„Tiek, kiek šiandien yra alergiškų vaikų, niekada nebuvo, maždaug kas septintas–dešimtas ikimokyklinio amžiaus vaikas yra jautrus maisto produktams. Tokiems vaikučiams darželyje būtina turėti suderintą specialų valgiaraštį. Pasaulyje daugėjant alergijų maistui, vaikus esame priversti maitinti kitaip, nei prieš keletą ar keliolika metų“, – atsiųstame pranešime sakė gydytoja.
Šią gegužę Lietuvos teisme buvo laimėta vienos šeimos byla prieš darželį dėl jame netinkamai prižiūrėto itin alergiško vaiko. Per neatidumą privačiame „Vaikystės sodo“ darželyje patiekus varškėčių vaikui, kuriam diagnozuota stipri alergija pieno ir kiaušinio produktams, šis incidentas jam baigėsi anafilaksiniu šoku ir hospitalizacija Santariškių klinikose. Tik dėl greitos mamos reakcijos ir medikų pagalbos pavyko išvengti blogiausios baigties.
Tris mažamečius vaikus, tarp kurių yra alergiški dvynukai, auginantys vilniečiai Rasa ir Arūnas Jaškevičiai sakė, jog tikisi, kad ši jų byla padės vaikų ugdymo įstaigoms skirti deramą dėmesį tėvų pateikiamai informacijai apie vaikų sveikatą.
„Tikimės, kad tai paskatins visus atsakingai žiūrėti į pateikiamas sveikatos pažymas, ypač dėl alergijos maistui, ir padės atidžiau teikti priežiūros, ugdymo ir maitinimo paslaugas. Taip pat norime paraginti kitas alergiškus vaikus auginančias šeimas aktyviau sklaidyti klaidingą požiūrį, kad davus šiek tiek alergeno neva nieko blogo nenutiks“, – sakė nukentėjusio vaiko mama R. Jaškevičienė.
Prof. E. Vaitkaitienė užsienio spaudoje dažnai pastebi įvairius atsitikimus, kaip vaikas pradėjo kosėti ar dusti darželyje, kūną išbėrė dėmėmis, patino akys ir lūpos, ėmė nebetilpti liežuvis burnoje, bet medicinos slaugė suskubo suleisti adrenalino ir vaikas buvo išgelbėtas nė nesulaukus greitosios. Tokius įvykius nedelsiant palydi valdžios potvarkis medicinos kabinete turėti adrenalino ampulių ir leidimas panaudoti jas vien įtarus anafilaksinį šoką.
„Skaitydama apie tokias situacijas dažnai pagalvoju, ar Lietuvoje mes tų alergiškų produktų mažiau valgome, kad aplaidžiau į tai žiūrime. Nepaisant to, kad darželiuose dažnai nėra jokio budinčio medicininio personalo, pedagogams apskritai draudžiama kišti nagus prie vaistų, nekalbant jau nė apie oficialius reikalavimus vaistinėlės turiniui“, – kalbėjo gydytoja.
Bendruomenės sąmoningumas
Alergiškų maistui vaikų Lietuvoje daug ir jų labai sparčiai daugėja. Pastaruosius kelerius metus jau net kelių mėnesių amžiaus kūdikiams nustatomos alerginės reakcijos į maisto produktus.
Pasak alergologės, saugant vaikus nuo gyvybei pavojingų situacijų, svarbu suprasti, kad šios būklės suvaldymą lemia ne tiek medicina, kiek sąmoningų suaugusiųjų bendruomenė, kuri skaito etiketes, ragina plautis rankas, moko nesidalinti valgomais dalykais ir žino, kaip padėti vaikui kritiniu atveju.
„Svarbu atpažinti alergijos simptomus, kai vaikas mažas: jis gali kišti rankutes į burną, kasytis liežuvį ar ausis, leisti kimius ar cypiančius garsus, klykti ar suglebti, išblykšti, jam gali staiga ištinti lūpos, vokai. Vyresni vaikai gali sakyti, kad keista burnoje, kažkas užstrigo gerklėje, kietos lūpos arba atrodo, kad ant liežuvio plaukas ar ausyje vabaliukai“, – pasakojo E.Vaitkienė.
Vaikų amžiuje dažniausias maisto alergijos simptomas yra kūno bėrimai, paraudimas, niežulys, pasitaiko ir dilgėlinei būdingas bėrimas. Gana dažnai stebimi ir virškinamojo trakto sutrikimo simptomai, kaip staigus vėmimas suvalgius tam tikro maisto, viduriavimas, pilvo diegliai. Stebimi ir staigūs lūpų, akių vokų ar ryklės gleivinių paburkimo simptomai, kurie jau signalizuoja apie rimtą pavojų. Anafilaksija – gyvybei grėsminga, ūmiai kylanti alerginė reakcija, kuri paprastai pažeidžia keturias organų sistemas: odą, kvėpavimo, virškinimo ir širdies-kraujagyslių.
Anafilaksija gali kilti bet kurio amžiaus pacientui, net ir iki tol nepatyrusiam alergijos. Pasak profesorės, JAV paskaičiuota, kad ketvirtadalis alerginių reakcijų darželyje ar mokykloje ištinka tuos, kuriems niekada iki tol nediagnozuota jokia maistinė alergija. O jei vaikas kažkam yra nors „trupučiuką“ alergiškas, tikimybė sulaukti didesnės bėdos yra kur kas didesnė.
„To nuspėti neįmanoma. Tad apie kiekvieną alergišką vaiką reikia galvoti kaip apie savo. Padėtų švietėjiška veikla, ypač vaikų tėvų ir senelių mokymai. Juk pripažinkime – ir savam vaikui atsakyti saldainį būna sudėtinga, todėl prašyti kitų tėvų, kad kažko neduotų jūsiškiam, gali būti dar sunkiau. Jiems prisiminti visą tą informaciją, koks produktas alergijai draugiškas, o koks – ne, gana sudėtinga“, – sakė E. Vaitkaitienė.
Ji taip pat akcentavo, kad turime keisti ir visuomeninių maitinimo įstaigų požiūrį į maisto gamybą, nurodant visus galimus alergenus maiste.
„Labai svarbu, kad alergiškas asmuo, atėjęs į visuomeninę maitinimo įstaigą, meniu, kaip privaloma, būtų nurodomi maisto alergenai. Tas galioja ir vaikų darželiams bei mokykloms. Nuo 2011 metų atsirado galimybė alergiškiems vaikams vaikų ugdymo įstaigose pritaikyti maitinimą pašalinant maisto produktus, kuriems konkretus vaikas alergologo nurodymu yra alergiškas“, – sakė alergologė.
Įtarę alergiją maistui, neatidėliokite apsilankymo pas alergologą
Įspėjamieji maisto alergijos požymiai pasirodo gerokai anksčiau, kol „sužydi“ visu grožiu. Apie tai signalizuoja vaiko oda: sausi, raudoni, niežtinčios dėmelės yra pirmieji alergijos požymiai. Didžioji dauguma dermatitu arba egzema sergančių vaikų yra alergiški maistui, vienam ar kitam produktui. Dažniausiai greito tipo reakcijos nustatomos vištos kiaušiniui, karvės pienui, sojai, kviečiams, jūros gėrybėms ir žuviai, o pastaruoju metu vis dažniau jautrina ir bulvė.
Kaltojo produkto radimas derinamas ir su simptomų atsiradimu, kuriuos turi stebėti vaikų tėvai.
Alergiškų vaikų tėvams profesorės alergologės patarimai
Jei dvejojate, naudokite epinefriną (adrenaliną)
Didelė klaida, kurią daro net patyrę alergiško vaiko tėvai, tai per ilgas laukimas įtariant staigią alerginę reakciją ir delsimas laiku suduoti vaistų.
Pirmieji anafilaksinio šoko simptomai atsiranda praėjus kelioms sekundėms ar minutėms po sąlyčio su alergenu, tačiau gali atsirasti ir vėliau (per 2 val.). Jeigu pasireiškia gyvybei pavojingi simptomai (dusulys dėl patinusių gerklų ar plaučių, bronchų spazmai, silpnumas, sumažėjęs arterinis spaudimas, alpimas) negalvokite, ar reikia adrenalino – tiesiog suleiskite jo. Jeigu esate stipriai alergiški kokiems nors maisto produktams ir yra buvę gyvybei pavojingų reakcijų, turite informuoti aplinkinius apie šį pavojų, o vaiko savirūpos krepšelyje visada turėti skubios pagalbos vaistų. Su vaistų paskirtimi ir jų naudojimo instrukcija turi susipažinti visi asmenys, atsakingi už vaiko priežiūrą.
Išmokykite savo vaiką gerbti tai, ką valgo kiti
Daugybei alergiškų vaikų iššūkiai prasideda per užkandėlių pertraukas. Kol jie mažiukai, mamos gali ateiti į darželį ir paskaityti draugams knygučių apie alergiškus vaikus, kodėl jiems negalima net paliesti riešuto ir panašiai.
Visi tėvai turi padėti mokydami savo nealergiškus vaikus tolerancijos, aiškindami, kad alergija gali ištikti bet kurį ir bet kada, o kito žmogaus gyvenimo būdą reikia gerbti. Galima paraginti vaikus padėti ir saugoti draugą – tuomet vaikai pajaučia savo svarbą, netgi imasi veiksmų, pavyzdžiui, praneša mokytojai, kad draugui pasidarė negera, prasidėjo reakcija ir pan.
Įsivaizduokite save alergiško vaiko tėvų kailyje
Pastarieji sako, kad kartais labiau skaudina ne vaikų, o tėvų reakcijos. Tarkime, jei darželis ima laikytis nuostatos kažko nevalgyti, sveikų vaikų tėvams tai nepatinka. Kartais tėvai nerimauja, ar kvies kas nors jų vaiką į svečius, nes jį sudėtinga pamaitinti. Kartais, kai aiškinama, ko vaikui negalima, kitų tėvų antakiai pakyla virš kaktos... Ypač seneliams sunku suvokti kitokio pobūdžio maitinimą, nei jie įpratę. Visa tai alergiškus vaikus izoliuoja socialiai.
Kiekvieno alergiuko tėvų svajonė – turėti ratą palaikančių tėvų ir mamų, gebančių atskirti rimtą sveikatos pavojų nuo užgaidų. Jei rengiate šventę, ypač ugdymo įstaigoje, parašykite elektroninį laiškelį tėvams, kuo ketinate vaišinti. Nebūtina siūlyti jokių alternatyvų, to gal jau būtų per daug, tačiau tai leistų alegiškų tėvų vaikams patiems įdėti kitokio maisto ar įspėti savo vaiką.
Kviesdami alergišką vaiką į svečius, pasiteiraukite jo tėvų dėl užkandžių, taip pat ir ką reikėtų daryti alerginės reakcijos atveju. Šioji naujų laikų alergijos „epidemija“ gali turėti ir gerąją medalio pusę – ji skatina mus visus, ir vaikus, ir tėvus, mažiau galvoti apie save, daugiau – apie kitus.
Laiku atskirti požymius
Jei jūsų vaikas sako ar elgiasi taip, kaip nurodyta žemiau, reikia greit sunerimti ir reaguoti!
- Vaikai iki dvejų metų gali: kišti rankutes į burną; kišti ar kasytis liežuvį; leisti kimius ar cypiančius garsus; kasytis ausis ar už ausų, klykti, suglebti, išblykšti, staiga ištinti lūpos, vokai.
- Vyresni vaikai gali sakyti: „Kažkaip keista burnoje“, „Kažkas užstrigo gerklėje“, „Lūpos labai kietos“, „Liežuvis karštas (ar deginantis)“, „Burna (arba liežuvis) niežti“, „Toks jausmas, kad ant liežuvio yra plaukas“, „Atrodo, kad ausyje yra vabaliukų“ ir pan.
Anafilaksija yra jūsų organizmo imuninės sistemos padidinta reakcija į tam tikrą veiksnį – maistą. Delsti negalima, pagalba turi būti suteikta skubiai.
