Šiaurės Licėjaus mokytoja Justina Rugieniūtė aiškino, kad pirmiausia tėvai turi suprasti, jog mokykliniuose suoluose sėdi itin skirtingi vaikai, kurių gebėjimai taip pat nėra vienodi. Anot pedagogės, labai svarbu, kad tėvai suprastų ir nustatytų vaiko gebėjimų lygį. Matydami, kad vaikui mokytis sekasi prasčiau, ar tai jis daro su dideliu nenoru, tėvai pirmiausia turėtų su savo atžala pasikalbėti. Mokytoja teigė, jog svarbu, kad tėvai išsiaiškintų, kodėl vaikui nesiseka, ko jis nesupranta bei kodėl jo požiūris į mokslus pasikeitė.
Skatinti, bet ne spausti
J. Rugieniūtė sakė, jog individualizavus ir sudėliojus aiškų planą, mažais žingsneliais ir per daug nespaudžiant, mokinys gali ne tik išmokti tai, ko nemokėjo, bet ir vėliau besimokydamas patirti mažiau sunkumų. Taip pat, anot mokytojos, labai svarbūs įvairūs mokymosi metodai, kurie leidžia ne tik įdomiau mokytis, bet ir moko mokytis kitais būdais.
Pedagogė aiškino, kad net ir tais atvejais, kai vaikui mokytis sekasi itin sunkiai, tėvai turėtų išsiaiškinti, koks mokymosi būdas vaikui tinka labiausiai ir jam padėti. Bene didžiausia klaida, kokią gali padaryti tėvai ir pedagogai tokiais atvejais – vaiką lyginti su kitais klasės mokiniais. Tokie veiksmai gali vaiką tik dar labiau sugniuždyti.
„Frontalus mokymas silpnesnių gebėjimų mokinius palieka nuošalyje ir jiems tenka kapstytis kaip išmano patys. Taip krenta motyvacija mokytis, noras eiti į mokyklą. Gaila, bet mokinių lyginimas su kitais dažnai vyksta ir dabar. Mokyklų klasėse susirenka įvairiausių gebėjimų mokiniai, todėl tokios nominacijos kaip „Savaitės geriausieji“, „Protingiausias mokinys“, „Matematikos ekspertas“, auksinių žvaigždučių siena pasiekus gerus akademinius pasiekimus ar puikiai atlikus pamokos užduotis, „sulaužo“ vaikus. Jie įtiki, kad nieko negeba ir kad niekada nebus tokie, kaip kitas klasės draugas sėdintis netoliese. Vaikas turi būti motyvuotas pasiekti aukštesnių asmeninių rezultatų, bet ne nukonkuruoti su draugu. Tėvai taip pat turėtų stebėti individualius savo vaiko pasiekimus, bet ne lyginti su kitais mokiniais“, – pabrėžė J. Rugieniūtė.
Mokytis dėl žinių, o ne dėl pažymio
Pedagogė aiškino, kad neretai tėvai skatindami vaikus juos „perspaudžia“, o dėl to gali atsirasti ir kitokių problemų. Mokytojos teigimu, tėvai patys turi prisiminti, kad vaikas turi mokytis ne pažymiui, tėvams ar mokytojui. Tai turi būti paaiškinta ir pačiam vaikui.
„Jis turi suprasti, kad pažymys ar koks kitas įvertinimas yra tik savęs patikrinimas. Ir tai nėra galutinis nuosprendis jo tolimesniam mokymuisi. Tai lyg saugiklis, kuris parodo ar vertėtų skirti daugiau laiko tam tikrai temai“, – sakė mokytoja.
J. Rugieniūtė akcentavo, kad taip pat svarbu, jog vaikui nebūtų keliami per dideli lūkesčiai. Vaikai mokosi skirtingai ir jų gebėjimai kiekvienai sričiai gali skirtis, todėl kelti vienodus standartus visiems dalykams nėra teisinga.
„Jei mokinys puikiai skaičiuoja, tai nereiškia, kad ir puikiai skaitys ar rašys. Mokytojai pamokų metu visada stengiasi perteikti pamokos aktualumą „Kodėl mes tai mokysimės?, Kodėl to reikia?, Kas būtų jei to nemokėtumėm?“ Taip įvyksta vidinis motyvavimas ir atsiranda mokslo svarbos suvokimas“, – atkreipė dėmesį mokytoja.
Mokytis galima įvairiai
Pedagogė taip pat pastebėjo, jog pastaruoju metu mokytojams vis dažniau tenka susidurti ir su kiek kitokiu iššūkiu – trumpalaike vaikų atmintimi. Mokytoja aiškino, kad net ir geriausius rezultatus parodę mokiniai, po savaitės ar mėnesio apskritai sunkiai prisimena mokytasi temą. Tokiais atvejais, anot specialistės, mokytojai ieško kuo įvairesnių šaltinių, užduočių bei naudoja mišrius mokymosi metodus. Prie tokio mokymo namuose gali prisidėti ir tėvai.
„Mokymosi turinį kuriame pasitelkdami įvairius šaltinius ir mokomąsias programėles, organizuojame pamokas muziejuose ir kitose erdvėse, kad mokiniams būtų ne tik lengviau išmokti ar įsiminti, bet ir pats mokymosi procesas būtų patrauklus“, – paaiškino pedagogė.
Galima išnaudoti technologijas
Nors psichologai ir mokytojai teigė, jog skatinti vaikų išmaniaisiais įrenginiais nevalia, J. Rugieniūtė teigė, jog tai nereiškia, kad jų negalima išnaudoti vaiko mokymui. Mokytoja sakė, jog technologijomis galima paįvairinti mokymąsi, tačiau labai svarbu, kad tėvai nustatytų ribą, kiek laiko vaikas gali naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Mat nenustačius ribų atsiranda grėsmės, kurių pasekmės gali būti skaudžios. Jei tėvai nuspręstų, kad vaiko mokymąsi nori papildyti užduotimis skaitmeninėje erdvėje, mokytoja patarė, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
„Verta rinktis licencijuotas ir patvirtintas užduotis ar mokomąsias programėles. Nes „neaiškaus“ pardavėjo užduotys skaitmeninėje erdvėje dažnai atrodo patrauklios, bet nėra naudingos. Labai svarbu jas išbandyti patiems ir įvertinti. Jos taip pat dažnu atveju yra nepigios ir sumokėjus pinigus galima dažnai nusivilti, jose būna ne tik netikslumų, bet ir elementarių gramatinių klaidų arba jos prastai veikia, todėl labai verta paskaityti atsiliepimus, pasidomėti išsamiau“, – įžvalgomis dalinosi mokytoja.
Padės bendravimas ir supratimas
Visgi, J. Rugieniūtė patarė, kad norėdami padėti savo atžaloms, pirmiausia tėvai vaikus turėtų ne spausti, o palaikyti, išklausyti ir suprasti. Anot mokytojos, tik bendraudami ir suprasdami tėvai gali paskatinti vaikus stengtis dėl savęs.
„Pozityvus bendravimas su vaiku, bendradarbiavimas su tėvais ir pamatuotų tikslų kėlimas, manau, yra pagrindinis raktas, vaikui padėsiantis pasiekti aukščiausių asmeninių pasiekimų“, – sakė J. Rugieniūtė.
