– Daugiausia informacijos galima rasti apie Z kartą, alfa karta kol kas yra daugeliui – neatrasti klodai. Kada gimę yra šie vaikai?
– Alfa kartai priskiriami vaikai gimę 2010-aisiais metais ir vėliau. Galima sakyti, kad šiai kartai priklauso dabartiniai pradinių klasių mokiniai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai.
– Kokie yra jų pagrindiniai bruožai? Kuo skiriasi nuo Z kartos?
– Kiekviena karta yra siejama su technologijų išsivystymu, technologine pažanga. Manau, kad būtent alfa kartos vaikai auga didžiausios technologijų pažangos laikotarpiu, kai dirbtinio intelekto valdomų daiktų artimiausioje aplinkoje yra vis daugiau. Tad šios kartos vaikai yra labai imlūs technologijoms, jau net programavimo pradmenis pradeda įvaldyti šešiamečiai. Šios kartos vaikai geba greitai išmokti, yra drąsūs, nebijantys klysti, norintys tobulėti, todėl ir loginio mąstymo gebėjimų pamatus ugdosi nuo pat mažens. Kadangi jie gimę aplinkoje, kurioje daug įvairių technologijomis grįstų sprendimų, aplinkos daiktų, todėl jais gali puikiai naudotis, kartais net geriau už suaugusiuosius. Pavyzdžiui, fotografuoti šiandieninėje aplinkoje geba ne vienas penkiametis. Galime pastebėti, jog skaityti ir rašyti dažnas vaikas išmoksta rašydamas žinutes draugams telefone, su artimaisiais bendraudamas nuotoliniu būdu.
– Kaip bendrauti su alfa kartos vaikais?
– Manau, kad su bet kurios kartos vaikais bendravimas išlieka vienu svarbiausių uždavinių. Vaikas artimiausioje aplinkoje turėtų jaustis mylimas. Santykiai grįsti savitarpio pagarba ir pasitikėjimu yra patys svarbiausi ir šiandieniame pasaulyje. Labai svarbu, kad tai, kas pažadėta, būtų ir ištesėta, nes taip vaikai mokosi žodžio ir susitarimų laikymosi principų. Jeigu kalbėtume apie ugdymo procesą, vaikai noriai mokosi tuomet, kai žino, ką, kaip ir kodėl reikia atlikti, kas iš to bus, koks laukiamas rezultatas ir pan. Tad pozityviai motyvuoti ir tartis dėl visų veiklų reikėtų nuolatos. Po veiklos, kai darbai jau padaryti, labai naudinga permąstyti, kaip vyko, ką pavyko pasiekti geriausia, o ką ir kaip dar būtų galima patobulinti. Ši ar panaši praktika deda gilius metakognityvinių gebėjimų pagrindus, ugdo kritinį mąstymą, kuris būtinas kiekvienam priimant sprendimus, analizuojant problemines situacijas.
– Manoma, kad alfa kartos vaikai yra didesni materialistai už kitų kartų atstovus, tai tiesa?
– Kalbėdama apie vaikus, norėčiau paneigti šią nuomonę. Manau, kad mes šiuo metu gyvename tokioje aplinkoje, kurioje yra labai daug įvairių materialinių išteklių. Tiesiog tokią aplinką vaikai mato kiekvieną dieną. Dažnai dėl suaugusių per didelio dėmesio materialinei aplinkai, pavyzdžiui, žaislai vaikui perkami vos tik jis paprašo ar pan., vaikai įpranta turėti visko labai daug, nors tiek daiktų jiems net nereikia, o gydytojai rekomenduoja nepratinti prie gausios daiktų aplinkos. Kad būtų aplinka neperpildyta žaislais ir nereikalingais daiktais, reikia su vaiku apie tai kalbėtis ir tartis, o ir turimomis gėrybėmis – žaislais ar knygomis – reikia mokyti dalintis. Jeigu šiais klausimais šeimoje diskutuojama, tariamasi, vaikai išmoksta. Tiesiog šiems klausimams reikia skirti laiko ir dėmesio. O išmokti tikrai reikia labai daug įvairių dalykų. Pirmiausiai, išmokti džiaugtis tuo, ką turi bei nenorėti turėti visko, ką matai parduotuvėje.
– Kaip pagal alfa kartos bruožus, reikėtų keisti ugdymo sistemą?
– Manau, kad dažnoje ugdymo įstaigoje aplinka jau pritaikyta tokiems vaikams, nes šiandien tiek ikimokyklinės įstaigos, tiek pradinės mokyklos yra labai lanksčios, atsižvelgiančios į tokio amžiaus vaikų poreikius. Pagirtinos tokios tiek formalios, tiek neformalios aplinkos, kuriose saikingai skiriama dėmesio technologiniam ugdymui. Vaikai mokosi konstruoti, kurti. Tai šiuo metu aktyviai daroma įvairiuose robotikos užsiėmimuose. Žinau ne vieną ugdymo įstaigą, kurioje ugdymo procese taikoma Lego didaktika, kai vaikai mokydamiesi kalbinių, socialinių, matematinių ar gamtamokslinių dalykų įvairias problemas ar situacijas analizuoja konstruodami Lego kaladėles, programuodami savo sukurtus objektus ir pan.
– Kaip pateiktą informaciją ši karta priima geriausiai?
– Geriausiai informacija priimama kartu taikant kelis būdus: vizualiai (vaizdžiai), paaiškinant žodžiu, jeigu įmanoma – analizuojant vaizdo įrašą. Kuo toliau, tuo dažniau informacija pateikiama ne rašytiniu tekstu, o vaizdo įrašu, kuriame vienu metu turime suprasti vaizdą, garsą, žodį, todėl ir vaikai turėtų mokytis analizuoti tokią medžiagą. O trečioje ar ketvirtoje klasėje, jau reikėtų mokytis ne tik analizuoti, bet ir taip kurti – filmuoti, užduotys turėtų būti interaktyvios. Išties šioje srityje pradedame žengti pirmuosius žingsnius ugdymo srityje, jau yra sukurtų tokių užduočių pavyzdžių, tik kol kas jų nėra labai daug. Tikiuosi, kad ateityje turėsime tokio pobūdžio vaikams skirtas svetaines, kur įvairių įrašų, skirtų analizei, bus labai daug.
– Kaip alfa kartos vaikus sudominti naujais dalykais?
– Norėčiau pabrėžti, kad šio amžiaus vaikai labai smalsūs, motyvuoti. Jie dažniausiai nori mokytis, todėl viskas, kas yra nauja, juos labai domina ir savaime motyvuoja. Sudominimu gali būti probleminė situacija, probleminis klausimas ar darbo rezultato/pavyzdžio parodymas.
– Kas jiems labiausiai įdomu?
– Manau, kad bet kurios kartos vaikai domisi skirtingais dalykais: vieni meniniais muzikiniais, kiti – sportinėmis veiklomis. Vieni mėgsta skaityti knygas, o kiti – domisi įvairiais gyvūnais. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad berniukai ir mergaitės skaito skirtingai, be to, juos ir skaityti motyvuoja dažniausiai skirtingas turinys. Berniukai dažniausiai domisi realiu pasauliu, gamtos reiškiniais, objektais, istoriniais įvykiais, moksline literatūra, sportininkų gyvenimu, automobiliais, jų istorija ir pan. O mergaites domina tiek mano jau išvardyti dalykai, tiek grožinis turinys – įvairios pasakos ar išgalvotos istorijos. Tad vis dažniau su pradinių klasių mokytojais diskutuojame dėl berniukų skaitymo motyvacijos skatinimo būdų, sąlygų sudarymo rinktis vieną ar kitą kūrinį, jį skaityti vis kitu būdu, pavyzdžiui, rekomenduojame tą pačią knygą skaityti dviem draugam, aptarti skaitomą knygą vaikų grupėje ir pan.
– Kokie šios kartos trūkumai?
– Nežinau, ar tai yra trūkumai, tačiau, manau, kad tėvai ir aplinkiniai vaikus labai saugo, o per didelė globa nėra gerai. Sakyčiau, mes, suaugę, per daug darbų ir pareigų atliekame už vaikus. Dėl šios priežasties vaikai neišsiugdo reikiamų tiek atsakomybės, tiek savarankiškumo gebėjimų, dėl to pristinga ir pareigingumo.
– Kurios sritys jiems sekasi sunkiau?
– Šie vaikai įpratę sulaukti greito rezultato. Tai nutinka žaidžiant įvairius kompiuterinius žaidimus. Be to, žaidimuose žaidėjai apdovanojami ir neįveikę kliūties. Todėl ir mokydamiesi vaikai rezultato nori itin greitai, bet, jeigu reikia daugiau pastangų, daugiau bandymų, kol išmokstama, tuomet ugdytiniai nusivilia ir atsitraukia. Norėčiau paraginti vaikus mokyti įveikti sunkumus, o ne juos „apeiti“, atsitraukti nuo situacijos ir jos nespręsti. Tik įveikdamas kliūtis, iššūkius, žmogus tobulėja, mokosi. Tad reikia nebijoti klysti, tačiau mokytis iš klaidų taip, kad kitą kartą, susidūrę su panašia problemine situacija, ją išspręstume teisingai, o ne atsitrauktume.
Be to, vaikų sveikata prastėja. Dėl per didelio sėdėjimo ir per mažo aktyvumo, krypsta stuburas, prastėja regėjimas ir pan. Todėl rekomenduojama kuo daugiau būti natūralioje gamtoje, o technologijas naudoti saikingai.
– Paspėliokime – ko iš šios kartos žmonių tikėtis ateityje? Ar jie bus pajėgūs pakeisti Z kartos atstovus darbo vietose?
– Pastaruoju metu dalyvauju įvairiose mokslininkų diskusijose dėl medijų raštingumo, medijų aplinkos taikymo ugdymo procese, dirbtinio intelekto naudojimo ir kūrimo kasdienio gyvenimo situacijose. Rekomenduojama jau pradinių klasių mokinius supažindinti ir mokyti atpažinti tikrovę nuo virtualios išgalvotos aplinkos ir pan. Manau, kad šios kartos vaikai turėtų būti gebantys ne tik naudoti technologijas, bet ir jas kurti, jomis grįsti kasdienio gyvenimo realijas. Tačiau šiuo ypatingai didelės technologinės pažangos laikotarpiu labai svarbūs tampa humanistiniai, žmogiškieji resursai, todėl be galo svarbu ugdyti vaikų emocinį intelektą, empatiją, supratimą ir atjautą, nes kiekviena technologija gali būti naudojama tiek geriems, tiek blogiems tikslams ir tik nuo technologiją valdančio asmens priklauso daugelio žmonių likimas. Dėl šių priežasčių itin reikšmingos yra bendražmogiškos vertybės kaip sąžiningumas, atsakomybė, pagarba aplinkiniams, bendruomeniškumas, mokėjimas padėti ir pan. Manau, kad šios kartos vaikai, gyvendami ir mokydamiesi iš kitų kartų žmonių, perims tiek vertybes, tiek gebėjimus, kurie yra būtini gyvenimui. O darbo vietose yra naudingiausia, kai dirba kelių skirtingų kartų žmonės, nes turėdamos skirtingą patirtį, skirtingus gebėjimus, galėdamos susitarti, gali pasiekti pačių geriausių rezultatų.
