„Daugybė tėvų nori gauti receptą stebuklingam preparatui. Ir mes tikrai savo mitybą galime praturtinti trūkstamomis medžiagomis vartodami tam tikrus vitaminus, tačiau jeigu nebus visų kitų priemonių, tai bus labai neefektyvu, taigi pirkdami tuos vitaminus tik be reikalo išleisite pinigus“, – kalba S. Burokienė.

– Ar apskritai įmanoma tam tikromis priemonėmis ar būdais sustiprinti vaikų imunitetą?

– Jeigu reiktų atsakyti trumpai, tai taip, vaikų imunitetą sustiprinti galima, tačiau tos priemonės turėtų būti kompleksinės ir ilgalaikės. Tikrai negalėtume vaiko sveikatos sustiprinti vos kelias dienas davę kokių nors stebuklingų vitaminų. Per trumpą laiką kokiu nors būdu sustiprinti imuniteto nepavyks, savo sveikata reikia rūpintis ištisus metus.

Reikia suprasti, kad žmogaus imuninė sistema yra labai sudėtingas mechanizmas ir iki galo visos funkcijos dar net nėra išaiškintos. Tai daugybė ląstelių, audinių, organų ir jų bendra koordinuota veikla saugo nuo įvairių išorinių faktorių, mikroorganizmų, svetimų baltymų, fizinių ir cheminių medžiagų. Imuninės sistemos užduotis – apsaugoti mus, kad būtume sveiki ir apsisaugoję – ypač nuo pasikartojančių infekcijų.

– Kiekvieno žmogaus imuniteto stiprumas individualus, skirtingi gali būti net kartu augantys dvyniai, tiesa?

– Taip, tiesa. Imunitetas yra įgimtas ir įgytas. Įgytas – gautas pasyviai arba aktyviai. Nuo mažens mes turime įgimtą imunitetą, tai reiškia, kad kiekvienas žmogus gimdamas atsineša tam tikrą unikalų, genetiškai užprogramuotą imuninių ląstelių ir imuninės sistemos rinkinį. Imuninei sistemai priklauso mūsų oda, gleivinė, žarnynas, žarnyno mikroflora, kraujo baltieji kūneliai, įvairūs specifiniai baltymai. Gali būti, kad vienų vaikų įgimtas imunitetas gali būti stipresnis nei kitų.

Per trumpą laiką kokiu nors būdu sustiprinti imuniteto nepavyks, savo sveikata reikia rūpintis ištisus metus.

Įgytą imunitetą gauname arba persirgę tam tikra infekcija, arba pasiskiepiję. Kūdikiai labai daug imuninių ląstelių gauna iš mamos per pieną, o vaisiaus periodu – per placentą. Laikui bėgant kūdikio imuninė sistema bręsta, pradeda kovoti su infekcijomis ir tam labai pasitarnauja skiepai. Labai raginu nepamiršti, kad skiepai irgi stiprina imunitetą.

– Kas vis tik veiksmingiausiai stiprina mūsų imunitetą?

– Tam yra labai daug kompleksinių priemonių. Pirmiausia tai – tinkama mityba, taip pat labai svarbus miegas, kad būtų kuo mažiau streso, kuo daugiau fizinio aktyvumo ir teigiamų emocijų, svarbi higiena ir, žinoma, skiepai. Štai toks kompleksas priemonių, kurios tikrai gali sustiprinti imunitetą.

– Kokius vitaminus rekomenduotumėte rinktis prieš ligų sezoną? Ir aš išvis rekomenduotumėt?

– Vitaminai išties yra viena imunitetą stiprinančių priemonių. Vis tik, jei vaikas gerai valgo ir gauna visų reikalingų vitaminų bei mikroelementų su maistu, tai jam užtektų papildomai duoti tik vitamino D.

Svarbiausi maisto produktai – įvairios daržovės, žuvis, mėsa, kiaušiniai, vaisiai, pieno gaminiai, grūdai, riešutai, aliejus. Jei jūsų vaikas išrankus ir tam tikrų produktų valgyti atsisako, atsiranda pavojus, kad svarbiausių vitaminų ir mikroelementų jis negaus, todėl jų reikia duoti papildomai.

Dabar yra tikras vitaminų ir įvairiausių mikroelementų renesansas. Per pandemiją buvo padaryta labai daug tyrimų, kurie įrodė, kad svarbiausi žmogui vitaminai, kurie stiprina imuninį atsaką prieš virusines infekcijas, yra vitaminai A, C, D, omega-3 riebiosios rūgštys ir cinkas. Šie elementai yra svarbiausi palaikant optimalią imuninės sistemos veiklą.

– Ar vartojant vitaminus savo nuožiūra negalima sau pakenkti? Pavyzdžiui, ko gero, retas kuris prieš vartodamas vitaminą D išsitiria, kiek jo yra organizme.

– Gyvenant mūsų geografinėje vietovėje vitaminas D yra būtinas ir žiemos metu paprastai reikia net didesnės šio vitamino dozės, nei rekomenduojama. Vis tik labai svarbu žiūrėti, kokios yra tos rekomenduojamos vitamino dozės. Pavyzdžiui, kalbant apie kūdikius, yra rekomenduojama papildomai duoti 400 veikimų vienetų. Kada gi galima perdozuoti? Jeigu kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, reikia žinoti, kad ten vitamino D jau yra. Kartais šeimos gydytojai šito neįvertina ir skiria vitamino D papildomai. Todėl geriausia pasidaryti vitamino koncentracijos tyrimą, juk kartais pasitaiko ir įgimta didesnė šio vitamino koncentracija.

– O ką reiktų žinoti apie, ko gero, populiariausią priemonę organizmui stiprinti – žuvų taukus?

– Žuvų taukai reikalingi norint gauti omega-3 riebiųjų rūgščių. Įrodyta, kad jos stiprina ląstelių membraną, reguliuoja citokinus, aktyvuoja imunines ląsteles, taigi jų veikimas imuninėje sistemoje yra labai ženklus. Šių rūgščių mes galėtume gauti iš aliejaus, žuvies, riešutų, žalių daržovių, bet vaikai labai dažnai šių produktų kaip tik ir nemėgsta. Todėl mums ir tenka papildomai duoti žuvų taukų.

Jei vaikas gerai valgo ir gauna visų reikalingų vitaminų bei mikroelementų su maistu, tai jam užtektų papildomai duoti tik vitamino D.

Tik būtinai atkreipkite dėmesį į preparato sudėtį, nes labai dažnai žuvų taukuose būna ir vitamino D. Jeigu tėvai ar gydytojas neapsižiūrės bei paskirs ir tokių žuvų taukų, ir papildomai vitamino D, šiuo vitaminu galima perdozuoti. Beje, geriausia vaikams duoti būtent vaikams skirtus žuvų taukus.

– Kas svarbiausia stiprinant vaiko imunitetą pagal jo amžių?

– Iš tiesų visoms amžiaus grupėms principai panašūs. Kūdikiams labai svarbu, kad pirmus šešis mėnesius gautų motinos pieno. Kuo ilgiau mama žindys, tuo vaikas gaus daugiau imuninių ląstelių ir reikalingų komponentų. Didesniems vaikams jau įvedama sveikos mitybos piramidė – kuo daugiau daržovių ir įvairesni produktai. Jeigu vaikas valgo viską, tai papildomų vitaminų nereikės, nebent vitamino D.

Nuo vaikų amžiaus labai priklauso reikalingo miego kiekis. Kūdikiams reiks daugiau nei 14 valandų miego, didesniems – jau mažiau. Blogiausia tai, kad daugelis vaikų vis tik negauna pakankamai miego, o miego trūkumas gali susilpninti imuninę sistemą. Vaikas bus ne toks atsparus infekcijoms. Kai vaikai pavargę, jei lanko daug būrelių, jiems užmigti būna labai sunku. Bent kelias valandas prieš miegą reikėtų pasistengti, kad vaikas pabūtų ramiai – be televizoriaus, kompiuterio, geriau tegul paskaito knygą.

Jei tėvams atrodo, kad pradėjęs lankyti darželį vaikas labai dažnai serga, tačiau tai nestiprios infekcijos, tai reikėtų net ir pasidžiaugti, nes tokiu būdu yra stiprinamas imunitetas.

Kitas labai svarbus dalykas – kad vaikas patirtų kuo mažiau streso. Nemanykite, kad tai tik suaugusiųjų problema, – stresą patirti gali visų amžiaus grupių vaikai. Vaikų organizmas į stresą reaguoja lygiai taip pat, kaip suaugusiųjų – padidėja streso hormonų kiekis ir suprastėja imuninis atsakas. Taigi streso reikėtų vengti.

Svarbus ir fizinis aktyvumas. Kūdikėliams – mankštelės, didesniems vaikams – kitokie užsiėmimai. Įrodyta, kad didesnis mažų vaikų fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį imuninei sistemai, nes keičia antigenų sukeltą imuninę veiklą. Taigi galima imunitetą sustiprinti ir sportuojant.

Imunitetą stiprina ir persirgtos ligos, tad jei tėvams atrodo, kad pradėjęs lankyti darželį vaikas labai dažnai serga, tačiau tai nestiprios infekcijos, tai reikėtų net ir pasidžiaugti, nes tokiu būdu yra stiprinamas imunitetas. Susidūręs su tuo virusu antrą kartą vaikas sirgs jau lengviau. Taip pat itin svarbūs skiepai – tai tikrai stiprina vaikų imunitetą. Rekomenduoju savo vaikus paskiepyti visais skiepais pagal nacionalinę imunoprofilaktikos programą, o ateinant šaltajam sezonui – papildomai gerai būtų paskiepyti gripo vakcinomis. Prieš pradedant lankyti darželį labai naudingas ir vėjaraupių skiepas.

– Ką pasakytumėte apie dar vieną imunitetą sustiprinti turinčią praktiką – grūdinimą?

– Taip, grūdinimasis irgi prisideda prie imuniteto stiprinimo, tačiau visur turi būti saikas ir labai reikia saugoti, kad vaikas neperšaltų. Grūdinimasis turėtų prasidėti namuose, nuo vandens procedūrų. Būnant lauke reikia atsižvelgti į temperatūrą. Jei kūdikis dar guli vežime, nejuda – žinoma, reikia pasirūpinti, kad jam būtų šilta, tačiau tikrai nereikia užkloti dešimčia sluoksnių, kaip kad kartais tenka matyti. Lietuviai linkę per šiltai apmuturiuoti ir vaikus, kurie juda, bėgioja. Jei vaikai bus per storai aprengti, jie greit suprakaituos ir vėjas juos perpūs, o tuomet jau atsidarys vartai infekcinei ligai ir vaikas gali susirgti.

– Vienas iš naujų populiarių patarimų, kaip galima užbėgti vaikų ligoms už akių, tai tiesiog leisti vaikui pailsėti, pavyzdžiui, vieną dieną per savaitę nevesti jo į darželį. Ar iš tiesų tai būtų veiksmingas būdas?

– Iš tiesų pailsėjęs vaikas bus atsparesnis infekcijoms, nes poilsis – viena iš imuniteto stiprinimo priemonių. Tačiau aš būčiau už nuolatinę vaiko miego higieną. Jeigu jis keliasi anksti į darželį, jis turi ir anksti gultis. Manau, kad vienos dienos išeiginė neturės tokios didelės įtakos imuniteto stiprinimui, jei kitomis dienomis vaikas bus pervargęs.

– Ką patartumėte daryti pastebėjus pirmuosius ženklus, kad jau kimba kažkokia liga? Į kokius signalus atkreipti dėmesį?

– Tai labai priklauso nuo ligos. Jeigu mes kalbame apie dažniausias vaikų ligas – ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, tai labai dažnai liga prasideda nuo to, kad vaikas tampa irzlesnis, gulinėja, atsiranda čiaudulys, jis lyg ir pakosti. Tokiu atveju jau reikia vaiką stebėti.

Prasidėjus ligai jos jau nesustabdysi, bet jei mes suteiksime vaikui galimybę daugiau pamiegoti, pailsėti, tuomet galime tikėtis, kad liga praeis greičiau ir jos eiga bus lengvesnė.

Tik pajutus pirmuosius vadinamuosius peršalimo simptomus reikėtų likti namuose, neleisti vaiko į darželį ar mokyklą, duoti gerti daug skysčių, arbatos. Žinoma, jei liga pasireikš aukštu karščiavimu, dideliu vaiko irzlumu ar pan., reikia kreiptis į gydytoją. Tačiau jei simptomai nebus labai intensyvūs, tai namie su simptominėmis priemonėmis galima bus ir prasirgti nesunkia virusine infekcija.

Prasidėjus ligai jos jau nesustabdysi, bet jei mes suteiksime vaikui galimybę daugiau pamiegoti, pailsėti, tuomet galime tikėtis, kad liga praeis greičiau ir jos eiga bus lengvesnė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją