– Jūsų bendra nuomonė apie vakcinas? Ar skiepijatės pats?

– Man yra labai keista ir nemalonu, kad 2020 m. mes dar turime šnekėti apie tai, ar vakcinos veikia. Aš neturiu kitos nuomonės, tik šį nusivylimą. Čia lyg kas nors aiškintų, jog žemė yra tikrai apvali.
Aš dabar skaitau knygą „Proto amžius“ , kur rašoma apie tai, kaip maždaug nuo XVIII a. pradžios pasaulyje viskas pagerėjo. Ir, kai pagalvoju, kad vis dar yra žmonių, kurie sako, kad vakcinos yra nesąmonė, man ir pikta, ir liūdna. Neturiu kantrybės, todėl esu sau pasižadėjęs, kad jeigu man koks nors žmogus rimtai bandys į akis sakyti, kad žemė yra plokščia, aš jam trenksiu. Ir gali būti, kad antivakseriai taip pat netrukus pateks į tą kategoriją.

Pats, žinoma, skiepijuosi. Pernai turėjau tokį įdomų nutikimą: kontaktavau su žmogumi, kuris apsirgo tymais. Mane paskiepijo MMR vakcina tą pačią dieną, kai sužinojau, kad tas žmogus sirgo tymais kontakto metu. Po kokios pusantros savaitės, ryte keliavau į vieną projektą ir pajutau, kad kažkas vienai kojai negerai. Pakėliau pažiūrėti, o ten – medvaržtis perlindęs per batą ir buvo matyti tokia maža skylutė kojoje. Pasiskiepijau ir nuo stabligės. Nuo gripo skiepijuosi kasmet, dabar manęs laukia stiprinamoji dozė nuo erkinio encefalito. O kai turėsime vaikų, mums klausimų dėl skiepijimo tikrai nekils.

– Ar jums/jūsų šeimos nariams buvo pasireiškęs šalutinis poveikis po vakcinacijos?

– Kai neseniai skiepijausi nuo gripo, dvi dienas skaudėjo dūrio vietoje, bet aš to visiškai nesureikšminau. Kažkokių rimtų reakcijų nebuvo ir net nesu girdėjęs savo aplinkoje apie tokius atvejus.

– Ar artimoje aplinkoje teko susidurti su skiepų priešininkais?

– Ne. Mano aplinkoje yra labai normalus santykis su medicina. Mano mama yra farmacininkė, o tėtis – veterinarijos gydytojas. Mūsų požiūris yra visai kitoks. Aš pats rimtai svarsčiau apie farmacijos studijas. Biologiją, chemiją mokiausi A lygiu, iki kokios 11 klasės pabaigos galvojau, kad stosiu į farmaciją. Man mokslas yra svarbus dalykas, aš negaliu neigti jo dalies – vakcinų. Dabar pasaulis, kurį matome, yra puikus pavyzdys to, ką reiškia gyventi be vakcinų.

Paulius Ambrazevičius
Foto: DELFI / Martynas Bauža

– Ar toleruojate, nesant tam rimtų priežasčių, tėvų atsisakymą skiepyti savo vaikus?

– Man yra baisu, kai tėvai savo vaikų neskiepija iš principo, nesant tam kažkokių rimtų priežasčių. Juk aplink mus yra žmonių, kurie negali skiepytis. Pavyzdžiui, mano draugo mamai yra persodintas vienas inkstas, ji vartoja imunosupresinius vaistus ir yra priklausoma nuo visuomeninio imuniteto, be kurio jai būtų blogai. Todėl aš manau, kad jeigu nėra jokios rimtos medicininės priežasties, jeigu tai yra tik įsitikinimai, absoliučiai nepritariu ir, manau, kad tokie žmonės kelia tokį patį pavojų kaip girti vairuotojai, kurie elgiasi neatsakingai.

– Kaip reaguojate į skleidžiamą dezinformaciją apie vakcinas?

– Kartais noriu su tais žmonėmis ginčytis, bet tada prisimenu, kad su konspiracijų teoretikais to daryti negalima, nes aš tikrai nelaimėčiau. Yra toks senas posakis: „Nesiginčyk su kvailiu, nes jis tave nusitemps iki savo lygio“.

– Ką galėtumėte patarti tėvams, kurie dėl skleidžiamos dezinformacijos bijo skiepyti savo vaikus?

– Aš kaip ir sakiau, esu žmogus, kuris tiki mokslu. Galiu patarti šnekėtis su gydytojais. O jeigu netinka, kad jūsų šeimos gydytojas sako, kad skiepytis reikia, tuomet paklauskit kokio kito gydytojo.

– Ar pritartumėte privalomų skiepų įvedimui vaikams?

– Aš nesu gerai susipažinęs su vaikų skiepų kalendoriumi, nes jų neturiu, tad nelabai ir domiuosi. Bet aš manau, kad visi esminiai skiepai nuo ligų, kurias galvojome, kad jau išnaikinome, turėtų būti privalomi. Kaip žmogus, kuris brandžiame amžiuje persirgo rotavirusine infekcija, sakyčiau, kad šitas skiepas būtų visai nieko.

– Kaip manote, ar pakanka informacijos apie vakcinas iš pačių gydytojų?

– Tiek, kiek aš pats susidūriau, tiek man užteko. Aš manau, kad aktualiausias klausimas, susijęs su skiepais, yra vaikų skiepijimas. O kadangi pats nesu su tuo susidūręs, man sunku apie tai kalbėti. Kai man, jau suaugusiam žmogui, reikėjo skiepytis, man informacijos tikrai užteko.

– Ar jums yra tekę girdėti iš senelių istorijų apie vakcinomis valdomas ligas iki visuotinio skiepijimo?

– Neteko. Tik žinau, kad mano žmonos močiutė buvo iš šeimos, kurioje augo gal dešimt vaikų, iš kurių paauglystės sulaukė tik maža dalis. Kokie du, na, tai 20 procentų. Net tritaškius gėda tokiu procentu mesti, ką jau kalbėti apie išgyvenusius vaikus. Tai daug ką pasako apie tų laikų mediciną.

Paulius Ambrazevičius
Foto: Asmeninis albumas

– Kaip manote, kas labiau apsimoka farmacijai: paskiepyti žmones ir apsaugoti nuo tam tikrų ligų ar neskiepyti ir paskui gydyti nuo tu ligų ir jų komplikacijų?

– Faktas, kad finansine prasme žmogus daugiau išleis sirgdamas, nei, kad pasiskiepijęs.

– Kaip manote, kodėl kyla pasipriešinimas vakcinacijai?

– Čia klausimas yra ne tik apie vakcinaciją, bet apskritai apie sąmokslo teorijas. O jos kyla dėl to, kad žmogui norisi labai paprastų atsakymų į labai sudėtingus klausimus. Ir bėda yra ta, kad žmogus, kuris tiki sąmokslo teorijomis, neieško teiginių, kurie paneigtų tą teoriją. Jis visus teiginius pritempia prie to, kad jie patvirtintų tą teoriją. Dėl vakcinų yra visiškai tas pats. Labai daug tikinčių tomis teorijomis žmonių yra tiesiog kvaili. Kažkodėl „Youtube“ ir trys valandos kažkokio rusiško filmuko leidžia jiems galvoti, kad jie supranta daugiau, negu mokslininkas, kuris tą dalyką studijavo ir su tuo susidūrė. Ir, žinoma, jie negalvoja apie tūkstančius vaikų Lietuvoje, kurie pasiskiepiję nemirė nuo tymų. Bet būtinai pastebi vieną, kuriam buvo šalutinė reakcija po skiepo.

– Ar skiepysitės vakcina nuo COVID-19?

– Jeigu dar nebūsiu persirgęs – skiepysiuosi. Dėl to net nekils klausimų.

– Kaip manote, ar piktybinius dezinformacijos skleidėjus reikėtų kaip nors bausti?

– Visų pirmą, labai nemėgstu, kai žmonės bando sakyti „čia yra mano nuomonė“, kai ta nuomonė būna apie faktus. Ta prasme? Tu negali turėti nuomonės apie faktus, apie objektyviai įrodytą, recenzuotą mokslinį tyrimą. Tu gali daryti savo mokslinį tyrimą tais pačiais metodais, pakartoti jį arba paneigti. Aš neturiu kantrybės šitiems dalykams. Yra žmonių, kurie skleidžia dezinformaciją, nes turi savo asmeninių interesų, jiems naudinga, kad žmonės tikėtų jų nesąmonėmis, nes taip jiems papildomai įkris pinigų į kišenę. Gal ne dabar, bet kažkada – tai tikrai. Ir man atrodo, kad taip daro vienas žinomas Lietuvos veikėjas.