Nebijokite duodi vaistų
Vaikui skundžiantis pilvo skausmais gydytojas pirmiausia pataria įvertinti, kada vaikas tuštinosi – gal tiesiog reikia klizmutės, kad padėtų vaikui pasituštinti. Padėti gali ir vaistai.
„Mitas, kad negalima duoti vaistų nuo skausmo. Skausmui išliekant arba kartojantis, suduokite vaikui ibuprofeno ar paracetamolio. Klaida manyti, kad davę vaistų nuo skausmo užmaskuosite apendicito kliniką, taip tikrai nebus. Vaiko kankinti tikrai nereikia.
Vieno recepto, kaip padėti vaikui su pilvo skausmais, nėra ir tenka galvoti apie įvairiausias priežastis, tačiau mėgstu sakyti, kad jeigu vaistai nuo skausmo padėjo, o kitų skundų nėra, tuomet kol kas nepanašu, kad būtų kažkas rimto“, – ramina gydytojas.
Kada kreiptis pagalbos?
Sunerimti ir nedelsiant su vaiku skubėti į priėmimo skyrių reikėtų, jei:
- ant vaiko pilvo yra žaizda;
- vaikui pilvą skauda po traumos;
- vaikas prarijo bateriją, daugiau nei 1 magnetą ar didesnį nei 2,5cm svetimkūnį.
Taip pat į gydytojus B. Jonuška rekomenduoja kreiptis, kai pilvo skausmas:
- stiprėja arba priepuoliai – dažnėja;
- išlieka, nepaisant analgetikų;
- yra nuolatinis ir trunka ilgiau nei 12 valandų;
- migruoja, pavyzdžiui, pradėjo skaudėti pilvo viršutinėje dalyje arba apie bambą ir vėliau nusileido į dešinę klubinę sritį;
- sustiprėja judesių metu, ypač lipant laiptais, kosint ar šokinėjant.
Arba – kai kartu pastebimas:
- vangumas;
- daugkartinis vėmimas;
- vėmimas su tulžimi;
- kraujas išmatose arba šlapime;
- stiprus viduriavimas;
- žymus skysčių netekimas;
- užčiuopiamas skausmingas guzas kirkšnyje arba pilvo sienoje;
- jaučiamas kapšelio skausmas berniukams;
- jaučiamas skausmas, susijęs su širdies ar kvėpavimo sistemomis.
„Tai pagrindiniai aspektai, kada būtina skubiai kreiptis į gydytojus. Bet kokiu atveju, jeigu skausmas išlieka, būklė negerėja arba tiesiog neramu dėl vaiko – kreipkitės į gydytoją, o ne naršykite forumuose ar internete ieškodami atsakymų, nes vaikai labai skirtingi ir yra tikras iššūkis diagnozuoti grėsmingas būkles, nebekalbant apie nuotolines konsultacijas“, – sako B. Jonuška.
Gali prireikti ir chirurgo pagalbos
Tikriausiai didžiausia tėvų baimė – kad vaiko pilvo skausmai nereikštų ūminio apendicito – kirmėlinės ataugos uždegimo. Anot gydytojo, tai dažniausia skubaus chirurginio gydymo reikalaujanti liga vaikų amžiuje.
„Mažiau nei 5% visų ūminiu apendicitu sergančių vaikų yra 5 metų amžiaus ar jaunesni. Dažniau ši liga pasireiškia berniukams nei mergaitėms ir mokyklinio amžiaus vaikams, vis tik ūminiu apendicitu gali sirgti bet kokio amžiaus vaikai“, – įspėja B. Jonuška.
Gydytojas paaiškino, kad ūminį apendicitą sukelia kirmėlinės ataugos obstrukcija. Vaikų amžiuje dažniausiai tai būna dėl įstrigusio koprolito arba išvešėjusio limfoidinio audinio.
Tipiškai viskas prasideda nuo nestipraus nuolatinio pilvo skausmo, kuris stiprėja, atsiranda kitų simptomų. „Sakoma, kad apendicitas dažniausiai subręsta per parą, todėl diagnozuoti per pirmąsias 12 valandų yra labai sudėtinga, nes klinika nėra išreikšta ir specifiška“, – patikslina B. Jonuška.
Diagnozuoti – nelengva
Jis primena, kad tik vaikui pasiskundus pilvo skausmu, nebūtina skubėti į ligoninę – pirmiausia duokite jam vaistų, leiskite pailsėti ir stebėkite jį.
Tačiau kai pilvo skausmas tęsiasi ilgiau nei 12 valandų, atsiranda kitų simptomų arba pastebite, kad vaiko būklė blogėja, nebelaukite ir skubėkite į priimamąjį. Atminkite, kad važiuojant į ligoninę ir įtariant ūminį apendicitą nereiktų duoti gerti ir valgyti tol, kol kitaip pasakys gydytojas.
„Sakoma, kad apendicitas turi tūkstantį veidų, nes priklausomai nuo vaiko amžiaus ar sudėjimo, simptomai gali pasireikšti įvairiai, todėl būtina žiūrėti į visumą. Diagnozuoti jį ikimokyklinukams yra nelengvas iššūkis“, – priduria B. Jonuška.
Jis išskiria dažniausius ūminio apendicito simptomus:
- anoreksija (nenori valgyti);
- pilvo skausmas;
- vėmimas;
- pilvo skausmo migracija į dešinę klubinę sritį;
- skausmo sustiprėjimas judesių metu;
- karščiavimas;
- pilvo dešinio apatinio kvadranto raumenų tempimas;
- pilvaplėvės dirginimas.
„Ši patologija reikalauja skubaus chirurginio gydymo. Gali būti atliekama laparoskopinė arba atvira operacija. Esant reikalui daugiau apie tai jums būtinai paaiškins operuojantis chirurgas“, – sako B. Jonuška.
