Dažniausia vaikų ortopedinė patologija, pasitaikanti 1 iš 100 kūdikių, yra klubų displazija, o vienas iš 500 naujagimių gimsta su visiškai išnirusiais klubais. Nors tokios diagnozės nenorėtų išgirsti nė vienas tėvas, visgi svarbu žinoti, kas yra klubų displazija, kokie mitai su ja susiję ir kuo apskritai svarbi pirmoji kūdikio apžiūra gydytojos ortopedo-traumatologo kabinete? Į šiuos klausimus atsakysime kartu su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja ortopede-traumatologe Julija Ravinskiene.

Pirmojo gydytojo rekomendacijos svarba

Vos tik gimus kūdikiui ir atslūgus pirmosioms emocijoms, jį apžiūri gydytojas neonatologas. Ši apžiūra be galo svarbi, nes gydytojas gali pastebėti itin reikšmingus ir svarbius dalykus, tokius kaip pėdų ar kitos įgimtos deformacijos, klubų nestabilumas, rašoma pranešime spaudai. Tad jei išrašant iš gimdymo namų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą, delsti nereikėtų.

„Pastebėjus tokius ar panašius pakitimus, naujagimio gydymą reikia pradėti kaip galima anksčiau. Būna ir taip, kad pėdų deformacijas pastebima dar prieš gimstant vaikeliui, echoskopinio tyrimo metu. Tokiu atveju galima iš anksto registruotis į gydytojo ortopedo-traumatologo konsultaciją. Jeigu vaikutis gimė su pėdų deformacijomis, gydytojui pasirodyti reikia per pirmąsias dvi savaites, jeigu įtariamas klubų nestabilumas – per pirmąjį mėnesį po gimimo. Apsilankius pas gydytoją ortopedą-traumatologą, vertinamas kūdikio raumenų ir skeleto sistemos susiformavimas. Paprasčiau kalbant, apžiūrimos pėdutės, kojos, rankos, krūtinė, nugara, kaklas, galvytė. Įvertinama jų forma, proporcijos, sąnarių judesiai“, – teigia gydytoja ortopedė-traumatologė J. Ravinskienė.

Visgi gydytoja linkusi pradėti nuo klausimo, ar tikrai visus kūdikius turi konsultuoti ortopedas-traumatologas. Pasak jos, visų mažylių konsultuoti nereikia, bet pasitaiko situacijų, kai ortopedo-traumatologo apžiūra būtina. Vienas tokių atvejų – klubų displazija.

Kas yra klubų displazija?

Gydytoja J. Ravinskienė pastebi, kad šios diagnozės bijoti nereikia, tačiau apie ją žinoti būtina.

„Klubų displazija – tai įvairaus laipsnio klubo sąnario nestabilumas dėl nepakankamo ar sutrikusio sąnario vystymosi. Šiuo terminu apibrėžiamas labai platus patologijos spektras – nuo nedidelio laipsnio anatominio nepakankamumo iki visiško klubo sąnario išnirimo. Tai dažniausia vaikų ortopedinė patologija, pasitaikanti 1 iš 100 kūdikių. Vienas iš 500 naujagimių gimsta su visiškai išnirusiais klubais“, – pastebi J. Ravinskienė.

Klubų displaziją diagnozuoja gydytojas ortopedas-traumatologas ir iškart rekomenduoja optimalų gydymo būdą, kuris priklauso nuo displazijos laipsnio ir kūdikio amžiaus. Pasak gydytojos J. Ravinskienės, laiku pradėjus gydymą ir griežtai laikantis visų rekomendacijų, klubų displazija beveik visada visiškai pagydoma.

Lietuvoje nėra privalomo visuotinio kūdikių tikrinimo dėl klubų displazijos. Visgi šeimos gydytojai, žinodami problemos aktualumą ir įtardami klubų displaziją, daug kūdikių atsiunčia į ortopedo-traumatologo apžiūrą. „Dėl šios priežasties anksti aptinkama ir išgydoma dauguma įgimtos klubų displazijos atvejų. Galime pasidžiaugti, kad kasmet matome vis mažiau užleistų, negydytų atvejų“, – džiaugiasi gydytoja J. Ravinskienė.

Kodėl atsiranda klubų displazija?

Visgi kaip ir kodėl atsiranda klubų displazija, iki galo nėra aišku, bet svarbu atkreipti dėmesį į kelis rizikos veiksnius, kai ši patologija pasireiškia dažniau. Pasak gydytojos, pagrindinis rizikos veiksnys yra sėdmeninė naujagimio pirmeiga. Jeigu vaikelis gimė sėdmenine pirmeiga, būtina pasirodyti gydytojui ortopedui per pirmąsias porą savaičių po gimimo. Kitas rizikos veiksnys – jei mama arba močiutė buvo gydyta dėl įgimto klubo sąnario išnirimo. Gydytoja rekomenduoja tokius kūdikius parodyti gydytojui ortopedui-traumatologui per pirmąjį mėnesį po gimimo.

Dar vienas svarbus dalykas, kurio rekomenduojama nepamiršti, – klubų displazija yra besivystanti patologija. „Sudarius nepalankias sąlygas, net ir sveiki klubai gali vystytis netaisyklingai. Dėl to labai svarbu vaikelį vystyti laisvai, negalima vystyti suglaustomis kojomis, kaip būdavo įprasta anksčiau“, – atkreipia dėmesį gydytoja J. Ravinskienė.

Klubų displazijos gydymas

Gydytoja J. Ravinskienė atkreipia dėmesį, kad klubų displazija – išgydoma patologija, visgi tam reikia ir tėvų, ir gydytojų dėmesio. Sunkesnės klubų displazijos gydymas gali trukti vidutiniškai tris mėnesius ir ilgiau, kol pasiekiama normali anatomija. Išimtiniais atvejais kūdikius reikia operuoti.

Julija Ravinskienė
Foto: Organizatorių nuotr.

„Gydymo tikslas – gera šlaunikaulio galvos centracija-repozicija į gūžduobę. Tai stimuliuoja taisyklingą tolesnį klubo sąnario vystymąsi. To pasiekti galime sulenkus ir išskėtus klubus. Tokiai padėčiai palaikyti naudojami specialūs įtvarai (Pavliko dirželiai, Freiko pagalvėlė), esant sunkesniems atvejams – gipso įtvarai“, – pastebi gydytoja J. Ravinskienė.

Vaikas, kuriam buvo nustatyta klubų displazija ir pradėtas gydymas, stebimas iki brendimo, daromos rentgenogramos, vertinama, kaip vystosi klubo sąnarys augant. Jeigu klubo sąnarys toliau gerai nesivysto iki 3-iojo gimtadienio, prireikia operacijos. Visgi labai svarbu nepamiršti, kad gydymo rezultatas priklauso nuo klubų displazijos laipsnio, amžiaus, kada pradedamas gydymas, ir ypa
nuo tėvų bendradarbiavimo su gydytojais bei rekomendacijų laikymosi.

Mitas ar tiesa?

Visuomenėje dažnai girdima, kad klubų displazija dažniau pasitaiko mergaitėms, o ne berniukams. Kaip pastebi gydytoja J. Ravinskienė, tai tiesa, nes dažniau nustatoma kairiojo klubo displazija pirmagimei mergaitei: „Net 6 iš 10 kūdikių, kuriems randama klubų displazija, yra pirmagimiai, ir 8 iš 10 yra mergaitės“, – dalinasi patirtimi gydytoja J. Ravinskienė.

Dar vienas dažnas teiginys apie klubų displaziją – jei pirmas kūdikis šeimoje gimė turėdamas klubų displaziją, yra didelė tikimybė, kad tai nutiks ir antrajam. Pasak gydytojos, visų pirma, jei šeimoje yra bent vienas klubų displazijos atvejis, kūdikį iki 6 savaičių reikėtų parodyti gydytojui ortopedui.

Kaip pastebi gydytoja J. Ravinskienė: „Jei pirmas kūdikis šeimoje gimė turėdamas klubų displaziją, tikimybė, kad antras vaikas ją irgi turės, yra apie 6 proc. Jeigu klubų displazija buvo vienam iš tėvų, tikimybė padidėja iki 12 proc. Jeigu displazija buvo vienam iš tėvų ir pirmagimiam jų vaikui, tikimybė, kad ir kiti vaikai ją turės, yra apie 36 proc.“

Ką reikėtų žinoti prieš pirmąjį apsilankymą pas gydytoją ortopedą-traumatologą?

Mažyliai labai jautrūs tėvų emocijoms, jie puikiai jas jaučia ir perima. Tad, pasak gydytojos J. Ravinskienės, prieš pirmąjį apsilankymą pas gydytoją gydytoją-traumatologą visų pirma reikėtų kuo mažiau jaudintis, nes tai mažyliui taip pat sukels papildomo nerimo. „Taip pat būtų gerai, kad vaikelis nebūtų alkanas, pavargęs, verta pagalvoti ir apie aprangą, nes vaikutį reikės nurengti beveik nuogai. Įvairūs raišteliai, sagutės kaip tyčia pinasi susijaudinusių tėvų rankose, tada sunku susikoncentruoti ir girdėti, ką sako gydytojas“, – pataria J. Ravinskienė.

Dar vienas svarbus dalykas – prieš pirmąjį apsilankymą tėvai reikėtų atlikti namų darbus ir prisiminti savo bei savo šeimos istoriją. Jei tėvai, broliai, seserys ar seneliai vaikystėje sirgo ortopedinėmis ligomis, buvo gydyti arba operuoti, tai gali būti svarbus veiksnys, vertinant kūdikio ortopedinę būklę. Taip pat dažnu atveju apžiūros metu teiraujamasi apie nėštumo ir gimdymo eigą.

Gydytoja pataria nepamiršti turėti ir atsarginių priemonių, nes per apsilankymą gali nutikti ir netikėtumų.