Dirbdama ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, pastebiu, kad ugdyti finansinį raštingumą galima daugelyje gyvenimiškų situacijų, tereikia su vaikais kalbėtis bei sudaryti tam palankias situacijas. Pavyzdžiui, Kaziuko mugė, kurioje mes su vaikais skubame prekiauti – dalis vaikų prekes paruošia su tėveliais namuose, kiti prekiauja kartu su mokytojomis pagamintais darbeliais, o treti lieka pirkėjais. Mugėje mes turime „Kaziuko pinigėlius“, į kuriuos tikruosius eurus vaikai išsikeičia Kaziuko banke. O tada jau skuba pirkti! Kaziuko mugės metu vaikai derasi, skaičiuoja, tikrina, kad tiksliai būtų atiduodama grąža. Pardavėjai mokosi įsivertinti savo parduodamą prekę bei argumentuoti, kodėl jie mano, kad tokia pvz., atvirutės, vertė.
Teigiama, kad ugdant finansinį raštingumą, ne tik sužinome apie pinigus, tačiau gerėja ir psichologinė sveikata bei akademiniai pasiekimai. Rekomenduojama jau su 2-4 metų vaikais pradėti kalbėti apie tai, jog pinigai nėra žaislas, skatinti juos suprasti, kad pinigai yra uždirbami ir nėra tiesiog paimami iš bankomanto. Keliaudama su vaikais turėjau smagų nutikimą, kad vaikams paprašius nupirkti jiems ledų, atsakiau: „šiuo metu neturiu pinigų“. Žinoma, jų atsakymas buvo: „galime nueiti pasiimti į bankomatą!“. Kuo anksčiau vaikams pradėsime aiškinti, kas yra pinigai, tuo geresnių rezultatų pasieksime.
Kaip ugdyti finansinį raštingumą?
Dirbdama klasėje pastebiu, jog vaikai atsineša brangių ir vis naujų žaislų. Stebiu, kad kai kuriuos vaikus iš darželio pasiėmę tėvai su jais keliauja į parduotuves ir nuperka po naują žaisliuką. Bet ar tai tikslinga? Ar gerai, kad vaikai už dieną darželyje gauna apmokėjimą?
Taip augdami vaikai įsivaizduoja, jog viskas labai lengvai pasiekiama ir nemoka vertinti gautų dovanų. Tik sulūžus žaislui atsako: „Ai mama/tėtis nupirks naują“.
Vaikus reikia mokyti taupyti, pavyzdžiui, jei tu nori šio žaisliuko, aš padėsiu tau sutaupyti, tačiau tu, kaip ir aš, turėsi dirbti. Žinoma, darbeliai namuose turi būti parinkti pagal vaiko amžių ir negali būti tie, kurie turi būti atlikti kasdieninėje buityje – pavyzdžiui, apsiauti batus ar pasikloti lovą.
Neretai apsilankius seneliams ar kitiems artimiems šeimos nariams, vaikas kaip dovaną gauna tam tikrą sumą pinigų. Ugdykite vaiko įprotį ne skubėti juos išleisti pirmoje saldumynų parduotuvėje, o pinigėlius pasidėti į taupyklę ir sutaupyti norimam brangesniam žaislui, dviračiui ar kt. Tokiu atveju vaikui paaiškinkite, kad tu gavai 5 eurus, o norimas žaisliukas kainuoja 50 eurų. Tau reikės sutaupyti dar 45 eurus ir tai nėra lengva užduotis.
Labai smagus žaidimas, kuris puikiai tinka mažųjų finansinio raštingumo ugdymui – parduotuvė. Drauge su vaiku įvertinkite, kokia galėtų būti mašinėlės ar sulčių pakelio kaina, užrašykite kainas, pasigaminkite kasos aparatą bei savo pinigėlius, kuriuos kūrybingai galės iliustruoti pats mažylis. Dar naudingiau, jei žaidžiant galėtumėte naudoti tikrus pinigus, tada vaikas susipažintų su skirtingomis euro kupiūromis, monetomis, sužinotų jų vertę. Tačiau, pasirinkus naudoti tikrus pinigus, rekomenduojama atidi tėvelių priežiūra. O tada visi namiškiai gali apsipirkti mažylio parduotuvėje.
Žaidžiant su vaikais pasiruoškite kartu aptarti ir išsiaiškinti, kas yra kaina, grąža, pinigų suma bei kodėl reikia duoti 10 eurų grąžos, nors vaikui norisi atiduoti tik 1 eurą. Apsišarvuokite kantrybe, kol viską pavyks išsiaiškinti.
Keliaudami su vaiku į parduotuvę susidarykite reikiamų prekių sąrašą, aiškiai, drauge aptarkite, ką gaminsite ir ko reikės. Kad būtų smagiau darytis sąrašą, galite pasinaudoti atnešamais paduotuvių lankstinukais, drauge kirpti ir susiklijuoti pirkinių sąrašą. O nukeliavus į parduotuvę leiskite vaikui surasti šias prekes, aptarkite, kiek jos kainuoja. Sodelyje organizuojame kepinių dieną – su vaikais ryte visada aptariame, ką mes šiandien gaminsime, susirašome sąrašą ir visi iškeliaujame į artimiausią parduotuvę. Vaikai jau geba susidėti prekes į krepšelį, o žvelgdami į prekių lentynose nurodytas kainas jau pradeda diskutuoti, kas kainuoja daugiau, o kas mažiau. Nepaprastai smagu klausytis, kaip patys mažiausi diskutuoja: „o, šitas labai brangus“.
Keliaujant su vaikais į parduotuves, pedagogams tampa nemenka užduotis aplenkti žaislų bei saldumynų skyrius, tačiau jau prieš išeinant iš Sodelio su vaikais aiškiai susitariame taisykles, kaip elgiamės parduotuvėje.
Ugdant pačius mažiausius daugeliui atrodo, kad kalbėti apie pinigus yra dar per anksti. Nesutinku, reikia tik tinkamai ir aiškiai su vaikais kalbėtis bei akcentuoti, kodėl mums svarbūs pinigai ir kodėl turime juos taupyti.
