– Jūsų bendra nuomonė apie vakcinas? Ar skiepijatės pats/planuojate ateityje susilaukus vaikų juos skiepyti?
– Į viską atsakau taip. Mano nuomonė yra labai teigiama. Manau, kad tai yra labai reikalinga. Mes pasiekėme aukštą civilizacijos lygį, einame į priekį ir vienas iš dalykų, kurie prie to prisidėjo yra skiepai. Aš esu už vakcinas. Žinoma, už tas, kurios yra patikrintos, praėjusios visus tyrimus ir kurios turi savo sertifikatus. Štai visai neseniai abu su žmona pasiskiepijome nuo gripo. O kadangi mėgstame grybauti, esame pasiskiepiję ir nuo erkinio encefalito. Ir kai bus vaikai – jie taip pat bus skiepijami.
– Jūsų žmona – būsima gydytoja? Ar tai turėjo įtakos jūsų apsisprendimui dėl vakcinų?
– Ne. Ji turbūt tik dar labiau sustiprino mano požiūrį į vakcinas. Bet aš visą laiką buvau už skiepus ir mano šeimoje buvo visiškai įprasta praktika: jeigu yra galimybė pasiskiepyti, taip ir darome.
– Ar jums buvo pasireiškęs šalutinis poveikis po vakcinacijos?
– Kai pasiskiepijau šiais metais (kuomet skiepijausi anais nuo gripo, šiek tiek svaigo galva), jaučiausi nekaip. Kadangi dar buvau pavargęs, po skiepo užmigau ant kilimo. O žmonai visą dieną skaudėjo ranką, negalėjo pakelti. Bet mes žinome, kad taip pasitaiko. Visada būname informuoti dėl šalutinio poveikio, todėl nesijaudiname, kad kažkas gali būti.
– Ar teko artimoje aplinkoje susidurti su skiepų priešininkais?
– Teko susidurti su skeptikais, bet tai nėra tikri priešininkai. Tai žmonės, kurie dažnai nežino, galbūt nevisiškai pritaria, jiems tai kelia abejonių, bet reziumė: jie vis dėl to skiepijasi patys ar skiepija savo vaikus. Artimoje aplinkoje yra žmogus, tėtis, kuris yra skeptikas, bet savo vaiką jis skiepija. Aš suprantu jį, nes matau, kokius jis TV kanalus žiūri ir kuo jis tiki. Visiškai nesistebiu dėl jo skiepų skepticizmo. Gal irgi būčiau skeptikas, jeigu žiūrėčiau tokius dalykus ir jeigu neturėčiau šalia žmogaus, kuris man paaiškintų. Bet didelių ir aršių priešininkų savo giminėje ar tarp artimų draugų neturiu. Norėčiau visiems draugams perduoti linkėjimus ir pasakyti, kad jūs esate normalūs.
– Ar toleruojate, nesant tam rimtų priežasčių, tėvų atsisakymą skiepyti savo vaikus?
– Tiesą sakant, ne. Jeigu skiepai vaikui sukeltų alerginę reakciją ir ji būtų mediciniškai ištirta, tuomet suprasčiau dvejojimą ir atsisakymą. Bet kai taip yra nusprendžiama visiškai dėl nieko ar dėl to, kad kažką prisižiūrėjo, kažko prisiklausė – nesupratu. Yra tyrimų, kurie paneigia tą skleidžiamą dezinformaciją. Visa antivakserių propaganda yra niekuo neparemta.
– Kaip reaguojate į įvairias, su skiepais susijusias, baimes?
– Man atrodo, kad visos šitos baimės kyla iš nežinojimo. Kartais suprantu tėvus, jie panikuoja, kai niekas negelbsti, kaltina visus aplinkui. Manau, kad sunku pripažinti, kad kalti yra genai. Pikčiausia, kad tai yra išnaudojama politiniams žaidimams, šlovės, populiarumo siekimui ir kad tai yra eskaluojama žmonių, kurie galbūt neturėtų su tuo nieko bendro, bet jiems taip yra patogu žaisti, nes jie susirenka savo rinkėjus, socialiniuose tinkluose apsistato pasekėjais, kuriems po to bruka reklamą ir ragina eiti tirtis į jų tėvų kliniką. Yra pikta dėl tokių žmonių, kurie žino ir supranta situaciją ir žaidžia šituos žaidimus.
– Ar kada nors turėjote dvejonių skiepytis ar ne?
– Ne, nebuvo tokių dvejonių. Tik vieną kartą buvo tokia situacija, kuomet dėl galimo šalutinio poveikio atidėjau skiepą nuo gripo, nes tą dieną turėjau renginį ir nenorėjau blogai jaustis. Man kiltų dvejonių, jeigu rinkoje atsirastų kažkoks nesertifikuotas skiepas.
– Ką galėtumėte patarti tėvams, kurie dėl skleidžiamos dezinformacijos bijo skiepyti savo vaikus?
– Man atrodo, kad jie nėra linkę klausyti. Aš tiesiog siūlau pažiūrėti, kas yra kiekvienoje barikadų pusėje. Mes galime kalbėti apie tai, kad reikia tikrinti šaltinius, bet, pavyzdžiui, man kas nors sakys „gerai, tu už vakcinas, gali duoti straipsnį kokį nors, įrodantį jų saugumą?“. Ne, negaliu. Bet aš ir neturiu būti tas žmogus, kuris ragintų skiepytis. Aš tiesiog sakau, kad reikia klausyti medikų ir nesikišti į jų darbą, nes jie žino, ką daro. Jie tam skiria visą gyvenimą ir aš nenoriu jais abejoti.
– Ar pritartumėte privalomų skiepų įvedimui?
– Aš esu labai liberalių pažiūrų ir norėčiau sakyti, kad ne, nepritariu. Norėčiau, kad viskas būtų rekomenduojamo pobūdžio ir žmonės būtų tokie sąmoningi, kad galėtų puikiai nuspręsti patys. Bet tada pasižiūriu, kad žmonės nelabai gali patys nuspręsti. Jeigu mes galėtume turėti atskirą Lietuvą tiems, kurie atsisako vakcinų ir nori eiti atgal, būtų gerai. Bet jie nėra atskirti, jie eina į tas pačias mokyklas, darželius, darbą ir kelia pavojų kitiems. Dėl to aš pasisakyčiau už privalomus skiepus.
– Kaip manote, kodėl net ir pateikus statistiką, konkrečius skaičius kyla pasipriešinimas vakcinoms?
– Manau, kad kartais žmonės labiau vadovaujasi emocijomis, o ne šaltu protu. Man atrodo pavojingiausia, tai, kad net ir šitos pandemijos metu kai kurie netiki, kad virusas yra ir kai kurie laukia, kol ateis mirtis į jų šeimą.
– Ar skiepysitės nuo COVID-19?
– Aš manau, kad neturėsiu pirmenybės, nes yra kiti, kam labiau reikia. Jeigu tai bus patvirtintos, normalios vakcinos – taip, skiepysiuosi. Aš noriu, kad kuo greičiau baigtųsi šitas dalykas. Bet aš turiu savo sąmokslo teoriją (juokiasi) – manau, kad ši infekcija taps kaip gripas ir skiepysimės kasmet.
– Ar jums yra tekę girdėti iš vyresnių žmonių, pavyzdžiui, senelių, pasakojimų apie vakcinomis valdomas ligas iki visuotinio skiepijimo?
– Mes niekada nekalbėjome su seneliu (turiu vieną likusį) šia tema. Bet aš žinau apie jo šeimą, kadangi jis dabar rašo knygą apie savo istoriją. Jo šeimoje buvo, berods, 12 vaikų, o liko tik du. Tai turbūt daug ką pasako apie to meto mediciną ir visą situaciją. Bet jeigu mes norime ten atgal nukeliauti... aš žinau kelią. Gimdykime visi po 10 ir nesiskiepykime.
– Kaip manote, ar piktybiškus dezinformacijos skleidėjus reikėtų bausti?
– Aš manau, kad tai labai „trigerintų“ visus sekėjus ir šitaip būtų pridaryta dar daugiau bėdos. Aš nežinau ar egzistuoja 100 proc. saugus skiepas, visada yra kažkoks procentas pašalinių reakcijų. Noriu paraginti žmones daugiau pasitikėti savo srities specialistais, kurie baigia mokslus ir paskiria tam visą savo gyvenimą, o ne šarlatanais, kurie negali įrodyti, kad jie yra specialistai. Kaip tu gali draskyti akis žmogui, kuris 10 metų daro tą patį ir tam dalykui yra pasišventęs, kai pats nieko apie tai nenusimanai.
