Ant paauglystės slenksčio – ir mokymosi pokyčiai
Apie tai, su kokiais svarbiausiais pokyčiais šiame etape susiduria mokiniai, kalbėsianti psichologė Asta Blandė akcentuoja, kad progimnazijos duris pravėrusį penktoką pasitinka nauja sistema, rašoma pranešime spaudai.
„Nuo penktos klasės nelieka asmens, kuris mokykloje atstoja ir pedagogą, ir mamą, ir draugą – vaikui pačiam teks derintis prie dalykinio mokymo sistemos, perprasti kiekvieno mokytojo lūkesčius ir dėstymo stilių. Jam tenka didesnė atsakomybė už save, o kai nėra kas išspręstų konfliktą su bendraamžiais, būtina mokėti bendradarbiauti“, – sako specialistė.
Ji skuba nuraminti tėvus – jei vaikystėje savo atžalą ugdėte nuosekliai, akcentavote susitarimų svarbą, skyrėte vaikui pakankamai dėmesio ir bendravote su meile bei pagarba, paauglystės etapas nebus toks baisus, kaip dažnai įsivaizduojama. Šis laikotarpis savaime nėra nei geras, nei blogas, tačiau kitoks. A. Blandė pataria kurti saugią aplinką, kurioje paauglys galėtų išsakyti tai, ką galvoja ir drąsiai dalintis idėjomis, nebijodamas kritikos ar pastabų.
Technologijos keičia ir ugdymą, ir ateitį
Nors pradedant penktą klasę ypač svarbūs psichologiniai ir emociniai aspektai, tėvai neturėtų pamiršti, jog augina Z kartos atstovus – vaikus, kuriuos nuo lopšio lydi išmaniosios technologijos. Jos naudingos ir papildo ugdymo procesą, tačiau prasidėjus paauglystei kinta išmaniųjų technologijų vartojimo įpročiai. Patarimais, kaip paversti jas sėkmės istorija, konferencijoje dalinsis kūrybinių technologijų akademijos įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė.
„Technologinis raštingumas seniai nėra tik privilegija ar pranašumas – pamažu tai darosi norma ir būtinybe. Tačiau tik dedant pastangas ir kreipiant vaiko gabumus tinkama linkme technologijos bus efektyvi darbo priemonė ir lavins kūrybiškumą“, – sako ji. Anot M. Katkutės-Gelžinės, šių gabumų ugdymas – investicija ir į vaiko, ir į visos šalies ateitį.
Konferencijoje kalbėsiantis švietimo ekspertas iš Suomijos Hannu Tapani Naumanen pristatys iš Suomijos kilusius mokinių motyvaciją mokytis ypač skatinančius reiškinių tyrinėjimo projektus. Tyrinėdami pačių pasirinktus aktualius klausimus mokiniai ne tik turi galimybę formuoti(s) visuminį požiūrį į pasaulį, bet ir išmoksta spręsti realiame gyvenime kylančias problemas.
Stinga informacijos
Pokalbiai su būsimųjų penktokų tėvais atskleidžia, kad pradinę mokyklą ir progimnaziją skiriantis pereinamasis laikotarpis – įtampos šaltinis visai šeimai. Svarbu žinoti, kas vyksta paauglių smegenyse ir kaip jie priima sprendimus. Mokėdami atkoduoti paauglių kalbą ir suprasdami jų tikruosius poreikius, tėvai gali išlaikyti ryšį ir svarbiausia – padėti savo vaikams. Šiaurietiškus ugdymo principus taikančios mokyklos „Šiaurės licėjus“ vadovė Jurgita Garlauskienė sako, kad konferenciją nuspręsta rengti siekiant tėvams padėti pasiruošti dvigubam iššūkiui: pokyčiais mokykloje ir ankstyvąja paauglyste.
„Paauglystės metu ypač išauga paties mokinio motyvacijos svarba. Asmeniniai pasiekimai ir noras mokytis labai priklauso nuo galimybių mokiniams įsitraukti ir būti aktyviems ugdymo proceso dalyviams, tyrinėti jiems įdomius bei smalsumą žadinančius dalykus“ – sako ji.
Šiaurietiškus ugdymo principus taikanti mokykla „Šiaurės licėjus“ 4–5 klasių mokinių tėvus kviečia į nemokamą konferenciją „Ankstyvoji paauglystė ir asmeniniai pasiekimai“, kuri vyks 2019 m. gegužės 8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje. Joje švietimo ekspertai dalinsis įžvalgomis, kaip pasitikti ankstyvosios paauglystės laikotarpį, sėkmingai „peršokti“ į penktą klasę ir kokie įgūdžiai sudaro šiuolaikinio ugdymo pagrindą. Konferenciją bus galima tiesiogiai stebėti internetu.
