Į šeimos klausimą atsako ir patarimais dalijasi vaikų darželių tinklo „Vaikystės Sodas“ logopedė Kornelija Norkutė.
Remiantis moksliniais tyrimais manoma, kad daugiakalbėse šeimose augdami vaikai yra užprogramuoti skirti kelias kalbas. Nuo pat gimimo vaikai mokosi klausydami, tik vėliau pereina į aktyvųjį kalbėjimo procesą. Savaiminis procesas, kad vaikas pirmiausia įsisavina mamos gimtąją kalbą, o tėčio – apie trečiuosius gyvenimo metus.
Vaikai ankstyvajame amžiuje, iki šešerių metų, kalboms yra labai imlūs. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dvikalbėse šeimose auginami vaikai paprastai geriau sprendžia kylančias problemas.
Tiesa, iš pradžių būna šiek tiek painiavos žodyne – vienas žodis lietuviškas, kitas - ne. Vis dėlto ilgainiui atsirenka vienai kalbai būdingus žodžius. Norint sėkmingai išugdyti vaiko kalbą, labai svarbu, kad abu tėvai sąmoningai kalbėtu su vaiku savo kalba, t.y. vienas asmuo – viena kalba, nepainiojant kalbų tarpusavyje. Svarbu, kad kalba būtų taisyklinga ir aiški, kad vaikui nepasirodytų, jog kalba yra tarsi vienos ir kitos kalbos žodžių „mišrainė". Tokio amžiaus vaikai dar tik mokosi iki galo jas diferencijuoti, o maždaug iki penkerių metų jau pradeda skirti abiejų tėvų kalbas ir su abiem gali pasikalbėti nepainiodamas žodžių.
Patarimai sėkmingam vienos ar kitos kalbos lavinimui:
• Knygelių skaitymas. Naudokite personažus ar paveikslėlius, kai pasakojate vaikui istorijas. Tą pačią istoriją pasakokite kelis kartus. Kartojimas padeda suprasti ir įsiminti žodžius.
• Vaikui ištarkite garsus tiksliai, kad jis, girdėdamas taisyklingai ištartą garsą, galėtų jį išgirsti ir pakartoti, ypač tuo atveju, jeigu vieno ar kito garso neištaria taisyklingai. Jei jūs taisysite ir prašysite pakartoti garsą, tai gali sukelti vaikui susierzinimą. Tikslinga pakartoti, ką jis sako, tik taisyklingai ištariant. Laikui bėgant vaikas sugebės taisyklingai ištarti garsus.
• Papildykite vaiko kalbą papildomais žodžiais, taip parodant, kaip galima derinti žodžius tarpusavyje. Pavyzdžiui, vaikas sako „lėlės plaukai“, galima pridėti „sušukuok lėlės plaukus“.
• Kalbėkite apie veiklas, kurias atliekate kasdien, pavyzdžiui, iškraunant pirkinių krepšius, įvardinant maisto produktus ir panašiai. Tai padeda sieti žodžius su objektais ir veiksmais.
• Kalbos garsų vaikai mokosi palaipsniui. Vaiko kalbos netaisykite, o pakartokite žodį taisyklingai. Laikui bėgant vaikai patys tars žodžius taisyklingai. Svarbu, kad vaikas matytų jūsų lūpų judesiu tarimo metu, tuomet jie kopijuoja.
• Vaikai gali jaudintis, kai jų nesupranta, tai gali iššaukti pyktį. Paskatinkite vaiką naudoti gestus ar veiksmus, leidžiančius geriau jį suprasti. Būkite kantrūs, kai vaikas bando pasisakyti.
• Labai svarbūs yra rankų pirštų žaidimai, kai mažylis dėlioja smulkius daiktus, sega sagutes. Galvos smegenyse yra tam tikros zonos, atsakingos už kalbą, judėjimą. Kalbos zona yra šalia judėjimo zonos. Tad jeigu laviname smulkiąją motoriką, tai ši zona aktyvina ir šalia esančią. Vadinasi žaisdami su mažyliu, tarkime, dėliodami kaladėles ir kitus smulkius žaisliukus, padėsite lavinti ir jo kalbą.
