Redakcija gavo kūdikio netekusio tėčio laišką, kuriame jis lieja apmaudą, kad dėl gimdyme dalyvavusių medikų klaidos gimdymas baigėsi tragedija. Tėvai įsitikinę, kad jų sūnaus gyvybę būtų galėjusi išgelbėti laiku atlikta cezario pjūvio operacija, tačiau dėl, medikų vertinimu, puikių vaiko ir gimdyvės būklės rodiklių šios operacijos buvo nuspręsta nedaryti.
Kaip Delfi jau rašė, Lietuvoje planinės cezario pjūvio operacijos vis dar atliekamos tik esant tam tikroms mediciniškoms indikacijoms. Visą straipsnį kviečiame skaityti čia.
Kūdikio netekęs tėtis rašė, kad Kauno krikščioniškuosius gimdymo namus dar nėštumo metu pasirinko dėl to, kad atvykus konsultacijai dėl gimdymo medikai atliko visus reikalingus tyrimus ir nuramino dėl porai nerimą kėlusių klausimų.
„Kadangi žmonai buvo nustatytas gestacinis diabetas, per visus 9 mėn. ją prižiūrėję medikai sakė, kad vaikelio pernešioti negalima. Jo gimimo data buvo numatyta liepos 21 d. tačiau į šį pasaulį jis neskubėjo. Mus priėmusi gydytoja nuramino, kad kadangi mamos ir vaikelio duomenys labai geri, nėra reikalo skubėti, ir jei natūraliai gimdymas neprasidės iki liepos 29 d. žmona bus paguldyta skatinti gimdymą“, – rašė jis.
Vyras prisiminė, kad tuo metu ultragarsu besilaukiančiąją apžiūrėję medikai pamatė, jog vaiko virkštelė apsivyniojusi kaklą, tačiau tuoj pat nuramino sakydami, kad dabar tai dažnas reiškinys ir „kas trečia moteris gimdo su kūdikį apsivyniojusia virkštele“.
„Gydytoja nusijuokė, kad iš prieš tai apžiūrėjusių specialistų gavome komentarą „kreivas gimdos kaklelis“, mat tokio termino medicinoje nėra. Mano žmonos gimdos kaklelis, pasak gydytojos, buvo tiesiog „sudėtingas“. Buvome patenkinti ir dėkingi už apžiūrą, per visus 9 mėnesius pirmą kartą galėjau būti šalia žmonos ir matyti per echoskopą besisukiojantį sūnelį, girdėti jo stiprios širdelės plakimą“, – dalijosi laišką parašęs tėtis.
Gailisi pasikliovęs medikų sprendimu
Liepos 29 d. pora atvyko į Kauno krikščioniškuosius gimdymo namus. Tądien, kaip laiške redakcijai rašė vyras, gimdymo namų registratūroje dirbančios moterys piktinosi, kad gimdyvių per daug ir niekas nieko nespėja.
„Kadangi žmonos gimdos kaklelis nebuvo pasiruošęs gimdymui, mano žmonai buvo įdėta tabletė, kuri turėjo sužadinti sąrėmių prasidėjimą. Deja, nei po pirmos, nei po antros tabletės sąrėmiai neprasidėjo. Po trečiosios tabletės žmona pajuto pirmuosius sąrėmius. Pirmosios dienos pavakare gimdos kaklelis pradėjo vertis ir netrukus dirbtinai buvo nuleisti vandenys“, – dalijosi jis.
Vis dėlto gimdymo eiga ir toliau vyko lėtai. „Liepos 30 d. dėl itin lėto kaklelio vėrimosi į veną buvo pradėti leisti sąrėmius skatinantys vaistai. Prasidėjo dideli skausmai, matėsi, kaip jėgos apleidžia mano žmoną. Tada buvo atlikta pirmoji epidurinė nejautra. Ilgai šis nuskausminimas neveikė, tad skausmai grįžo dar stipresni, o patikrinus gimdos kaklelį atsivėrimas buvo 4 cm.
Antros epidurinės nejautros metu anesteziologė nusistebėjo: „Kodėl gydytoja mus apgavo? Epiduras negalėjo būt suleistas taip anksti.“ Tačiau į tokį komentarą mes nelabai reagavome, juk gydytojai žino geriau“, – prisiminė vyras.
Anot jo, vėliau taikyta epidurinė nejautra nebebuvo tokia veiksminga ir skausmo nebenumalšino. „Netrukus žmonos kūnas pradėjo drebėti, atrodė lyg traukuliai, purtėsi visa lova. Išsigandęs pakviečiau į palatą personalą. Netrukus palatoje atsirado ne tik gydytoja, akušerė, tačiau ir 2 anesteziologės. Jos klausė mano žmonos: „Kas tau darosi? Ko tu drebi? Šį laiką turi išnaudoti poilsiui.“ Mano žmonos liežuvis vos vertėsi, nuo kalatojimosi ir kratymosi, ji mikčiojo sakydama, kad ji nežino, kas jai yra, ir kad kūnas jos neklauso.
Žmona prašė cezario, nes sakėsi, kad jaučia, jog silpsta ir negali to kontroliuoti, tačiau medikų personalas pasakė, kad ji sveika moteris su gerais techniniais rodikliais ir dar pakomentavo: „Išpjauti visada spėsim.“ Jie pasakė, kad cezaris yra sudėtinga operacija ir geriau gimdyti natūraliai, ypač, kai duomenys tokie geri. Dabar visa tai rašant man gaila, kad tuo metu matydamas tokią žmonos būklę pasiklioviau medikų sprendimais“, – apgailestavo kūdikį praradęs tėtis.
Gydytojai paliko palatą
Vyras pasakojo, kad jo žmoną apėmęs drebulys išliko iki pat gimdymo: „Vaikas ropštėsi aukštyn, nors per visas besilaukiančių porų paskaitas sakė, kad vaikelis turėtų leistis žemyn. Apie tai iškart pasakėme medikams – gavome atsakymą, kad reikia keltis iš gulimos pozicijos, jog vaikelis pradėtų leistis žemyn. Mano žmona vos pastovėjo ant kojų, tik atsistojusi pradėjo vemti, prasidėjo dar stipresni traukuliai. Aš ją visą laiką laikiau, nes pati ji sunkiai išstovėjo.“
Kelios minutės po vidurnakčio porai buvo pasakyta eiti į gimdyklą. „Mano žmona pati nepaėjo, buvo visiškai išsekusi, tad ją vedžiau aš kartu su akušere.
Gimdykloje paguldėme ją ant gimdymo gulto, akušerė su gydytoja paaiškino, kaip reikia „stumti“ atėjus sąrėmiui, tačiau vaikas vis dar buvo pakilęs aukštai, todėl medikai vėl liepė stotis. Tačiau atsistojusi žmona vos atlaikė du sąrėmius ir pradėjo glebti. Tuomet ją pasodino ant gimdymo kėdės, joje ji taip pat neišsėdėjo, sviro į priekį, aš jos nenulaikiau, tad vėl paguldėme ją ant gulto“, – įvykių eigą prisiminė vyras.
Gimdyvė medikams skundėsi, kad per bendrą skausmą nejaučia sąrėmių, kad jai skausmas atrodo vientisas. „Žmona prašė pagalbos, nes neatskyrė sąrėmių. Daktarai jai liepė įsiklausyti į savo organizmą. Praėjus kiek laiko ji pradėjo jausti sąrėmius.
Sąrėmių metu gimdymo gulto kojos atramos vis nuslysdavo, nes jis buvo arba techniškai netvarkingas, arba tinkamai nesureguliuotas – žmona rėkdavo iš papildomo sukelto skausmo. Taip kartojosi bent 3–4 kartus. Dėl to gydytoja pakvietė valytoją, kad ši laikytų vieną žmonos koją, kai tuo metu aš laikiau antrąją. Akušerės tuo metu nebuvo, nes ji išėjo padėti kitai gimdyvei. Netrukus dingo ir gydytoja. Gimdykloje likome trise: mano gimdyvė žmona, aš ir valytoja. Jokio medikų personalo“, – dalijosi jis.
Ištikti šoko medikai nebesuprato, ką daro
Kaip laiške prisiminė gimdyme dalyvavęs vyras, sukaupusi paskutines jėgas jo žmona visa degė, tad jam teko ją vėsinti vandeniu. Kūdikis tuoj turėjo gimti, tad į palatą grįžusi gydytoja pradėjo šauktis akušerės pagalbos.
„Vaiko širdies ritmą ir sąrėmių dažnį matuojantis aparatas nukrito, prieš tai rodydamas puikų vaiko širdies plakimą, tačiau šių aparatų niekas nesiteikė pakelti, tad aš prispaudžiau jį prie žmonos pilvo pats. Paskutiniai žmonos sąrėmiai buvo stiprūs, tad laikydamas jos koją nebegalėjau laikyti ir aparato. Mano žmona maldavo medikų pagalbos, nes jautė, kad sąrėmio metu stūmimas nebuvo efektyvus, trūko jėgų, tačiau medikų personalas nesiėmė jokių veiksmų, tik kartojo: „susikaupk ir stumk“, – rašė jis.
Kai moteris išstūmė kūdikį, jo verksmo nesigirdėjo. „Viena iš medikių pakomentavo „a va ko tu toks pridusęs“, tačiau netrukus gydytojos akyse pasirodė panika, ji sustingo. Akušerė griebė vaikelį ir pradėjo jį gaivinti. Atsigavusi gydytoja pradėjo kviesti gaivinimo komandą.
Netrukus gimdykla prisipildė ir buvo pilna žmonių, dalis tiesiog spoksojo, kol gaivinimo komanda atiduodama paskutines jėgas dirbo Mes su žmona likome nuošalyje, visą tą laiką, kol gaivino mūsų sūnelį, žmona gulėjo prakirpta ir stipriai kraujavo. Mes tik meldėmės, kad sūnus pradėtų kvėpuoti. Dabar dėkoju dievui, kad mano žmona liko gyva“, – sakė vyras.
Jis prisiminė, kad gaivinimo komandos gydytojas gaivindamas naujagimį vis klausė, kada gimė vaikas, tačiau tik iš 4 karto užrikus kažkas iš minios atsakė – 1 val. 24 min. Vyras prisiminė, kad tuo metu personalas sunerimęs tarpusavyje šnibždėjosi, nes iš tiesų gimusio vaiko laiko niekas net neužfiksavo. Vėliau oficialiuose dokumentuose buvo nurodytas kitas laikas – 1val. 40 min.
„Mūsų sūnus gimė ir nebeatmerkė akių, nebeįkvėpė oro, jis užduso prieš pat gimstant ir niekas jam nepadėjo. Negaliu apsakyti to skausmo, kai šiuos žodžius pasakė priėjęs gaivinimo komandos vadas. Paklausus sūnelio mirties priežasties, mums buvo pasakyta, kad plačiau apie tai turėtų paaiškinti gydytoja, tačiau ji nepratarė nė žodžio.
Kai kitą rytą pas mus su užuojauta atėjo mus priėmusi-konsultavusi gydytoja ir mes vėl paklausėme apie mūsų sūnelio mirties priežastis, ji atsakė, kad tai buvo „mistinė, nepaaiškinama mirtis.“ Tada gydytoja pasakė, kad budėjęs personalas negalėjo jai atsakyti, ar išėmė placentą ir virkštelę, ar užsiuvo su viskuo, nes buvo „šoko būsenos“, todėl reikalinga patikrinti ultragarsu. Gerai, kad bent tai buvo atlikta teisingai – placenta ir virkštelė buvo išimtos“, – medikus aplaidumu kaltino vyras.
Taip pat jam sunkiai paaiškinamas pasirodė ligoninės personalo noras jo žmoną išrašyti jau tą pačią dieną. „Nors mano žmona visiškai nepastovėjo ant kojų ir ją kankino tas pats drebulys, kuris kamavo gimdymo metu, mus norėjo išrašyti tą pačią dieną. Aš kategoriškai nesutikau ir pasakiau, kad liksime iki pirmadienio (buvo šeštadienio rytas). Gydytoja geranoriškai sutiko.
Per šias dienas mus aplankė beveik visas tas tris paras budėjęs ir besikeitęs kolektyvas. Net trys medikės reikšdamos užuojautą pasakė, kad jei būtų laiku padarytas cezaris, būtume turėję sūnelį gyvą, bet tai juk mūsų sūnaus neprikels“, – sakė jis ir pridėjo, kad jo žmoną, kurią iš gimdymo namų išrašė kaip „visiškai sveiką“, jau kitą dieną vėl buvo paguldyta į ligoninę beveik savaitei dėl prastos savo fizinės būklės.
Kyla daug neatsakytų klausimų
Po gimdymo kilu įtarimams pora pareikalavo ikiteisminio tyrimo, taip pat sulaukė nepriklausomų kūdikio skrodimo rezultatų, kuriuose įrašyta, kad vaikas buvo visiškai sveikas, užduso gimdymo takuose prieš pat gimimą.
„Mums iki šiol kyla klausimų Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų vadovybei: kodėl nebuvo pakankamai personalo ir buvome palikti gimdymo metu tik su valytoja be medikų? Kaip gydytoja gali dirbti, jei ji kritinėmis situacijomis supanikuoja? Kokia dirbančių gydytojų kompetencija, jei jie nesugeba įvertinti bendrosios gimdyvės būklės? Kodėl buvo nuspręsta nedaryti cezario? Ar dėl to, kad nebuvo to sugebančio mediko? Trūko personalo? Ar jie siekia kažkokio „natūralaus“ gimdymo procento, keliančio jiems „prestižą“? Kodėl neišvežėte mano žmonos į klinikas, kai matėte, kad nesusitvarko? Ir ką reiškia medikų pasakymas „mistinė mirtis“, „nepaaiškinama mirtis“?“, – klausė skaudžią savo patirtį paviešinti nusprendusi pora.
Ligoninės komentaras
Pasiteirautas apie gimdymo namuose įvykusią nelaimę LSMU Kauno ligoninės vyriausiasis komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas tvirtino, kad kol kas išsamiau situacijos pakomentuoti negali.
„LSMU Kauno ligoninės Krikščioniškuose gimdymo namuose panašių įvykių nebuvo daugelį metų. Tai labai skaudi nelaimė. Nuoširdžiai užjaučiame pacientę ir jos artimuosius. Tai sukrėtė ir įstaigos darbuotojus, nes Krikščioniškųjų gimdymo namų personalas atsidavęs savo darbui, ką rodo gausūs šilti pacienčių atsiliepimai.
Deja, medicina ne visada pajėgi išgelbėti gyvybes. Suprantant, koks ypatingas šis atvejis, buvo iškart pasiūlyta profesionalių psichologų pagalba, tačiau pacientė atsisakė. Šio įvykio detalės tiriamos, todėl platesnio komentaro dar negalime pateikti“, – pakomentavo ligoninės atstovas.
