Tikrai nedaugelis tėvų gali sau leisti tokią prabangą, kainuojančią pusę ar daugiau atlyginimo, nes vasarą vaikai atostogauja ne vieną, o dešimt ir daugiau savaičių. Tiesa, vaikams iš socialinę paramą gaunančių šeimų dalį vasaros užimtumo kompensuoja savivaldybės, tačiau ką daryti toms šeimoms, kurių pajamos tik šiek tiek didesnės?

Pasak Kristinos Paulikės, asociacijos „Tėvai švietimui“ pirmininkės, vaikų užimtumas turėtų būti visos visuomenės rūpestis ir nors po truputį vasaros stovykloms didinamas finansavimas, jis vis dar yra tėvų galvos skausmas. „Atlikta daug įvairių tyrimų, kurie parodė, kad gatvėse vasaras leidžiantys paaugliai – svarbiausia nepilnamečių nusikalstamumo priežastis. Teko ne kartą savivaldybių vaiko gerovės komisijose svarstyti įvairius atvejus, kurie parodė, kad būtent vasaromis „prarandame“ vaikus, kurie įninka į įvairias priklausomybes: kompiuterius, telefonus, psichotropines medžiagas, taip pat į nusikalstamas veikas ir netgi tampa prekybos žmonėmis aukomis“, – teigia ji.

Vasaros užimtumas, auginantiems vaikus su specialiaisiais poreikiais taip pat didžiulis iššūkis, nes tėvai kažkam turi patikėti vaikus, kuriems reikalinga specializuota priežiūra. Gerai, jeigu tėvai gali samdyti auklę ar asistentą, turi artimųjų. Supratingas darbdavys auginantiems tokius vaikus leidžia dirbti nuotoliniu būdu, sudaro lankstų darbo grafiką, tačiau ne vienai mamai arba tėčiui tenka tiesiog pasitraukti iš darbo rinkos ir keisti gyvenimo būdą bei darbo pobūdį.

„Nors specializuotų vasaros stovyklų vaikams su specialiaisiais poreikiais vis daugėja, tačiau kalbant apie įtraukimo būtinybę ir svarbą, aktualu, kad šie vaikai turėtų galimybę leisti vasaros atostogas kartu su visais vaikais, o ne atostogauti „mini getuose“. Tiesa, daliai tėvų, ypač auginantiems sunkią negalią vaikus, neįgaliųjų stovyklos yra puiki galimybė užtikrinti vasaros užimtumą. Jose personalas jau būna pasiruošęs dirbti su šiais vaikais, užimtumas ir pramogos būna pritaikytos. Turime nepamiršti, kad yra nemažai vaikų, turinčių vidutinę ir lengvą negalią, kuriems taip pat svarbu užtikrinti pilnavertiškas vasaros atostogas. Daugelis mielai vaikus leistų kartu su visais į bendras vasaros stovyklas, tačiau tam reikalingi papildomi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Net ir turint papildomą personalą, neaišku, ar jie bus pasiruošę dirbti su kitokiais vaikais, kurie turi individualių poreikių, kuriems reikalinga pritaikyta aplinka, žinios, požiūris, kad vaikai su negalia taip pat pilnavertė visuomenės dalis, turinti teisę atostogauti kartu su visais vaikais“, – sako K. Paulikė.

Kristina Paulikė
Foto: Asmeninins albumas

Kad vaikų vasaros užimtumas netaptų galvos skausmu, asociacijos „Tėvai švietimui“ pirmininkė kviečia burtis į bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, rengti projektus, organizuotis įvairias veiklas nuo žygių dviračiais iki meninių dienos stovyklų savo bendruomenės vaikams: „Štai pernai aštuonios susibūrusios kaimų ir miestų bendruomenės parengė ES finansuojamą projektą, kurio veiklose numatė 2 metus organizuoti vaikų ir netgi šeimų užimtumą ne tik vasaros, bet rudens, žiemos bei pavasario vaikų atostogų metu. Stovyklų temos įvairios – nuo sportinių, turistinių, meninių iki savęs pažinimo. Taip pat visiems gerai žinoma Bendruomenių programa – puiki priemonė inicijuoti trumpalaikes veiklas, skirtas vaikų ir šeimų turiningam laisvalaikiui.

Vaikai stovykloje
Foto: Shutterstock

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektorius gali dalyvauti visoje eilėje įvairių finansuojamų programų. Beje, daugelis savivaldybių bei seniūnijų taip pat nusimato lėšų vaikų vasaros poilsiui. Visgi norint sistemingo ir nuoseklaus požiūrio į kokybišką vaikų užimtumą, reikėtų visų atsakingų institucijų sutelktumo ir aiškios vieningos strategijos“.

Svarbu palikti vietos nuotykiams ir spontaniškumui

Edvardas Šidlauskas, psichologas, portalo psichika.eu vadovas sako, kad tiesiog dykinėjimas, buvimas niekuo neužsiėmus nebūtinai yra kažkoks blogis savaime: „Iš esmės – tai visai natūralus dalykas, tiesiog būti, niekur neskubant, nesivaikant jokių tikslų, be streso dėl degančių namų darbų, kontrolinių ar egzamino terminų. Jei nuobodulį interpretuosime kaip nepasitenkinimą tuo, kas yra, kaip ne galimybę prasmingai išreikšti save bei tiesiog vidinę tuštumą, atsirandančią dėl to, tai be jokios abejonės kyla didelė rizika, kad atsiras potraukis greitai ir dirbtinei stimuliacijai, šiai nemaloniai būsenai panaikinti. Tai ir priklausomybė nuo kompiuterio, telefono bei visų kitų viliojančių technologijų, gali būti ir piktnaudžiavimas maistu ar bet kuo kitu, kas neįdedant kažkokių didelių pastangų greitai nuveja nuobodulį ar sukelia malonius būsenos pasikeitimus“.

E. Šidlauskas mano, jog vasara yra puikus laikas pasiruošti artėjantiems mokslo metams, papildomai pasimokyti užsienio kalbos, matematikos ar kitų dalykų, kurie sekasi prasčiau. Švietimo programa kol kas nėra tiek lanksti, jog gebėtų prisitaikyti prie kiekvieno mokinio individualaus pažangos ritmo, tad trintis, dvejetai ir nusivylimai jau yra, daugeliu atveju, jau yra nulemti iš anksto.

Jei yra galimybė vaikams dirbti – tai puiki priemonė, ne tik sumažinti šeimos išlaidas, bet ir pakelti vaiko savivertę, lavinti savarankiškumą, o tai yra puiki prevencija ateities neurozėms, kurios vėliau užklumpa nepasiruošusius gyvenimui ir išlepusius jaunus žmones.

Foto: Shutterstock

„Neseniai bendraklasių susitikime į Šveicariją su visa šeima emigravęs draugas dalinosi, kaip veikia tos šalies švietimo sistema. Vienas iš būdų, skirtų padėti vaikams sėkmingai įsilieti į suaugusiųjų pasaulį, tinkamai pasirinkti profesiją, yra „Ateities diena“ (Zukunftstag). Maždaug nuo penktos klasės ir vyresni mokiniai gali žvilgtelėti į ateitį, t. y. susipažinti su tuo, ką darbe veikia tėvai, giminaičiai ar kaimynai. Visgi svarbu atminti, kad gyvenimas nėra vientisas racionalus projektas, nuo iki, tad palikime jame vietos nuotykiams, spontaniškumui ir būties mįslėms. Tai ypač svarbu atminti, kai kalbame apie mūsų mažuosius, kuriuos derėtų nuosekliai, bet per žaidimą ir palengva, kiek tai įmanoma, įvesti į suaugusiųjų, pilną pareigos ir iššūkių, gyvenimą“, – sako psichologas.
Nuobodžiavimas lavina vaizduotę

Kad nuobodulys nėra blogai, o nuobodžiaujant gali gimti gerų idėjų, sako ir Pozityvios tėvystės laboratorijos įkūrėja, VDU docentė, VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė: „Reikia leisti vaikams panuobodžiauti, pabūti vieniems, kad turėtų galimybę lavinti vaizduotę, kūrybiškumą ir galvotų, kuo nori užsiimti, nes tada gims vidinė motyvacija užsiimti kūrybine veikla. Tam mes, suaugusieji, turėtume paskatinti vaikus ir nukreipti juos į kūrybines veikas bei numatytų pareigų atlikimą. Žinoma, vaikų vasaros stovyklos pagal vaikų pomėgius yra puikus dalykas, jeigu tik tėvų finansinės galimybės leidžia, bet ne ką blogiau vasarą leisti kaime pas senelius, gamtoje, nes kur daugiau vaikai pasijus princais ir princesėmis, jeigu ne šalia senelių, kurie dažniausiai lepina anūkus. Neturėtume atimti iš vaikų tokios galimybės ir potyrių, kurie įstrigs atmintyje visam gyvenimui ir bus atspirtis sunkiais gyvenimo momentais, įveikiant iškilusius sunkumus. Vaikai prisimins šiuos potyrius, kurie suteiks užuovėją ir gal bus atspirties taškas, ieškant pozityvių problemų sprendimų. Lietuvoje nėra populiari šeimos pagalba šeimai gal todėl, kad bendruomenės nėra stiprios, kaimynai su kaimynais mažai bendrauja, jaučiamas visuomenės narių tarpusavio susvetimėjimas. Priežastis ta, kad visuomenė smarkiai fragmentuota. Bet gal apsižvalgykime, kas pas mus vyksta, gal yra šeimų, kurios augina panašaus amžiaus vaikus, gal yra galimybė vieną dieną vieniems užsiimti su vaikais, o kitą dieną – kitiems. Vaikams tai būtų didelė vertybė pažinti kitų suaugusiųjų taisykles, reakciją į tinkamą ir netinkamą savo elgesį, prisidėtų prie vaikų visapusiško ugdymosi“.

Vasara - puikus metas stiprinti vaikų potyrius

Pasak S. Burvytės, didžiausia tikimybė, kad vaikai užsiims ta veikla, kuri juos traukia ir yra įdomi – kompiuteriniais žaidimais ar kita IT prietaisų siūloma veikla. Vasara yra tas metas, kai vaikai gali smagiai leisti laiką gamtoje lavindami kūno koordinaciją, žaisdami su kitais jie mokosi atpažinti savo jausmus, juos išreikšti bei parodyti empatiją ir draugiškumą kitiems. Per šias veiklas vaikas lavina protą ir kaupia gyvenimo patirtį. Tai labai svarbu norint įgyti pasaulio pažinimo įgūdžių. Jeigu vaikai nuolat naudojasi IT priemonėmis tiek mokslo metais, tiek vasarą, vyksta socialiniai pokyčiai vaikų tarpusavio santykiuose, o to priežastis – išaugęs technologijų naudojimas namuose ir klasėje.

Vaikai vis daugiau laiko praleidžia sėdėdami vienoje vietoje ne tik mokykloje, bet ir laisvu laiku. Socialines sąveikas ir asmeninę atsakomybę, kurios natūraliai vyksta žaidimų aikštelėje arba parke, dabar pakeitė laikas, leidžiamas vienumoje su įrenginiu, kur grįžtamasis ryšys gaunamas tą pačią akimirką ir gali pasislėpti už ekrano. Vaikai netenka galimybės per potyrius stiprinti, vystyti ir panaudoti savo vidinius resursus, išugdyti geriausias savo savybes ir padėti atskleisti savo potencialą, kad užaugę gebėtų visiškai save realizuoti ir jaustis laimingi.

S. Burvytė kviečia įvertinti savo galimybes ir pasinaudoti pirmiausia savo šeimos, bendruomenės resursais ir imtis iniciatyvos. Vaikai turėtų patirti kuo daugiau įvairiapusiškų potyrių, kad užaugtų harmoningos asmenybės.

„Neleiskite savo vaikams daryti nieko, dėl ko jų nemėgtumėte. Rūpinkitės jų gerove šiandien, kad rytojus jiems būtų lengvesnis ir jie gebėtų savarankiškai valdyti gyvenimo situacijas“, – pataria Pozityvios tėvystės laboratorijos įkūrėja.