„Mano šeimos klinikos“ šeimos gydytoja Jūratė Ivanauskienė priminė ekspertų skaičiavimus, kad viena valanda buvimo prirūkytoje patalpoje prilygsta vienai surūkytai cigaretei. Pasyvus rūkymas kasmet pasiglemžia apie pusę milijono gyvybių, rašoma pranešime spaudai.

Kenksmingos medžiagos patenka ir per odą

J. Ivanauskienė sako, kad ir suaugęs žmogus, ilgą laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje ar šalia rūkančio asmens, gali jausti intoksikacijos požymius — galvos svaigimą, skausmą, pykinimą, taip pat pasyvus rūkymas gali sudirginti akis, sukelti čiaudulį, slogą ar kosulį. Dažnai būnant prirūkytose patalpose, didėja rizika susirgti vėžiu, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Vaikai, būdami šalia rūkančiųjų, cigarečių dūmų ne tik įkvepia. Kadangi vaikų oda plona, kenksmingos medžiagos lengvai per ją patenka į kraują. Yra duomenų, kad net 70 proc. vaikų dėl pasyvaus rūkymo susiduria su sveikatos sutrikimais, o vaikams, kurie dažnai būna prirūkytose patalpose, tikimybė susirgti plaučių ligomis išauga net 50 proc. Tėvai gali nė nepagalvoti, kad jų vaikas astma, bronchitu, plaučių uždegimu, įvairiomis kvėpavimo takų ir infekcinėmis ligomis ar net vidurinės ausies uždegimu serga dėl to, kad aplinkoje rūkoma“, — kalba J. Ivanauskienė.

Itin pažeidžiami yra kūdikiai, kurių aplinkoje apskritai neturėtų būti rūkoma. Pasyvus rūkymas gali būti net staigios kūdikių mirties sindromo priežastimi, nes nikotinas, patekęs į kūdikio kvėpavimo takus, gali sukelti ūmų kvėpavimo takų nepakankamumą.

Foto: Adobe Stock

Vaikas blogai mokosi? „Kaltas“ gali būti pasyvus rūkymas

Pasak šeimos gydytojos, esama patvirtintų duomenų, kad pasyvus rūkymas turi neigiamos įtakos vaikų pažinimo funkcijų vystymuisi, nes cigarečių dūmuose esančios medžiagos veikia nervines ląsteles. Dėl cigarečių dūmuose esančių smalkių bei kitų toksinų poveikio vaikams trūksta deguonies, tai veikia vaikų gebėjimą susikaupti, darbingumą ir mokymosi rezultatus.

„Tikriausiai vienas baisiausių vaizdų — matyti besilaukiančią moterį su cigarete. Jau labai seniai įrodyta, kad pasyvus rūkymas didina riziką pagimdyti negyvą kūdikį ar kūdikį su negalia. Tokį neigiamą poveikį gali sukelti buvimas šalia rūkančiųjų tris ar keturias valandas per parą“, — sako J. Ivanauskienė.

Kodėl nereiktų rūkyti automobiliuose?

Svarbiausias dalykas, kurį rūkantys tėvai gali padaryti — mesti rūkyti. Turintiems rūkymo priklausomybę ir norintiems, bet negalintiems mesti rūkyti iš karto, kaip mažiau kenksmingas rūkymo būdas kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JK ar JAV, rekomenduojami kaitinamojo tabako ir kiti bedūmiai tabako gaminiai, kuriuose „išjungiamas“ degimo procesas. Pasak gydytojos, galbūt jie mažiau kenksmingi, tačiau jų poveikis kol kas dar nėra iki galo ištirtas.

Gydytoja pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais iš savo pacientų girdi, kad jaunesni žmonės į šią problemą žiūri kur kas atsakingiau ir vaikų aplinkoje tiek namuose, tiek viešose vietose stengiasi nerūkyti.

Tačiau, kalbant apie pasyvų rūkymą, vis dažniau minimas ne tik antrinis, bet ir tretinis jo poveikis, kai cigarečių teršalų įkvepiama ne tiesiogiai rūkymo metu ar būnant šalia rūkančiojo, bet rūkalų dūmams įsigėrus į baldus, kilimus ar drabužius bei vėl patekus į orą. Dėl to gydytoja įspėja nerūkyti ne tik šalia vaikų, jų aplinkoje, bet ir automobiliuose, net jeigu tuo metu važiuojama be keleivių.

„Su pasyvaus rūkymo problema vaikai dažnai susiduria automobilyje, jeigu jame yra rūkoma net ir atsidarius langą. Rūkydami automobilyje žmonės mano, kad dūmai greit išsivėdins, tačiau toksiškos medžiagos susigeria į minkštus paviršius — sėdynes, kilimėlius, ir juose išlieka dar kurį laiką. Tretinis rūkymas yra palyginti silpniausias teršalų šaltinis, bet jis gali būti reikšmingas jautresnės sveikatos žmonėms, ypač vaikams“, — primena gydytoja J. Ivanauskienė.