„Karantinas suvaržo, bet nepanaikina mūsų laisvės judėti. Pradėti mankštintis paaugliai gali jau ir dabar, namuose. Parinkti tinkamą sporto namuose programą nuotoliniu būdu gali profesionalus treneris. O pasibaigus karantinui, sportinę veiklą bus galima tęsti ir išplėsti. Svarbu žengti tą pirmąjį žingsnį. Kuo daugiau laiko leisime aktyviai – tuo geresnę sveikatą ir gyvenimo kokybę turėsime", – pranešime spaudai pasakoja asmeninis ir moterų sveikatingumo projekto „Final Fit Ladies‘‘ treneris Vidmantas Čiūta.
– Kodėl stengiatės atkreipti dėmesį į jaunimo fizinį aktyvumą?
– Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje 76 proc. berniukų ir 85 proc. 11-17 metų mergaičių, lankančių mokyklą, fizinis krūvis yra nepakankamas. Tai yra labai dideli ir gąsdinantys skaičiai. Nemaža dalis paauglių laisvalaikį leidžia internete ir laiko sportui nelieka. Nepadeda ir dažnas piktnaudžiavimas greitu maistu. Anot PSO, kasmet šalyje auga antsvorį turinčių paauglių skaičius. Tai tampa didele problema ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai, nes antsvorį turintis paauglys, patekęs į priešišką aplinką, susiduria su patyčiomis ir ilgainiui gali susidurti su depresija, apleisti socialinį gyvenimą, mokslus.
Tokia situacija būdinga ne tik Lietuvai. Pasidairę po kitas Europos valstybes, matome labai panašius skaičius. PSO duomenimis, kaimyninėje Latvijoje nepakankamai fiziškai aktyvūs 76 proc. paauglių berniukų ir 84 proc. paauglių mergaičių, Estijoje – 81 proc. berniukų ir 88 proc. mergaičių. Prancūzijoje, Vokietijoje šie skaičiai perkopia 80 proc. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad nors ir nedaug, tačiau berniukai statistiškai yra fiziškai aktyvesni nei mergaitės, dėl to turėtume labiau atkreipti dėmesį į mergaičių fizinį lavinimą. Juolab, kad tai padėtų sušvelninti skoliozinio stuburo iškrypimo, ydingos laikysenos, kurios būdingesnės mergaitėms, riziką.
– Vaikams retai rūpi jų sveikata ir gyvenimo kokybė. Kaip jiems suteikti noro sportuoti?
– Pastebėta, kad paauglius užsiimti sportine veikla skatina galimybė labiau įsitraukti į socialinį gyvenimą. Tai tokie faktoriai kaip buvimas komandos nariu, savęs priskyrimas tam tikrai jaunuolių grupei, socialinio statuso įtvirtinimas (Allen, 2003). Taigi, į tai turėtų atkreipti dėmesį ir mokytojai, ir tėvai, siekdami motyvuoti paauglį sportuoti. Sutikite, kad geresnė sveikata ar ligų prevencija motyvuojant jauną žmogų yra nelabai įtikinamas argumentas. Todėl kalbėti turime paauglių kalba, sudominti juos tuo, kas aktualu ir naudinga jiems, o ne mums, suaugusiesiems.
Manau, kad Lietuvoje trūksta valstybinių programų ir iniciatyvų, kurios motyvuotų moksleivius daugiau judėti, sportuoti. Pavyzdžiui, JAV Prezidento žmonos Mišelės Obamos iniciatyva „Let‘s move“ (liet. „judėkime“) daugybę JAV gyvenančių vaikų ir jaunimo paskatino sportuoti ir sveikiau maitintis.
– Kas už tai atsakingas ir turėtų tuo rūpintis?
– Už tai labiausiai atsakingi yra tėvai. Jie patys turėtų rodyti pavyzdį, reguliariai mankštintis, domėtis fiziniu aktyvumu ir apie tai su vaiku kalbėtis, diskutuoti. Suprasti, kas vaikui labiausiai tinka, nes vienam patinka komandinės sporto šakos, kitam – šokiai, o trečiam – individualios sporto šakos. Tėvams siūlyčiau pasidomėti, kokios sveikatingumo ar sporto organizacijos yra jūsų gyvenvietėje, nes kūno kultūros pamokų tikrai neužtenka, kad jūsų vaikai būtų pakankamai fiziškai aktyvūs.
– Kodėl neužtenka kūno kultūros pamokų? Kas su jomis negerai?
– Kūno kultūros pamokų neužtenka, nes judėti reiktų kur kas dažniau. Jei remtumėmės Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, paaugliai turėtų kasdien užsiimti 60 minučių trukmės fizine veikla, apimančią aukšto ir žemo intensyvumo pratimus. Tai gali būti tiek įvairūs sportiniai žaidimai, tiek vaikščiojimas, važiavimas dviračiu. Deja, tos pačios Sveikatos organizacijos statistika rodo, kad tiek laiko sportui skiria tik 1 iš 5 paauglių.
2009 m. atliktas tyrimas rodo, kad moksleiviai kūno kultūros pamokose yra labiau motyvuoti ir fiziškai aktyvesni, kai gali patys nuspręsti ir pasirinkti jiems labiausiai priimtiną veiklą (Lonsdale, Sabiston, et. al., 2009). Todėl svarbu kiek įmanoma sudaryti individualias sąlygas, juk kiekvienas moksleivis dėl kūno sandaros, fizinio pajėgumo yra skirtingas, vienas greičiau bėga, kitas padaro daugiau atsilenkimų ir tai yra visiškai normalu. Labai svarbu paaiškinti moksleiviams, kad jie, suprasdami, kuriose srityse yra stipresni, kuriose mažiau stiprūs, kas jiems patiems labiau patinka, nenusimintų negalėdami pasiekti vienodai aukštų rezultatų.
Nuvertinantis kūno kultūros mokytojas gali visam gyvenimui atimti norą sportuoti, todėl labai svarbu, kad atmosfera kūno kultūros pamokose būtų pozityvi, motyvuojanti, tarp moksleivių būtų skatinamas tarpusavio palaikymas ir supratimas. Į kūno kultūros pamokas švietimo sistemoje turėtų būti žiūrima taip pat rimtai kaip ir į kitas, tai neturėtų būti antraeiliu dalyku. Kūno kultūros pedagogams būtina užtikrinti galimybę kelti kvalifikaciją, tobulėti (Merkel, 2013), jie turi ateiti į pamokas pasirengę psichologiškai palaikyti ir paskatinti mokinius.
– Ar tinkamas fizinis aktyvumas padeda ir kitose srityse?
– Mokslininkai nustatė, kad moksleiviai, pradėję aktyviai sportuoti, pasiekė geresnių rezultatų moksluose, be to, numetė svorio, sumažėjo patiriama psichologinė įtampa (Loprinzi, 2012). Tokių tyrimų, patvirtinančių sporto naudą mokymosi efektyvumui, randame ne vieną. Taip yra todėl, kad užsiimant fizine veikla pagerėja smegenų aprūpinimas deguonimi. Fiziškai aktyvūs žmonės sumažina stresą ir geriau miega. Besimokydami tam tikrų fizinių judesių lavinamas neuroraumeninis sąmoningumas. Smegenys harmoningai vystosi, lavėja, gerėja koncentracija ir atmintis.
– Kokią fizinę veiklą labiausiai rekomenduotumėt vaikams, paaugliams?
– Vidutinis fizinis aktyvumas vaiką daro budresnį ir pozityvesnį, tai gali būti intensyvus vaikščiojimas gryname ore ar važiavimas dviračiu. Aktyvi veikla kaip judrieji žaidimai, komandinės sporto šakos lavins koordinaciją, širdies-kraujagyslių sistemą, bei padidins laimės hormono – endorfino išsiskyrimą, o fiziniai pratimai su savo kūno svoriu ar pasipriešinimu sustiprins raumenis ir griaučių sistemą. Visos šios fizinės veiklos rūšys yra svarbios subalansuotai sveikatos vystymuisi paauglystės laikotarpyje kaip ir lankomos įvairių dalykų pamokos mokykloje.
– Ko tikrai nepatartumėt?
– Šiuolaikinė „kūno kultūra" socialiniuose tinkluose daro didelį neigiamą spaudimą paaugliams. Paauglystės amžiuje kinta kūno formos, hormonai, išryškėja kompleksai. Paaugliai bando lygiuotis į socialinių tinklų žvaigždes ar atrastus savo idealus, kurie yra tik gražiai pateikiami reklaminiai veidai. Tuomet išorinis įvaizdis tampa prioritetu. Merginos atsisako maisto ir pradeda badauti, kad pasiektų tam tikras įsivaizduojamas kūno linijas, o vaikinai dėl geresnio įvaizdžio pradeda naudoti anabolinius steroidus. Paaugliai, turi suvokti, kad trumpalaikio pripažinimo kaina yra per didelė – jūs atsisakote paties savęs, o sveikatos problemos gali lydėti visą likusį gyvenimą.
– Kokia gali būti reali žala paaugliams siekiant tokių standartų?
– Dažnas anabolinių steroidų vartojimas gali pažeisti lytinę sistemą, inkstus ir kepenis, sutrikdyti širdies darbą, taip pat kyla piktybinių auglių susidarymo rizika, todėl šių preparatų sukeltų padarinių gydymas – ilgas ir sudėtingas.
Lygiai taip pat pavojinga badauti siekiant numesti „antsvorį“, kuris dažnai merginų yra įsivaizduojamas, o ne realus. Brendimo laikotarpiu subalansuota mityba yra labai svarbi, tam tikrų medžiagų trūkumas susilpnina imunitetą, atsiranda energijos stoka, svaigsta galva, sunku susikaupti, atlikti kasdienius darbus, mokytis. Užsitęsęs badavimas gali peraugti į anoreksiją, sukelti depresiją, atsiskyrimą nuo bendraamžių ir dar didesnį nepasitenkinimą savimi dėl to, kad esant energijos stygiui sunku palaikyti įprastą gyvenimo tempą, įgyvendinti kitus, su svorio metimu, nesusisijusius tikslus.
Linkiu būti savimi gyvenant harmoningą gyvenimą, kuris susidėtų iš domėjimosi mokslu, reguliaraus fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo be žalingų įpročių. Kiekvienas iš mūsų esame savo sveikatos ir geros savijautos kūrėjas – kokią sveikatą susikursime, tokią ir turėsime.
