Kodėl vaikai, padūkę sniege, kitą diena atsikelia su temperatūra? „Pirmiausia, taip gali nutikti dėl nuovargio. Jei vaikas nėra pratęs prie fizinio krūvio, jis lauke greitai pervargs. O pervargimas vaikų imuninei sistemai sukelia stresą. Todėl labai svarbu lauke pabūti nei per trumpai, nei per ilgai. Kuo mažesnis vaikas, tuo trumpiau būname lauke. Nesistenkite savaitgalį atsigriebti už visą darbo savaitę. Užtenka, jei su vaikais pabūsite lauke pusvalandį prieš pietus, pusvalandį – po pietų ir pusvalandį – vakare. Tikrai nereikia lauke žiemą būti po 4 valandas“, – sakė gydytoja.
Kitas svarbus aspektas – tinkama apranga. „Šiuo metu galima įsigyti visokiausios aprangos, kad vaikas neperkaistų ir nesušaltų. Bet reikia žinoti, kad sukaisti yra daug blogiau nei sušalti. Kai vaikui šalta, jis palakstys ir sušils. Todėl taisyklė būtų tokia – vaiką rengti vienu drabužiu mažiau, nei esate apsirengę jūs patys. Raudoni žandai būna ne nuo šalčio, o nuo karščio. Jei lauke būsite trumpai, galite nebijoti, kad vaikas sušals“, – sakė medikė.
Ji paaiškino, kodėl perkaitimas gali sukelti peršalimo ligas. „Kai vaikas juda, kūno temperatūra kyla, kraujagyslės išsiplečia tam, kad atiduotų šilumą į išorę. Vaikas prakaituoja. Jei jis staiga nusiplėš striukę, papūs šaltas vėjas, šiurpuliai nueis per nugarą, o organizmas patirs didžiulį stresą, dėl ko mažylis gali lengvai susirgti“, – sakė I. Plėštytė-Būtienė.
Trečia taisyklė – neraginti sukaitusio vaiko pailsėti, kol jis atvės. „Dažnai tėvai pastebi, kad vaikas lauke suprakaitavo, todėl liepia jam pasėdėti. Bet tai yra didelė klaida. Vaikui sėdint, jam labai greitai pasidaro šalta. Raumenys nebejuda, nebegamina tiek šilumos, o kraujagyslės taip greitai į pokytį nesureaguoja. Jos ir toliau daro savo darbą, nes vaikų termoreguliacija dar nėra tokia tobula, kraujagyslės ne taip greitai suspazmuoja. Todėl jei vaikas dūko, suprakaitavo, apkabinate jį ir lekiate greitai namo. Ten po truputį vaiką nurengiate, kad jo organizmas nepajustų streso“, – patarė gydytoja.
