Šalia Vilniaus gyvenanti ir du vaikus auginanti Jūratė savo atžaloms leidžia eksperimentuoti su būreliais.
„Pati vaikystėje buvau nudegusi su būreliais. Mane labai spaudė lankyti lauko tenisą. Pamenu, kad man tai buvo pasidariusi kančia, todėl nenoriu, kad taip jaustųsi ir mano vaikai. Nespaudžiu jų šioje srityje. Dukra ir taip pusę dienos dirba mokykloje, o dar užkrauti papildomai daugybę kitų būrelių, būtų nesąmonė. Vaikas turi turėti laiko atsigauti ir pailsėti“, – akcentavo mama.
Dar į darželį einantis sūnus šiuo metu jame save išbando prisijungęs prie gimnastikos būrelio ir papildomai mokosi anglų kalbos. O į ketvirtą klasę šiemet eisianti dukra jau išbandė galybę būrelių: nuo baleto, keramikos iki robotikos.
Mamos ir dukros pasisekęs sprendimas
„Iki trečios klasės leidau jai žaisti su būreliais, o ne rimtai ją įkinkyti. Leidau jai išbandyti, ką tik nori. Pavyzdžiui, pasirenka dramos būrelį, palanko, nepatinka, tuomet su ja pakalbame, dar šiek tiek palanko ir jei toliau nenori, renkasi kitą veiklą. Iki praėjusių metų be jokio spaudimo būrelius ji rinkosi pati“, – prisiminė jauna mama.
Vienu metu Jūratės dukra lankydavo vieną ar du būrelius, tačiau mamai tai nekėlė didelių sunkumų ar finansinės naštos, nes didžioji dauguma būrelių vyko mokykloje, prailginto laiko joje metu, ir nemokami arba labai minimaliai apmokestinti.
Visgi prieš prasidedant trečiai klasei moteris susėdo su dukra ir nutarė, kad laikas baigti žaidimus.
„Aš jai leidau pasirinkti vieną būrelį, kurį jau lankys rimčiau. Ji pasirinko gatvės šokius studijoje ir mes labai sėkmingai visus metus lankėme. Lankysime ir šiemet, nes jai labai gerai sekėsi, ji labai patenkinta ir vis dar nori lankyti“, – džiaugėsi mama.
Jūratė apie dukros būrelį kalba vienaskaita, nes pati tris kartus į savaitę į užsiėmimą vaiką veždavo į Vilnių: po darbo grįždavo namo su iš mokyklos ir darželio paimtais vaikais, persirengdavo ir vėl važiuodavo į sostinę, kurioje įsikūrusi gatvės šokių studija.
Pašnekovė džiaugėsi, kad dukros būrelis kainuoja vos 50 eurų mėnesiui, vis dėlto ji mano, kad didžiąją dalį išlaidų sudarė visai ne būrelio mokestis. „Būrelių yra tikrai labai daug ir jų kainos nėra kosminės. Nepaisant to, reikia neapsigauti, nes būrelio mokestis tik viena, o vėliau pagal tai, kokia tai veikla, reikia dar supirkti daiktus būreliui. O dar važiavimas į būrelį, varžybas, pasirodymus. Pavyzdžiui, mes du kartus vykome į Pajūrį, keliavome į Kauną“, – pasakoja mama.
Nepaisant išlaidų, moteris džiaugėsi, kad jos ir dukros projektas pavyko. Jūratė pasakojo, kad net kelionės į gatvės šokius joms išėjo į naudą: turėdamos daugiau laiko automobilyje, jos vis daugiau išsišnekėdavo.
Pradėti rūpintis vasaros pradžioje
Kaip ir minėjo Jūratė, Lietuvos didmiesčiuose mokyklinio amžiaus vaikams veiklų po pamokų pasirinkimas tikrai yra nemažas.
Pavyzdžiui, Vilniuje šachmatų būrelį galima lankyti už 21 eur/mėn., jogą vaikams – nuo 30 eur/mėn., stalo tenisą – 25 eur/mėn., plaukimą baseine – nuo 29 eur, gitaros pamokos – 40 eur/mėn., keramika – 38 eur/mėn. Siūlomi ir tokie įdomesni būreliai kaip kulinarinės pamokos (32 eur/mėn.), flamenko šokiai (30 eur/mėn.), solinis dainavimas (56 eur/mėn.) Kaune kviečiama jungtis prie futbolo mokyklos už 45 eur/mėn., baleto ir šokio teatrą – už 35 eur ar merginų estetikos akademiją už 40 eur/mėn.
Klaipėdoje šokių studijoje būrelis gali kainuoti apie 25 eur/mėn., rytų kovos menų centre užsiėmimai – apie 30 eur/mėn. Brangesni visuose didmiesčiuose su užsienio kalbomis ar matematika, robotika susiję būreliai. Pavyzdžiui, anglų kalbos pamokos su dėstytojais iš JAV gali kainuoti ir 110 eur/mėn., o programavimo pamokos prisijungiant vieną kartą į savaitę – 50 eur/mėn, du kartus – 99 eur/mėn., matematikos skaičiavimo pamokos – 60 eur/mėn.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, įsikūrusio Vilniuje, direktorius Valdas Jankauskas vardijo, kad šiuo metu tarp mokyklinio amžiaus vaikų populiariausia plaukimo, šuolių į vandenį, vandensvydžio, atletinės gimnastikos veiklos. Centre siūloma apie 100 skirtingų meninių ir sporto veiklų.
„Taip pat daug susidomėjimo jaunimo tarpe sulaukia šiuolaikiniai šokiai, fotografija, videografija, komiksai ir iliustracija, drabužių dizainas ir modeliavimas, kulinarija bei STEAM“, – vardijo jis.
STEAM – tai šiuolaikiška veikla, apimanti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos dalykus.
Pašnekovas pastebėjo, kad jau kelerius metus mažiau populiarios veiklos, susijusios su gatvės kultūra, pavyzdžiui, gatvės menas, repas.
„Viena iš priežasčių galėtų būti apskritai sumažėjęs visuomenės informuotumas apie tokią meno išraišką, gerųjų pavyzdžių stoka aplinkoje. Visuomenėje vyrauja nuostata, kad gatvės menas tapatu sienas dengiančiam vandalizmui, kaip iš tikrųjų nėra“, – svarstė V. Jankauskas.
Centro vadovas negalėjo išskirti, kokie užsiėmimai populiaresni tam tikro amžiaus mokinių. Pasak jo, šiuolaikiniai vaikai labai spalvingos asmenybės, todėl ir jų veiklos ir pomėgiai labai skirtingi.
„Žinoma, galbūt vyresnieji kiek daugiau tikisi iš pačios veiklos. Siekia gauti ne tik dalykinių gebėjimų, bet ir geriau save pažinti, socializuotis, keliauti ir neapsiriboti tik veikla tarp keturių sienų“, – pridėjo jis.
Pasiteiravus, kiek laiko vidutiniškai mokyklinio amžiaus vaikai lanko tą patį būrelį, V. Jankauskas teigė, kad tai taip pat labai individualu, tačiau vidutinis laikas yra treji metai.
„Tačiau tai tikrai dar ne ta trukmė, parodanti realų įsitraukimą. Pavyzdžiui, mūsų tautinių šokių ansamblį „Ugnelė“ vaikai pradeda lankyti nuo pačių pirmųjų klasių ar net dar anksčiau, ir atsisveikina su kolektyvu tik suaugę“, – pasakojo pašnekovas.
V. Jankauskas patarė tėvams pradėti rūpintis vaikų veikla po pamokų dar vasaros pradžioje ir nelaukti paskutinių dienų. Šiuo metu paklausiausiuose veiklose likę jau labai mažai laisvų vietų, o didžioji dalis grupių jau suformuotos.
Psichologas: svarbu stebėti ir įsiklausyti
Vaikų ir paauglių psichologas Aleksandras Segal pastebi, kad vaikų nereikėtų per anksti kreipti tik vieną papildoma po mokyklos veiklos kryptimi.
„Eksperimento metas, kai vaikui reikėtų leisti rinktis, – darželis ir mokyklos pradžia. Tuomet vaikai nori save išbandyti užsiimdami skirtingas veiklas. Tam trukdyti nematau prasmės, ar versti vaiką per prievartą lankyti kokį būrelį“, – kalbėjo pašnekovas.
Visgi, jei vaikas kuria papildoma veikla užsiima jau ilgesnį laiką ir staiga nusprendžia, kad nori mesti, tėvai turėtų pirmiausiai įsiklausyti vaiko ir neskubėti priimti sprendimo keisti veiklą.
„Žinoma, momentas, kai dingsta motyvacija gali ateiti. Bet tai gali būti dėl to, kad vaikas nebemato progreso, o gal tiesios susipyko su draugu būrelyje. Todėl iškart sprendimo viską mesti nereikėtų priimti. Reikėtų su vaiku pasikalbėti, kurį laiką palaukti, pasakyti vaikui, kad tai gali būti tik laikinas nenoras toliau lankyti“, – tęsė specialistas.
A. Segal taip pat pastebėjo tendenciją, kad tėvai vaikus įtraukia į per daug papildomų veiklų, iš šie nebeturi laiko atsipūsti, pailsėti ar tiesiog pasidžiaugti vaikyste.
„Atsakyti, kiek vaikui reikėtų papildomos veiklos, sunku. Tai priklauso nuo kiekvieno vaiko: kaip jis jaučiasi būreliuose, kiek juos nori lankyti. Tiesiog reikia labai stebėti vaiką ir matyti, ar jam nėra per sunku, ar jis turi laiko pailsėti ir pasimėgauti vaikiškais ir paprastais dalykais“, – patarė psichologas.
Atsargiai turėtų elgtis ir tėvai, nusprendę leisti vaikus į tuos būrelius, kurių galbūt patys norėjo, bet negalėjo lankyti vaikystėje. Čia specialistas mato du galimus scenarijus. Jei vaiko santykiai su tėvais gerai, jis linkęs priimti tėvų nukreipimą.
„Tačiau kitas scenarijus gali būti, kai tėvai verčia lankyti būrelį, o vaikas nenori ir to nepriima. Tada galima matyti prievartos elementą ir tikėtina, kad santykiai su tėvais nebus tokie tvirti ir geri, nes tarp vaiko ir tėvų bus daug pasipriešinimo ir nesusipratimo“, – įspėjo A. Segal.
