Surinkome dešimt populiariausių internete sklandančių patarimų, kaip greit gydyti peršalimo ligas, ir paprašėme juos pakomentuoti klinikos „Pagalba mažyliui“ vaikų gydytojos Solveigos Umbrasaitės. Gydytoja įspėja – kai kurie tarp tėvų paplitę būdai gali ne tik nepadėti, bet ir rimtai pakenkti vaikų sveikatai.
1. Motinos pienas – kūdikių slogai gydyti
Gydytoja S. Umbrasaitė džiaugiasi, kad dabar su šiuo metodu susiduria vis rečiau, bet dar visai neseniai mamos tikrai savo pieną kūdikiams lašindavo visur – ir į nosį, ir į akis, taip tikėdamosios juos išgydyti. „Žinoma, mamos pienas – geras produktas, bet jis skirtas valgyti, o ne naudoti kaip vaistus. Juk mamos piene gali būti įvairių bakterijų ir naudojant pieną ne pagal paskirtį galima pridaryti dar daugiau žalos. Pavyzdžiui, įlašinus pieno į akis, gali kilti akių uždegimas, o patepus nosytę – ji kaip tik užsikimš ir apsunkins kvėpavimą. Nepamirškite, kad kūdikiai dar nemoka kvėpuoti per burną, jie kvėpuoja tik per nosį, tad naudoti mamos pieną kaip vaistą kaip tik pavojinga“, – įspėja gydytoja.
2. Nosį „atkimš“ įvairūs tepaliukai su eteriniais aliejais
Mažiems vaikams, ypač kūdikiams, pediatrai visada rekomenduoja nenaudoti jokių kvapniųjų medžiagų, sako gydytoja. „Vaikams nuo septynerių tokius produktus naudoti galima, tačiau reikia stebėti – ar jie iš tiesų tinka. Vis dėlto mes, gydytojai, į visus kvapniuosius produktus linkę žiūrėti atsargiai. Ypač jei vaikai yra alergiški, turi atopinį dermatitą arba alerginę slogą – jiems negalima naudoti jokių kvapniųjų medžiagų, įskaitant ir tokius aliejukus. Tokie tepaliukai vaikui kaip tik gali užburkinti nosį ir gerklas“, – dėsto S. Umbrasaitė.
3. Nakčiai šalia vaiko lovos pakabinti svogūną – atlaisvina kvėpavimo takus.
4. Užsikimšusią nosį tepti trinto česnako mišiniu su aliejumi.
Šiuos du patarimus gydytoja aptarė kartu, mat abu nerekomenduojami dėl tos pačios priežasties – vaikų kvėpavimo takus tokios priemonės gali tik dar stipriau sudirginti. „Jei kalbėtume juokais, tai tokios priemonės tikrai gali padėti, juk jei apsikabinėtum svogūnais ir česnakais, tai niekas nenorėtų prie tavęs artintis, vadinasi, nebūtų jokio artimo kontakto, ir taip apsisaugotum nuo virusų. Tačiau vaikams gydyti gydytojai tikrai nerekomenduoja svogūno ir česnako nei trinti, nei tepti. Pakabinti šalia – galbūt ir galima, tik ne šalia kūdikio lovytės. Svogūnas skleidžia itin aitrų kvapą, todėl gali stipriai sudirginti, nosytė kaip tik paburks ir kūdikiui bus dar sunkiau kvėpuoti“, – aiškina S. Umbrasaitė.
5. Plauti nosį su švirkštu.
Šį būdą gydytoja vadina itin veiksmingu. Tačiau atkreipia dėmesį, kad plauti sloguojančio vaiko nosį reikia mokėti. „Daugelis tėvų vaikams pradėjus sloguoti gleives iš nosies dažniausiai siurbia su specialiais siurbtukais, tačiau taip jie sudirgina nosies gleivinę. O kai nosį plauname, iš visų ertmių gleivės pasišalina kartu su tirpalu. Tik reikia mokėti, kaip tinkamai atlikti šią procedūrą – pakreipti vaiko galvą, kad per vieną šnervę įpylus, per kitą tas tirpalas su visomis gleivėmis ir pasišalintų nepatekus į gerklę. Tą daryti reikia staigiai, nes jei pilsite lėtai, tirpalas pateks į gerklas ir vaikas pradės springti ar žiaukčioti. Dabar yra specialių priemonių, vadinamų drambliukais, bet patiems mažiausiems vaikams vis tik geriausia naudoti paprastą švirkštą. Tik nedėkite ant jo jokių paminkštinimų, nes švirkščiant jie gali nuslinkti ir įstrigti nosyje. Nosiai praplauti naudokite specialų fiziologinį tirpalą – tokį, koks atitinka mūsų fiziologinę terpę, tokį tirpalą galima nusipirkti vaistinėse. O plauname tol, kol pasišalina visos gleivės ir išbėga vien vanduo“, – moko pašnekovė.
6. Inhaliacijos namuose.
Prasidėjus slogai ir pajutus gerklės perštėjimą pirmiausia gydytoja rekomenduoja pakvėpuoti tuo pačiu minėtu fiziologiniu tirpalu, kurį vėliau galima naudoti nosiai praplauti. „Inhaliacijos – išties geras būdas, bet tai taip pat reikia daryti tvarkingai. Jokiu būdu nerekomenduoju vaiko sodinti virš verdamų bulvių ar pan., nes tai paprasčiausiai nesaugu. Taip jūs galite nudeginti ne tik kvėpavimo takus, bet ir odą. O inhaliacijas su vaistais naudokite tik paskyrus gydytojams“, – akcentuoja S. Umbrasaitė.
7. Šildyti kojas karštame vandenyje.
Šildyti kojas sirguliuojant, anot gydytojos, taip pat galima, tačiau tik ne karštame vandenyje, kad vaikas nenusidegintų. Be to, ji atkreipia dėmesį, kad tai daryti galima tik tokiu atveju, jei vaikas nekarščiuoja. „Karščiuojant negalima taikyti jokių šildomų procedūrų, nes tada vaikas dar labiau pradės karščiuoti“, – sako specialistė.
8. Dėti pakaitintą druską prie nosies ir gerklės.
Su šia procedūra vaikų gydytoja taip pat pataria elgtis itin atsargiai, kad nenudegintumėte vaiko odos. Tačiau šiltos druskos kompleksai išties gali palengvinti savijautą. „Kai šiltai pakvėpuoji, tada lengviau kvėpuoti, nes gleivinė nuo šilumos sudrėksta, gleivės atsisluoksniuoja nuo gerklės ir nosies ir tada lengviau atsikosėji, lengviau išsipūti nosį“, – pasakoja S. Umbrasaitė.
9. Gerti karštą pieną su medumi.
„Mes visada akcentuojame, kad sergant reikia gerti kuo daugiau skysčių. Tačiau tik ne karštą pieną su medumi. Ypač nerekomenduojama pieno gerti esant laringitui ir gerklų uždegimui, taip pat sloguojant. Mat pieno produktai skatina gleivių susidarymą. O medus yra stiprus alergenas, dėl jo gerklos gali dar labiau paburkti ir net atsirasti dusulys“, – įspėja gydytoja.
10. Gerti vaistažolių arbatas.
Gydytoja dar kartą pabrėžia, kad sergant labai svarbu vartoti skysčius ir nesvarbu, ar tai būtų arbatos, ar kiti gėrimai. „Mažiems vaikams rekomenduojama gerti tiesiog kuo daugiau skysčių. Ką jie tik sutinka gerti – tą tegul ir gerai, mes tikrai neakcentuojame kažkokių specialių vaistažolių. Be to, su vaistažolių arbatomis reikėtų elgtis atsargiau, tokios arbatos vaikams negali būti itin koncentruotos, kad nesudirgintų“, – atkreipia dėmesį S. Umbrasaitė.
