Problemos nepastebėjo dėl aplaidžios klaidos
Marko mama Rima prisimena, kad sūnus gimė saulėtą liepos dieną, kaip ir visas nėštumas, gimdymas buvo sklandus, gydytojai atliko visus reikiamus patikrinimus, tikino, kad viskas gerai. Vis tik lemtinga problema buvo pražiūrėta pro pirštus.
„Kūdikio klausos patikrinti atėjusi slaugė atsinešė tam skirtą aparatėlį. Prikišus prie Marko šis labai pypsėjo – aš klausiau, kodėl jis taip pypsi, gal kažkas negerai? Ji atsakė, kad, matyt, baterija baigėsi. Patikrino darkart – vis tiek pypsėjo. Tuomet ji išėjo pažadėjusi netrukus grįžti, tačiau nebesulaukiau. Nebuvau su tokia situacija susidūrusi, tad pamaniau, kad viskas gerai. O po dviejų parų mus išleido namo kaip su sveikutėliu kūdikiu“, – pasakoja moteris.
Tačiau mamos nuojauta kuždėjo, kad vaikui kažkas negerai, ir kuo toliau – tuo ta nuojauta stiprėjo.
Kad sūnus negirdi, ji išsiaiškino dar iki pirmojo jo gimtadienio: „Jo negalią supratau gana anksti, Markui tuo metu buvo maždaug 10 mėnesių. Šaukdavom jį vardu – nekreipdavo į tai dėmesio, galėdavo pro šalį traukinys pravažiuoti – nė nekrūptelėdavo.“
Reikiamos apžiūros turėjo išsireikalauti
Nuo mažens Markas daug sirgo, vaikui buvo nustatyta mišri astma, tad šeima buvo dažni lankytojai ligoninėse. Vis tik reikiamos apžiūros dėl labiausiai nerimą kėlusios problemos teko prašyte išsiprašyti.
„Vis vedu jį pas šeimos gydytoją, prašau siuntimo pas LOR specialistą, bet gaunu atsakymą: mamyte, neprisigalvokite, vaikas girdi. Vis sukau galvą, kaip man išsiprašyti to siuntimo. Galiausiai jau pareikalavau piktai, pasakiau, kad ne šiaip noriu vaiką patikrinti, ir tuomet jį man išrašė“, – nemalonumus prisimena ji.
Gavusi siuntimą moteris susiskambino su į Skuodo ligoninę atvažiuojančiu LOR gydytoju iš Klaipėdos, o tada ledai pajudėjo iškart. „Už operatyvumą esu be galo dėkinga gydytojui Modestui Maslovui, kuris, pamatęs mūsų problemą, iškart susiskambino su Kauno klinikų gydytoja Alina Kuzminiene, ir ji mus priėmė be jokių eilių jau po kelių dienų. Taip ir prasidėjo mūsų kelias“, – pasakoja Rima.
Kauno klinikose ištyrus Marką specialiais aparatais ir atlikus audiodiagnostiką buvo nustatyta, kad vaikas negirdi ir galimai yra kurčias. Pašnekovė neslepia – tą akimirką jai, kaip mamai, sugriuvo visas gyvenimas. Tuo metu ji jau 8-tą mėnesį buvo nėščia su trečiuoju vaiku.
„Kelionė iš Kauno buvo pati baisiausia mano gyvenime, visą kelią tylėjau ir verkiau. Kaltinau save, kodėl taip turėjo nutikti mano vaikui, gal aš kažką ne taip padariau. Žinoma, prie vaiko viso šito nerodžiau. Stengiausi galvoti apie gydytojus pasakytus žodžius, kad tokie vaikai pasirenka pačius stipriausius tėvus“, – kalba Marko mama.
Deja, nelengvo išbandymo būdama kaip vienas kumštis šeima neatlaikė – su Marko tėčiu Rima išsiskyrė. „Kai sužinojome apie Marko ligą, pradėjome vienas kitą graužti, kaltinti ir tiesiog pasukome savais keliais. Tada gyvenome Skuode, bet versdama naują gyvenimo lapą išvykau į Mažeikius, nes ten buvo Markui tinkamas darželis, kuriame dirba logopedas ir surdopedagogas, be to, daugiau būrelių ir kitiems mano vaikams“, – pasakoja Rima.
Išgirdo pirmuosius garsus
Netrukus po žinios apie diagnozę vaikui buvo atliktas BERA tyrimas, jis parodė, kad Markas negirdi 100db abiem ausytėmis. Taip pat jis buvo ištirtas magnetiniu rezonansu. O dar vėliau nutarta berniukui išoperuoti adenoidus ir paskirta data klausos aparato implantacijai.
„Implantavus aparatą mus jau po poros dienų išleido namo, kad Marko ausytės išgytų po operacijos. Po mėnesio nuvykome pajungti aparato, – prisimena moteris. – Tą dieną atsiminsiu visą gyvenimą! Ir vėl verkiau – šįkart iš džiaugsmo. Kai uždėjo tuos aparačiukus, Markas nuleidęs galvytę žvalgėsi, nes jam viskas buvo nepažįstama. Iš 2 metų tylos pasaulio vaikas staiga pateko į nepažįstamų garsų pasaulį.“
Kadangi berniukas iki pat 2 metų nepažino nė vieno garso, nesuprato, kokie ir iš kur jie sklinda, tad prasidėjo ilgas supažindinimo su garsais kelias. Šeima pradėjo lankytis pas logopedą, surdopedagogą, kad padėtų Markui kuo greičiau suprasti garsus ir pradėti kalbėti.
Mama skaičiuoja, kad šiemet jau 5 metai, kaip Markas gyvena garsų pasaulyje. Tačiau sūnus dar daug ko nesupranta, tad tenka daug dirbti su specialistais.
Laukia pirma klasė
Šiais metais berniukas pradės lankyti mokyklą. Rima su baime laukia naujo iššūkių kupino meto: „Bijau, kad Markas daug ko nesugebės suprasti palieptas. Taip pat – kad sulauks patyčių dėl jo nešiojamų aparatėlių, nes vaikai kartais būna žiaurūs. Gerai, kad kol kas jis pats nesupranta, kai iš jo juokiamasi dėl aparato, o tokių dalykų pasitaiko. Žmonės žiūri, kas čia jam ant galvytės, komentuoja. Būdavo iš senesnių žmonių net tokių pasakymų: ko dar neprisigalvos tiems vaikams ant galvos dėti... Viduje tiesiog virdama iš pykčio susitvardydavau ir mandagiai atsakydavau, kad vaikas yra kurčias, todėl jis turi klausos implantą, o išoriniai klausos aparatai prijungti magnetu. Tuomet jau sulaukdavau atsiprašymų, bet širdyje vis tiek būdavo be galo skaudu.“
Dabar Markas dar lanko darželį. Rima džiaugiasi, kad jame sūnus ne tik sulaukia reikalingos specialistų pagalbos, lanko logopedės ir ergoterapeutės užsiėmimus. Pradėjus lankyti mokyklą tęsti užsiėmimus teks privačiai.
„Darželyje Markas turi daug draugų, o 4 panelės dėl jo dėmesio net kovoja, – juokiasi Rima. – Vis tik jis labai jautrus vaikas – jei tik ko nesupranta, tuoj puola į ašaras. Taigi neramu, kaip seksis šiais metais jam pradėjus lankyti pirmą klasę.“
Didžiuodamasi sūnumi mama pasakoja, kad jis – gabus vaikas, skaičiuoja ir rašo labai gerai, bando skaityti, bet su kalba dar smarkiai reikia pasistengti. Darželyje Markas lanko šokių pamokas, jam puikiai sekasi, taip pat mokosi plaukti baseine – vandenyje jaučiasi lyg žuvis.
Reikalinga pagalba
„Man, kaip mamai, labai sunku suderinti darbą ir Marko vizitus pas specialistus, bet stengiuosi kaip įmanydama. Marko tėtis aplanko vos 2–3 kartus per metus ir tai tik trumpam, nors gyvena vos už 50 km nuo mūsų. Skaudu, bet toks gyvenimas“, – atvirauja Rima.
Išlaidos dėl Marko negalios atsieina nemažai – tiek aparatų priežiūrai, tiek specialistų konsultacijoms, kelionėms į Kauno klinikas.
Kas 5 metus valstybė kompensuoja naujus išorinius klausos procesorius. Jau netrukus aparatus teks keisti ir Markui. „Dabar Marko nešiojami aparatai yra „Nucleus 7“. Gegužės 11 d. važiuosime į Kauno klinikas, kad gydytoja parašytų prašymą naujam aparatui, o po mėnesio iš Ligonių kasų gausime atsakymą dėl kompensavimo, – pasakoja Rima ir prideda: – Bėda ta, kad mums kompensuos tokį patį aparatą, kokį Markas turi dabar. Žinoma, tai yra nuostabu ir mes labai džiaugtumėmės pagalba, bet yra naujesni aparatai – „Nucleus 8“, jie jau daug modernesni, mažesni ir technologiškai pažengę žymiai daugiau.“
Rima pažymi, kad vaikas augantis, o aparatai bus naudojami 5 metus, tad norisi, kad jie būtų pažangesni. „Deja, jų mums nekompensuos. Priemoka už vieną aparatą siekia n1200 Eur, už abu – 2400 Eur. Išgirdusi kainas nuverkiau gerą pusvalandį. Vien Marko vizitai pas specialistus ir aparatų priežiūra per mėnesį atsieina apie 250 Eur. Mūsų šeimą šiuo metu sudaro 3 mano vaikai ir vienas dabartinio vyro vaikas, taigi auginant 4 vaikus tai yra beprotiški pinigai, – sako Rima. – Žinau, kad kitiems vaikams yra ir blogiau, pagalbos reikia daugiau. Bet noriu paprašyti žmonių pagalbos – padėti surinkti mums taip trūkstamus 2400 Eur, kad gautume Markui naujus aparatus.“
Paramą galite suteikti:
A/S LT80 7300 0101 4423 6452
Gavėjas – Rūpestinga širdelė
Paskirtis – PARAMA MARKUI
„Swedbank“ AB
Banko kodas 73000
PayPal - ČIA.
Siųsdami SMS numeriu 1670 su žodžiu AUKA
(SMS kaina 5 EUR)
