Ankstyvojo ugdymo psichologė, edukologė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė jau 11 metų nagrinėja vaikų raidos psichologiją ir ypatingai vystymąsi laisvame žaidime. Studijos Oksforde ir vėliau eilė tyrimų mokslininkei ir jaunai mamai atvėrė akis bei patvirtino tyrinėtos srities prielaidas – maži vaikai apkraunami akademiniais iššūkiais per anksti jų amžiui. Norėdama edukuoti vaikų tėvus, pakeisti Lietuvos ikimokyklinio ugdymo tradicijas bei supažindinti su pažangiausiais ugdymo metodais švietimo sistemą – vaikų psichologė nusprendė mokslinę ir praktinę veiklą įprasminti atidarant vaikų darželį.
„Ryžtis šiam žingsniui nebuvo lengva, tačiau pati augindama du mažus vaikus jaučiu ir ypatingą prasmę, ir atsakomybę. Tėvai gali klysti, nes natūralu, jog jų žinios apie naujausius ugdymo metodus yra nepakankamos, todėl labai norisi, kad paskatinta privačių iniciatyvų pasektu pavyzdžiu ir tobulėtų visa Lietuvos švietimo sistema", – sako mokslininkė.
„Atlikdama mokslinę tiriamąją veiklą bei dirbdama vaikų psichologe pastebėjau, jog ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas tampa vis labiau orientuotas į akademinius pasiekimus, nors ilgalaikėje perspektyvoje atsižvelgiant į vaikų raidą ir psichiką jo nauda labai svarstytina. Ankstyvas akademinis ugdymas veikia trumpai, o įgytas gebėjimų pranašumas per 1-3 metus suprastėja arba išnyksta. Tad vaikai išmoksta anksti skaityti, rašyti ir pan., bet per menkai išvysto būtinuosius bendravimo, bendradarbiavimo ir elgesio gebėjimus. Matau didelę problemą, jog didelių norų vedini, mes „nebeleidžiame“ vaikams patirti vaikystės. Svarbiausių socialinių įgūdžių galima vaikus išmokyti jiems priimtiniausia forma – žaidimu. Žaidimas, ypač tas, kuris yra sąmoningai moderuojamas ir nukreipiamas įsitraukiant patyrusiems specialistams, nėra vien tik smagus užsiėmimas. Jis apima platų spektrą žmogiškųjų gebėjimų, tad tai svari vaiko raidos ir mokymosi priemonė bei būdas tyrinėti pasaulį. Tuo ir ypatingas NEPL metodas“, – pažymi „Istorijų namai“ įkūrėja Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė.
Naratyvinis žaidimas – vaizduote paremtas kolektyvinis vaidmenų žaidimas, kurio metu vaikai kartu su specialių žinių turinčiu pedagogu kuria bendrą siužetą. Istorija tampa puikiu tarpininku perteikiant vaikams gyvenimo reiškinius ir jų prasmes. Tai kūrybiškas ir nestereotipinis užsiėmimas (pvz. vaikai gelbėja sudegusius triušių namus). NEPL metodika lavina kūrybiškumą, motyvaciją, vaizduotę, valią, norų ir jausmų valdymą. Įvaldę žaidimo istorijų formatą vaikai patys išmoksta svarbių bendrųjų „gyvenimo įgūdžių“ – pasakoti, reikšti savo mintis ir pasaulėžiūrą. Mokymosi metu didelę reikšmę atlieka specialiai apmokyti pedagogai, kurie stebi, analizuoja ir fiksuoja vaiko raidą, sugebėjimus ir pasiekimus. Tad darželio veikla nėra paremta tik linksmais pasižaidimais, profesionalios auklėtojos nukreips, jog vaikai pasieks aukščiausią žaidimo lygmenį.
„Puikiai suprantu, kad pasirinkau nelengvą rolę: naujovės kelia skinasi lėtai ir kartu su komanda turėsime atlikti milžinišką darbą šviečiant tiek visuomenę, tiek kitus pedagogus ar dalinantis žiniomis su Švietimo sistemos atstovais. Todėl ir pirmieji mūsų žingsniai gana nuosaikūs – veiklos pradžioje nusprendėme startuoti tik su dviem vaikų grupėmis: 1-2 metų ir 3-5 metų amžiaus vaikams.
Ugdant šiuo metodu itin svarbi vaiką supanti aplinka, psichologinis komfortas, asmeninis žaidimą vedančio pedagogo dėmesys, todėl daželyje sudaromos mažos grupės po 12 ir 15 vaikų, o patalpas bei erdvų kiemą suprojektavome ir įrengėme taip, kad jos būtų ne tik pritaikytos jų amžiaus sugebėjimams ir saugumui, tačiau neturėtų neigiamai vaikų nervų sistemą veikiančių spalvinių dirgiklių ir aibę galimybių įvairiausiems žaidimų scenarijams čia iš naujo atrandant erdves. Nepaisant šių ypatumų, čia bus ir darželiams įprastų dalykų. Puikiai suvokiame šiandienos visuomenės sveikatos realijas ir siekiame ugdyti atsakingus piliečius, todėl vaikus taip pat ugdysime skatindami sveikos gyvensenos įpročius, turėsime meninius ir fizinės veiklos užsiėmimus, čia taip pat dirbs logopedas“ – teigia darželio įkūrėja.
