„Jauname amžiuje formuojasi mūsų įpročiai, kuriais neretai vadovaujamės ir užaugę. Šie metai sukūrė itin palankias sąlygas vaikams ir paaugliams atsisakyti aktyvių veiklų, daugiau laiko praleisti namuose, prie televizoriaus ar kompiuterio ekranų.
Tad tėvams, greta visų kitų rūpesčių, deja, tenka ir būtinybė užtikrinti, kad vaikai kasdien bent truputį pajudėtų“, – sako įvairius sporto būrelius vienijančios Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos vadovė Neringa Juškienė.
Pasak jos, fizinis aktyvumas, sportas vaikystėje ne tik stiprina kaulus bei raumenis, užtikrina taisyklingesnę laikyseną ar apsaugo nuo širdies ligų, bet prisideda ir prie mažiau akivaizdžių asmenybės formavimosi aspektų.
Tyrimais įrodyta, kad nesportuojančių vaikų jaučiamo streso, įtampos lygis ženkliai išauga, rašoma pranešime spaudai. Tai ne tik lemia blogesnę emocinę savijautą, bet ir gali sulėtinti smegenų vystymąsi, augimo procesus. Reguliarus sportas padeda išsiskirti gerą savijautą skatinantiems hormonams. Dėl šios priežasties aktyvumas yra svarbi priemonė užkertant kelią depresijos rizikai, net ir dabartinėmis beveik išnykusių socialinių ryšių su bendraamžiais sąlygomis.
Dar iki praėjusios savaitės sporto būrelius lankantys vaikai galėjo sportuoti lauke ar nedidelėmis grupėmis – sporto salėse. Šią išimtį padaryti sutiko Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos prašymu, asociacijai pristačius sporto reikšmę vaikų bei paauglių gerovei. Vis dėlto, paskelbus itin griežtas karantino sąlygas, artimiausiais mėnesiais reguliarų sportą vaikams užtikrins tik nuotoliniai užsiėmimai, o jų nelankantys vaikai rizikuoja ir visai nejudėti.
„Vaikai linkę judėti kur kas daugiau, būdami lauke, tačiau ir dabartinėje situacijoje reikėtų ieškoti būdų paskatinti juos judėti namuose. Tam puikiai padeda nuotoliniai sporto būrelių užsiėmimai, kurie tuo pačiu leidžia ir bent per kompiuterio ekraną pasimatyti su kitais vaikais bei treneriais.
Tačiau net ir jų nelankantys vaikai galėtų sportuoti kartu su socialiniuose tinkluose prieinamais mankštų vaizdo įrašais (svarbu iš anksto peržiūrėti įrašą ir užsitikrinti, kad jame teisingai atliekamus mankštos pratimus rodo profesionalus treneris) ar pratimus jiems parodančiais tėvais“, – sako N. Juškienė.
Kenkia ir miegui bei mokymosi rezultatams
Specialistės teigimu, nutrūkęs fizinis aktyvumas gali atsiliepti ir vaikų miego kokybei – kaip ir suaugę žmonės, nesportuojantys vaikai dažnai užmiega daug sunkiau bei miega neramiai. Sutrikęs miego režimas, neišsimiegojimas trukdo koncentruoti dėmesį, o ilgainiui gali pasižymėti net ir sutrikusia atmintimi.
„Visa tai yra tiesiogiai susiję ir su vaikų gebėjimu mokytis – ne tik mokykloje, bet ir bendrai naujų įgūdžių, žinių priėmimu. Sportas skatina smegenų veiklą, gerina kraujo apytaką – visa tai padeda mums būti aktyvesniems, greičiau reaguoti darbe, o vaikams – sparčiau mokytis, geriau priimti ir įsisavinti naują informaciją“, – tyrėjų išvadomis dalinasi N. Juškienė.
Pasak jos, kasdienio sporto laikas galėtų būti pririštas ir prie vaikų prie kompiuterio ar televizoriaus praleidžiamo laiko: aktyvaus fizinio judėjimo laikas turėtų mažų mažiausiai sudaryti bent pusę pastarojo.
„Pavyzdžiui, jei pramogauti prie ekranų vaikams leidžiate dvi valandas per dieną, sportuoti jie turėtų bent valandą“, – pataria specialistė.
