„Moksliniais tyrimais nustatyta, kad emocinis muzikos poveikis yra tris kartus didesnis už literatūros ir penkis kartus – už vaizduojamojo meno poveikį. Kad muzika padeda susikurti reikiamą nuotaiką visi puikiai žinome – ji gali nuraminti, gali kaip tik įaudrinti. Tačiau vis daugiau mokslininkų mano, kad muzika daro įtaką ne tik emocinei būsenai, bet ir bendriems žmogaus gebėjimams ir ypatingai ji svarbi vystymosi periodu – vaikystėje“, – sako psichologė Gerda Ajauskienė.
Mocarto efektas
1993 m. Kalifornijos universitete atliktas tyrimas, kurio metu studentai sprendė intelekto testą. Prieš užduotį vienai grupei studentų duota paklausyti V.A.Mocarto kūrinių, kita testą sprendė be jokio papildomo paruošimo. Muzikos klausiusių studentų rezultatai buvo daug geresni. Tokie pat rezultatai gauti ir po poros metų pakartojus eksperimentą.
Nors šis reiškinys pakrikštytas „Mocarto efektu“, taip pat žmogaus pasąmonę veikia ir kitos klasikinės muzikos klausymas. Efektą tyrusių mokslininkų teigimu, dirbdamos smegenys pačios kuria tam tikrą muzikos foną, kurio dažniai sutampa su klasikinės muzikos dažniais, tad jos klausantis įvyksta tam tikras rezonansas, leidžiantis smegenims dirbti efektyviau.
„Jau anksčiau muzika naudota, pavyzdžiui, sprendžiant vaikų mikčiojimo ar blogo tarimo problemas. Pradėjus aktyviau tirti muzikos įtaką žmonėms, nustatoma vis daugiau teigiamo poveikio sričių, o klausytis muzikos lavinamaisiais tikslais rekomenduojama pradėti dar vaikui net negimus, nes vaisius dar mamos pilve jau girdi ir reaguoja į muziką, tai verčia smegenis dirbti ir tobulėti“, – teigia G.Ajauskienė.
Vienas garsiausių muzikos įtaką žmogaus raidai tiriančių mokslininkų Donas Kembelas teigia, kad muzika yra pagrindinis bendrojo intelekto lavinimo veiksnys, o muzikavimui didelį dėmesį skiriančios lavinimo sistemos patvirtina tai praktiškai. Pavyzdžiui, Valdorfo ugdymo sistemoje, kurią sukūrė mokslininkas Rudolfas Šteineris, muzikai tenka vienas svarbiausių lavinimo vaidmenų.
Nauja pramoga
„Vaikų edukacinio pramogų centro „CurioCity“ erdvėse mes ir patys pastebime, kad vaikų santykis su muzika – ypatingas. Muzikos užsiėmimai yra būtent tie, kuriuose vaikai trumpiausiai būna stebėtojais ir veržiasi dalyvauti, labai greitai užmezga socialinius ryšius su kitais vaikais“, – pasakoja „CurioCity“ vadovė Agnė Ališauskienė.
Vaikų edukaciniame pramogų centre muzikai skiriamas išskirtinis vaidmuo. Čia veikia tikra įrašų studija, kurioje vaikai gali įrašyti savo dainą, taip pat garsų laboratorija, kurioje mažieji lankytojai supažindinami su garsų paslaptimis ir gali išbandyti įvairius muzikos instrumentus.
Ypatingo susidomėjimo sulaukė šių metų pradžioje „CurioCity“ lankytojams pasiūlyta naujiena – pramoga „Rock Band“. Tai muzikos žaidimas, sukurtas tokiu pačiu principu, kaip visame pasaulyje garsus „Xbox“ šokių žaidimas „Kinect“, tik, šiuo atveju, su LED ekrane rodoma muzikos grupe reikia kartu ne šokti, bet groti būgnais, gitara arba dainuoti. Žaidimas leidžia pasirinkti vieną iš daugiau nei šimto populiarių muzikos kūrinių, kuriuos vaikai gali atlikti kartu su virtualia grupe.
„Visai neseniai mus aplankė ypatingi svečiai – šiuo metu LNK televizijoje vykstančio muzikinio projekto „Lietuvos balsas. Vaikai“ dalyviai. Labai džiaugiamės, kad šie vaikai, kurių ne vienas pasižymi tikrai įspūdingais balsų diapozonais, mūsų naujiena „Rock Band“ liko sužavėti. Kaip susitarę mažieji muzikiniai talentai teigė, kad šis užsiėmimas yra ne tik pramoga, bet ir pats tikriausias iššūkis ar konkursas, kurį išbandant ir stengiantis būti geriausiu – pastangų įdėjo ne mažiau, nei ruošdamiesi „Lietuvos balsas.Vaikai“ muzikinėms kovoms“, – pasakoja A.Ališauskienė.
