Vaikų ir jaunimo klinikos „Empatija“ surengtoje paskaitoje „Vaikas karščiuoja – ką daryti?“ gydytoja papasakojo, kas apskritai yra karščiavimas, kokie požymiai signalizuoja, kad reiktų nedelsiant kreiptis į gydytojus, kokios priemonės yra tinkamos gydyti vaikus namuose ir kokių klaidų dažniausiai padaro tėvai.
Karščiavimas – ne liga
Karščiavimas yra kūno temperatūros pakilimas aukščiau normos. Tai rodo, kad organizme vyksta uždegiminis procesas ir tai yra vienas iš imuninių atsakų į infekciją. Paskaitoje gydytoja akcentavo, kad karščiavimas yra požymis, bet ne liga, todėl reikia gydyti ligą, o ne karščiavimą.
„Karščiavimas yra vienas iš imuninių atsakų į infekciją. Kylant temperatūrai paprastai krečia drebulys, jaučiamas šaltis, nes organizmas stengiasi pakelti temperatūrą iki aukštesnės, nei ji yra. Ir tas kūno temperatūros pakilimas sudaro geras sąlygas kovoti su infekcine liga. Pats karščiavimas nėra liga – tai yra daugelio ligų vienas iš simptomų. Dėl to, jei vaikas karščiuoja, gydytojai visada klausia: o kas dar vaikui blogai? Vien karščiavimas, kaip simptomas, būna retai“, – paskaitoje kalbėjo gydytoja S. Burokienė.
Dažniausiai karščiuojame dėl to, kad tokia yra normali mūsų organizmo reakcija į virusinę infekciją, tačiau nereikėtų visko nubraukti vien virusinėms infekcijoms. Kartais karščiavimas gali būti vienas iš pavojingos bakterinės infekcijos simptomų.
Gydytoja pateikė sąrašą ligų, apie kurias reikia pagalvoti, kai vaikas sukarščiuoja:
- sepsis;
- meningitas;
- plaučių uždegimas;
- šlapimo takų infekcija;
- kaulų ar sąnarių infekcija;
- naujagimiams gali būti odos infekcija;
- žarnyno infekcija ar kt.
Kodėl mes karščiuojame?
Mes karščiuojame todėl, kad suveikia mūsų termoreguliacijos centras, esantis galvos smegenyse, pagumburyje, paaiškino S. Burokienė. Kai kyla temperatūra, didėja šilumos gamyba, pagreitėja medžiagų apykaita, jaučiame, kad greitėja pulsas, imame greičiau kvėpuoti, atsiranda drebulys, nes organizmas stengiasi pakelti temperatūrą ir mūsų raumenys priverčiami dirbti. Karščiuojant sumažėja šilumos atidavimas per odą, susitraukia kraujagyslės ir temperatūra neišspinduliuojama. Kai išgeriame vaistų nuo temperatūros, mūsų oda parausvėja, pradedame prakaituoti, pulsas sulėtėja, o drebulys dingsta.
Anot gydytojos, karščiavimas gali turėti ir naudos, ir žalos:
Karščiavimo nauda – tai normali organizmo reakcija į uždegiminį procesą ir požymis, kuris parodo, kad vaikas serga. Kai temperatūra mažėja – vėlgi parodo, kad vaikas sveiksta. Vis dėlto esant aukštesnei temperatūrai, 38°C ir daugiau laipsnių, jau susidaro prastesnės sąlygos tarpti bakterijoms ir virusams. Leukocitai, kurie kovoja su infekcija, geriau dauginasi ir veikia esant aukštesnei temperatūrai.
Karščiavimo žala. Pirmiausia, žinoma, vaiko karščiavimas sukelia stresą tėvams, o vaikams – diskomfortą. Karščiuojantis vaikas jaučiasi blogai – jam gali skaudėti galvą, laužyti kaulus, todėl tikrai norisi, kad temperatūra būtų žemesnė. Tam reikalingi karščiavimą mažinantys vaistai. Karščiuojant taip pat pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies, tai gali pabloginti lėtinėmis plaučių ir širdies ligomis sergančių vaikų būklę. Karščiujantys vaikai netenka daugiau skysčių, o vienas iš pavojingesnių būklių yra dehidratacija. Visada turite prisiminti, kad sergantiems vaikams reikia gerti kuo daugiau skysčių.
Kokia temperatūra – jau ne normali?
Gydytoja S. Burokienė atkreipė dėmesį, kad dabar yra skirtingų termometrų ir ne visi jie parodys tokią pačią temperatūrą.
„Dabar populiariausi nuotoliniai termometrai, tačiau matuojant su jais pasitaiko daug netikslumų. Tiksliau temperatūra parodoma matuojant vaiko pažastyje, o tiksliausiai – matuojant tiesiojoje žarnoje arba ausies landoje. Ausies būgnelio temperatūros matuokliai Lietuvoje dar nėra populiarūs. Tiems, kas tokius termometrus turi, reikia žinoti, kad jie visada rodys didesnę temperatūrą, negu išmatuotumėte pažastyje. Šiais termometrais matuojama vidinė, vadinamoji šerdinė, žmogaus temperatūra“, – atskleidė gydytoja ir vis dėlto rekomendavo vaikų temperatūrą matuoti pažastyje, tik gerai prispaudus, kad termometras neiškristų.
Lektorė atkreipė dėmesį, kad temperatūra nuo 35°C iki 37,2°C, o kitais šaltiniais ir iki 37,5°C matuojant pažastyje yra laikoma normalia. Taip pat temperatūra skirtinga ir atitinkamai pagal vaikų amžių. Vaikams iki trijų mėnesių šerdinė kūno temperatūra normalia laikoma iki 38°C laipsnių, nuo 3 mėn. iki 36 mėn. – iki 38,1°C, o vyresniems nei 36 mėn. – netgi iki 38,4°C laipsnių.
Trikampio metodas
Jeigu vaikas sukarščiavo, namuose pirmiausia turite įvertinti vaiko būklę pagal vertinimo trikampį – pirmiausia įvertinkite, kaip vaikas atrodo, kokia yra jo sąmonė, tada pažiūrėkite, kaip jis kvėpuoja ir kokia jo kraujotaka matyti odoje. Tokiu pačiu metodu būklę vertina ir medikai.
Norėdami įvertinti vaiko išvaizdą ir sąmonę, pažiūrėkite, koks vaiko raumenų tonusas, kaip jis bendrauja, ar yra akių kontaktas, ar jis kalba, o gal verkia kaip įprasta, ar reaguoja į skausmą.
Vizualiai galite įsivertinti ir kvėpavimo sistemos darbą – pažiūrėkite, ar vaikas kvėpuoja įprastai, ar jam sunku kvėpuoti ir jis stengiasi įkvėpti oro, ar jo krūtinės ląsta, pilvukas arba nosies šnervės juda, ar girdisi patologiniai garsai ir kvėpavimas atrodo dažnesnis nei įprastai.
Vertindami kraujotaką atkreipkite dėmesį, kokia vaiko odos spalva, gal jis papilkėjęs, gal pamėlę aplink burną. Pabandykite patikrinti, koks yra kapiliarų prisipildymo laikas (KPL) – paspauskite vaiko pirštuką ir per pora sekundžių jis vėl iš balto turėtų tapti rausvas. Jei tas laikas pailgėja – simptomas rimtesnis. Svarbi ir galūnių temperatūra – jei galūnės šiltos, viskas gerai, bet jei vėsios ir drėgnos – tai jau nėra geras požymis.
Jeigu visi trys vertinimo trikampio požymiai geri – sąmonė/išvaizda, kvėpavimo sistema ir kraujotaka normalūs, vadinasi, vaiko būklė stabili, tad panikuoti nereikia. Toliau stebėkite vaiką ir geriausia, jei viską kas valandą registruotumėte. Matuokite vaiko temperatūrą, sekite širdies susitraukimų ir kvėpavimo dažnį. Atkreipkite dėmesį į galūnių temperatūrą ir kapiliarų prisipildymo laiką. Itin svarbu įvertinti galimos dehidratacijos požymius. Vienas jų – kapiliarų prisipildymo laikas pasidaro ilgesnis nei 3 sekundės. Dehidrataciją gali signalizuoti pastebimai sumažėjęs vaiko odos standumas, elastingumas – vaikas atrodo „minkštesnis“ nei buvo, taip pat – sutrikęs kvėpavimas, silpnas pulsas ir vėsios galūnės. Gydytoja pataria užsirašyti ir tai, kada ir kokių vaistų skyrėte.
Šviesoforo sistema
Jei pastebėjote bent vieną normas neatitinkantį vaiko sveikatos vertinimo pagal trikampio metodą požymį, tai jau signalas, kad reikia susirūpinti ir pasitarti bent su savo gydytoju. Kilus įtarimų, S. Burokienė ragina patikrinti vaiko sveikatą pagal seną ir patikrintą šviesoforo metodiką, kuri yra detalesnė nei trikampio.
Pagal šią sistemą nustatomi požymiai, galintys signalizuoti sunkią ligą. Todėl nepražiopsokite šių simptomų:
- neblykštantis bėrimas (gali įspėti apie meningokokcemiją);
- sprando raumenų sustingimas (meningitas);
- kvėpavimo sutrikimo požymiai (pneumojina, bronchiolitas);
- galūnės ar sąnario tinimas, nesiremia arba visiškai nesinaudoja galūne (sepsinis artritas, osteomielitas);
- vėmimas, vangumas, pilvo skausmas, dažnas skausmingas šlapinimasis, pakitęs šlapimas (šlapimo organų infekcija);
- šokas (sepsis);
- vaikas karščiuoja ilgiau nei penkias dienas (Kavasaki liga).
Pagal šviesoforo sistemą įvertinus karščiuojančio vaiko odos spalvą, aktyvumą, kvėpavimą, kraujotaką, dehidratacijos ir kitus požymius, lengviau suprasti, kada reiktų sunerimti ir kreiptis į gydytoją. Čia lektorė vėl sistemingai ir patogiai pateikė visą informaciją:
Gydykitės namuose, tačiau jei tik kyla klausimų, susisiekite su savo vaiko gydytoju, jei vaiko odos, lūpų ir liežuvio spalva normali; vaikas normaliai reaguoja į aplinką, verkia ar būdrauja kaip įprastai; kvėpavimas – normalus; normali ir kraujotaka, nėra dehidratacijos – normali oda, akys, gleivinė, šlapinimasis; jei nepastebite kitų nerimą keliančių požymių.
Susisiekite su savo vaiko gydytoju, kad šis apžiūrėtų jį per artimiausias 12 valandų, jei vaiko oda pablyškusi; vaikas nenormaliai reaguoja į aplinką, yra dirglus ar vangus, nebe toks aktyvus, nesišypso; jei padidėjęs kvėpavimo sistemos darbas, girdite patologinius garsus, padažnėjęs kvėpavimas; jei padažnėjęs pulsas, sausos gleivinės, KPL>2 s., sumažėjęs šlapinimasis; jei 0–3 mėn. kūdikio temperatūra didesnė nei 37,5°C, 3–6 mėn. – didesnė nei 38°C, jei vaikas karščiuoja ilgiau nei 5 dienas, taip pat – jei pastebimas galūnės ar sąnario tinimas, skausmas.
Skubiai kvieskite greitosios medicinos pagalbą arba patys vykite į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, jei vaikas akivaizdžiai išblyškęs ar marmuruotas, pamėlęs, pilkos spalvos; jei jis nereaguoja į aplinką, tik į skausmą, jaučiasi silpnas arba dejuoja ar garsiai verkia; jei girdite garsų dejuojantį kvėpavimą, labai padidėjusį kvėpavimo sistemos darbą, padažnėjusį kvėpavimą; jei blogas odos turgoras, ryškūs dehidratacijos požymiai, vaikas nesišlapina, KPL>3 s., pastebite neblyškų bėrimą; jei 0–3 mėn. kūdikio temperatūra siekia daugiau nei 38°C laipsnius, 3–6 mėn. – daugiau nei 39°C laipsnius, bet kokios amžiaus vaikui – daugiau nei 40°C laipsnių; jei pamatote išsipūtusį momenėlį, traukulius, sustingusius sprando raumenis.
Kaip sumažinti karščiavimą?
Kai vaiko karščiavimas nėra labai aukštas, anot gydytojos, vaiko būklė yra nebloga. Kai karščiavimas pakyla, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios davus pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę. Nukritus temperatūrai įprastai vaikas vėl jaučiasi gerai – žaidžia, valgo, geria skysčius.
Geruoju vadinamas karščiavimas – vienas iš dažniausių atvejų ir dažniausiai už jį būna atsakingi virusai. Kaip žinoma, specialių vaistų nuo virusų nėra (išskyrus gripo atveju), todėl gydymas turėtų būti taikomas simptominis – stenkitės sušvelninti ligos simptomus, kad vaikas jaustųsi kiek įmanoma geriau.
Pasistenkite užtikrinti vaikui šiuo metu reikalingą ramybę, netrukdykite jam miegoti, mat miegodamas vaikas sveiksta.
Užtikrinkite pakankamą vaiko gaunamų skysčių kiekį. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga – skysčiai visuomet yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jie padeda organizmą „išplauti“.
Kūdikiams ir vaikams naudojami karščiavimą mažinantys vaistai yra du – paracetamolis ir ibuprofenas. Nors paracetamolį vaikams galima duoti nuo gimimo, vis dėlto karščiuojančiam kūdikiui iki 3 mėn. vaisto nereikėtų duoti be gydytojo apžiūros. Paracetamolio dozė, kuri nurodyta ant vaisto pakuotės arba skirta jūsų vaiko gydytojo, gali būti kartojama kas 4 valandas.
Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėn., o dozę galima kartoti kas 6 valandas. Vaistus rekomenduojama sugirdyti, kai vaiko kūno temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C laipsniai arba jei vaikas labai blogai jaučiasi su 38°C laipsnių temperatūra.
Nedarykite šių klaidų
Kai kurie tėvai mėgsta naudoti fizines karščiavimą mažinančias priemones, tačiau S. Burokienė su jomis pataria elgtis atsargiai. Pavyzdžiui, galite dėti vėsinančias sudrėkintas kempines ar rankšluosčius ant vaiko odos. Tačiau gydytoja įspėja, kad ši priemonė turėtų būti naudojama praėjus 30 min. po antipiretikų sudavimo, o naudojamas vanduo neturėtų būti žemesnė nei 30 laipsnių.
Kaip karščiavimą mažinančią priemonę kai kurie tėvai naudoja ir skysčius su alkoholiu. Tačiau gydytoja sako, kad jokiu būdu negalima vaiko trinti alkoholiu. O vaiko įtrynimas drungnu vandeniu gali būti naudojamas tik vaikams, kurių oda yra šilta, raudona. Tačiau šiuo atveju reikia įvertinti tai, kad vaikui ši procedūra gali nepatikti. Jei vaikas priešinsis, geriau šios procedūros nedaryti, patarė gydytoja ir išvardijo kitas dešimt dažniausiai tėvų daromų klaidų gydant vaikus namuose.
10 tėvų klaidų, susijusių su karščiavimu:
- Karščiavimu laiko normalią temperatūrą, pavyzdžiui, skuba pas gydytojus, kai vaikui – 37,1°C laipsniai.
- Skiria vaistus nuo karščiavimo per greitai. Jei nėra kritinių išvardintų požymių, nėra ko skubėti ir pas gydytoją, mat jis taip pat negalės dar tinkamai įvertinti vaiko būklės. Taigi reikėtų palaukti 12 val. ir tinkamai įvertinti vaiko išvaizdą, kvėpavimą bei kraujotaką.
- Skiria vaikams netinkamus vaistus (aspiriną, analginą, ketanovą ir kt.). Suaugusiųjų vaistai vaikams netinkami.
- Netinkamai vaistus dozuoja – skiria arba per didelę, arba per mažą dozę. Būtina tiksliai apskaičiuoti reikiamą vaistų kiekį pagal ant jų pakuotės nurodytus aprašus ir atsižvelgiant į vaiko kūno svorį.
- Neišlaiko intervalų tarp vaisto skyrimo.
- Duoda pasenusius vaistus. Kaskart patikrinkite, ar jūsų turimi vaistai dar galioja, jei atidarėte, bet nepabaigėte buteliuką kadaise, tai nereiškia, kad galite jį naudoti ir toliau.
- Nepakankamai duoda skysčių. Kartais tenka pasitelkti ir žaidimus, pažadėti apdovanojimą ar pan. – svarbu, kad tik vaikas gertų.
- Kambaryje per karšta.
- Vaikas per daug aprengtas.
- Nestebi vaiko būklės kitimo. Jei sudavėte vaikui vaistų prieš miegą, atsikelkite kelis kartus jo patikrinti naktį.
