Atsiųstame pranešime sveiko maisto technologė, „Sveikatai palankus“ įkūrėja ir dviejų mokyklinukių mama Raminta Bogušienė dalijasi vienos mokyklos valgiaraščiu ir sąrašu užkandžių, kuriuos galima įsigyti mokykloje. Taip pat pasakoja, ką vaikai perka už mokyklos ribų ir atsineša į klases.
Šiltas maistas mokyklose – ar visi vaikų maitinimui keliami reikalavimai išpildomi?
Pagal vaikų maitinimo aprašą vaikai kasdien turi gauti šiltą šviežiai ruoštą maistą. Pietūs teikiami ne anksčiau kaip po 2,5 val. ir ne vėliau kaip praėjus 4 val. nuo pamokų pradžios. Rekomenduojama sudaryti galimybę pasirinkti iš kelių karštųjų pietų patiekalų ir kelių garnyrų. Taip pat rekomenduojama sudaryti sąlygas vaikams patiems įsidėti maisto.
Pietų metu turi būti galimybė pasirinkti patiekiamus karštuosius patiekalus: tausojantis patiekalas („Tausojantis“) ir patiekalas, pagamintas tik iš augalinės kilmės maisto produktų („Augalinis“). Jeigu pietų metu tiekiamas tik vienas patiekalas, ne mažiau kaip pusė į pietų valgiaraščius (15 dienų) įtrauktų patiekalų turi būti tausojantys ir (ar) patiekalai, pagaminti tik iš augalinės kilmės maisto produktų.
Tas pats patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per savaitę, išskyrus gėrimus, garnyrus ir šaltus užkandžius. Patiekiamas maistas turi būti kokybiškas ir įvairus, daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio.
„Vertinant vienoje iš mokyklų pateiktą pasirenkamų patiekalų valgiaraštį nebuvo pažymėta, kurie patiekalai tausojantys, o augalinio apskritai nebuvo. Vaikai turi galimybę pasirinkti tik skirtingus mėsos patiekalus, pavyzdžiui, maltos ar grynos mėsos. Būtų galima taip traktuoti, kad žuvies pasirinkime net nėra. Mokyklos valgiaraštyje yra silkė ir žuvis marinate, tačiau tai nėra šiltas maistas ir tikriausiai daugiau skirtas mokytojams. Tarp garnyro pasirinkimo buvo tik bulvių košė, tad renkantis skirtingus patiekalų variantus moksleiviai galėtų užsisakyti nebent mėsą su daržovėmis. Padažai, pilami ant kiekvieno karšto patiekalo, neatrodo būtini ir dažnas vaikas jų nemėgsta, o virėjos net neklausia: pilti padažą ar ne?
Salotos net trijų rūšių: morkų, kopūstų ir burokėlių. Degustuojant džiugu, kad maistas nepridegęs, neprikepęs, turintis mažai druskos, ne per sūrus. Yra galimybė atsigerti vandens, jis nemokamas, tačiau užkandžių bare viliojantys gėrimai dažnai nugali renkantis, ką gerti.
Vertinome tik vienos dienos pasirenkamą meniu, tačiau kokia situacija kasdien? Ar kiekvieną dieną keičiamas patiekalų pasirinkimas? O gal tik karšti užkandžiai: kibinai, dešrainis nesikeičia, nors pagal vaikų maitinimo aprašą turėtų nesikeisti tik šalti užkandžiai.
Problema ir tai, kad vaikams nepakanka dvidešimties minučių trukmės pertraukos ir pavalgyti jiems pritrūksta laiko. Tuomet tikrai nebelieka laiko rinktis karštą maistą, tiesiog tampa greičiau užkąsti dešrainį, kibiną ar kažką iš šaltų užkandžių. Dar labai svarbus veiksnys yra aplinkos jaukumas, norėtųsi, kad mokyklos valgykla būtų vieta, kur skamba muzika, renkasi jaunimas, valgo savo mėgstamus, tačiau skanius ir sveikatai palankesnius valgius“, – komentuoja maisto technologė Raminta Bogušienė.
Mokyklose parduodami užkandžiai – ar tikrai sveiki?
Pagal vaikų maitinimo aprašą šiltas maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią kalendorinę dieną. Šaldytus pusgaminius, kaip ir šiltą maistą, leidžiama patiekti bendrojo ugdymo programas įgyvendinančiose įstaigose ir poilsio stovyklose, kurių virtuvėse yra galimybės tik pašildyti maistą. Vadinasi, didžiojoje dalyje Lietuvos mokyklų maistas turi būti ruošiamas tik šviežiai, negali būti atitirpintų bandelių, kibinų, dešrainių ir pan.
R. Bogušienė kelia klausimą, ar tikrai dešrainiai ir kibinai yra gaminami vietoje ir nėra šaldyti pusgaminiai? Sunku vertinti, bet būtų puiku, kad į mokyklas grįžtų šviežiai keptos bandelės, sausainiai, pyragai – su mažiau cukraus, viso grūdo ir iš įvairesnių, ne vien tik kvietinių miltų. Taip pat galėtų išlikti dešrainiai, picos, kibinai, tačiau sveikatai palankesni, su daug daržovių. O galbūt derėtų visiškai atsisakyti užkandžių, tuomet vaikai mokyklos valgykloje galėtų rinktis tik iš šilto bei šviežiai ruošto maisto.
Pagal vaikų maitinimo aprašą mokyklose parduodami užkandžiai patvirtinami su tėvų atstovų sutikimu. „Nesu tikra, ar tėveliai, pasirašydami kiekvienų mokslo metų pradžioje, mato tik sudedamąsias dalis, ar mato, kaip iš tiesų atrodo tie užkandžiai, kuriuos vaikai gali rinktis.
Užkandžių bare nemačiau jokių vaisių ir daržovių, riešutų, sveikuoliškų keksiukų, vandens. Gėrimai saldinti, vizualiai net atrodantys tarsi energiniai gėrimai, kurių užrašai „šaukia“ – su vitaminais, atitinka reikalavimus mokykloms. Bandelės su itin ilga sudėtimi, sintetinių kvapiųjų medžiagų ir margarino „puokšte“, picos skonio sausainiai su silicio dioksidu ir daugelis kitų menkaverčių užkandžių. Būdama dviejų mokyklinukių mama, palaikau užkandžių nebuvimą mokyklose arba jų pasirinkimas turi būti tikrai sveikatai palankus“, – sako maisto technologė.
Kokius užkandžius mokiniai perka šalia mokyklų?
Mokyklose parduodami užkandžiai yra viena, tačiau už jos ribų jų yra dar daugiau. Parsinešti parduotuvėje nusipirktų užkandžių į mokyklą nėra draudžiama ir vaikai tuo tikrai naudojasi.
Vesdama edukacijas mokyklose maisto technologė pastebi, kad neretai sutinkami saldinti gėrimai neatitinka rekomenduojamos normos, kuri yra 5 g/100 g cukrų, o su 10 g/100 g cukrų, kai beveik 1,25 l limonado išgėrę vaikai gauna per 125 g cukraus, tai yra 25 arbatiniai šaukšteliai cukraus. O kur dar tikrieji traškučiai su mononatrio glutamatais E621, įvairiausi saldainiai, sausainiai, bandelės ir t. t. Taip, yra vaikų, kurie nevalgo nei pusryčių namuose, nei mokyklose pietų, tačiau ar tikrai geriau sotūs ir nesvarbu kuo?
„Vertindama vaikų pasirinkimus pastebiu, tik gal kokius 2–3 proc. vaikų, kurie vietoj užkandžių mieliau renkasi šviežiai ruoštą šiltą maistą ir vandenį vietoj limonadų. Ką reikėtų padaryti, kad maisto ir gėrimų pasirinkimas bendrojo ugdymo įstaigose būtų sveikatai palankesnis?“ – retoriškai klausia R. Bogušienė.
