Tėvai linkę pirkti papildomas priemones
Kaune įsikūrusio prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovas Jonas Plenta sako, kad nemaža dalis tėvų, pirkdami mokyklines prekes, yra linkę neapsiriboti mokyklose pateikiamais sąrašais ir įsigyja papildomų priemonių, padedančių vaikams lavintis. Pasak pašnekovo, ne vieną dešimtmetį su mokyklinėmis prekėmis dirbantys prekiautojai pastebi, kad laikui bėgant – tokių tėvų vis daugiau.
„Žmonėms ši papildomo ugdymo sritis įdomi, daugelis klausia patarimų, kurios priemonės geriausios ar labiausiai pasiteisinusios. Turbūt populiariausios tarp tokių prekių yra gaubliai, priemonės padedančios pažinti laikrodį, įsiminti daugybos lentelę.
Taip pat įvairias žinias įsisavinti padedantys stalo žaidimai, konstruktoriai, papildomi piešimui bei įvairiems darbeliams reikalingi dalykai. Didelis dėmesys skiriamas ir tam, kad mokyklinės prekės būtų kokybiškos, ekologiškos ar su papildomomis funkcijomis“, - pasakojo J. Plenta.
Tėvai turi padėti vaikui mokytis
Kai kurie tėvai nuogąstauja, kad papildomas lavinimas gali pakenkti nuosekliam mokymuisi pagal mokyklinę programą. Tačiau pedagogai tokio pavojaus nemato. Priešingai, tėvai turi padėti vaikui atrasti save. Bet būtent – padėti atrasti, kas jam patinka, o ne versti mokytis daugiau nei reikia.
Pernai geriausiu Kauno mokytoju išrinktas Gediminas Grėsius sako, kad bendros papildomos žinios ir įgūdžiai vaikui gali tik padėti, tačiau tėvai neturėtų dirbti mokytojų darbo.
„Tėvai geriau pažįsta savo vaiką, gali paskatinti, pastumti vaiką į tą sritį kurioje mato, kad vaikas galėtų būti gabus. Įprasta, kad tėvai padeda vaikui mokytis ar atsako į jam iškilusius papildomus klausimus. Bet jei tėvai specialiai peržiūri artimiausias temas ir paruošia vaiką toms temoms prieš jam ateinant į klasę tai nėra gerai. Jeigu mokykloje mokytojai vaikui turės duoti papildomas užduotis, ne dėl to, kad jis yra gabus, o dėl to, kad jis buvo paruoštas dieną prieš, vaikui tai naudos nesuteiks“, - pabrėžia mokytojas.
Prie gero mokymosi prisideda ir smulkmenos
Mokymosi priemonės taip pat gali turėti nemažą įtaką mokymosi procesui. G. Grėsius pastebi, kad kartais vaiką paskatina mokytis net ir jam patinkantis tušinukas, todėl leisti vaikui pasirinkti jam patinkančias mokymosi priemones yra svarbu.
„Vaikui turėtų būti sudarytos galimybės geriausiai išnaudoti savo mokymosi potencialą. Jeigu vaikas mąsto, kad jis geriau susikaups jei jo tušinukas bus rožinis, o ne žalias tai kodėl gi ne. Jei vaikui tai nesudaro jokio skirtumo tuomet nesvarbu ar jo tušinukas kainuos 2 eurus ar 10, tai nieko nepakeis. Tačiau jei vaikas jausis laimingas turėdamas priemones kurios jį džiugina yra gerai“, - teigia pašnekovas.
Pašnekovo teigimu paskatinti vaiką mokytis gali net ir tokios smulkmenos kaip sąsiuviniai, dedikuoti konkrečiai pamokai.
„Tai padeda vaikui įsijausti į tai ką tuo metu jis mokysis. Sąsiuvinyje pateikti informacijos akcentai leis vaikui pasižiūrėti ar jis išmoko tai, ko mokytojas siekė jo išmokyti“, - teigia mokytojas.
Mokytojai pritaiko užduotis individualiai
Tėvams nereikėtų nuogąstauti, kad vaikas, besidomėdamas jam patinkančiu dalyku, turės daugiau žinių nei jo bendraklasiai ir taip tarsi užbėgs mokymo programai už akių.
„Mokytojas būdamas savo srities profesionalas sudėlioja individualią programą taip, kad mokinys turintis daugiau žinių nei klasės draugai, gautų jų įvairesnių ir labiau atitinkančių jo mokymosi lygį.
Įvairūs mokymosi metodai suteikia vaikui galimybes giliau mokėti vieną ar kitą dalyką, taip atrandant savo stipriąsias sritis. Mokytojai dėl žingeidžių mokinių tik džiaugiasi, kadangi gali vaiką skatinti tobulėti dalyvaujant projektuose, ar siųsti į įvairius konkursus. Kuo žmogus turi daugiau įvairiausių žinių tuo yra geriau, svarbiausia, jog jis jautųsi laimingas ir noriai to siektų“, - teigė G. Grėsius.
