Tuo metu su didėjančiais iššūkiais susiduriančioms ugdymo įstaigoms dabar ne tik tenka spręsti dilemą, kaip užtikrinti kokybišką vaikų švietimą, bet ir maksimaliai užtikrinti tiek moksleivių, tiek darbuotojų saugumą. Švietimo ekspertai sako, kad nors situacija sudėtinga, pedagogai neretai yra priversti patys spręsti saugumo klausimą.

Pasigenda pagalbos

NVSC kasdien skelbiant apie naujus COVID-19 protrūkius, į sąrašą įtraukiama ir vis daugiau ugdymo įstaigų.

„Matome, kad ugdymo įstaigose įsiplieskia vis nauji COVID-19 židiniai, o su infekcijos plitimu susijusios rizikos mokyklose ir vaikų darželiuose yra vienos didžiausių. Pasaulinė praktika rodo, kad vaikai dažniau serga lengvesne COVID-19 forma arba visai nejaučia simptomų, tačiau virusą toliau platina. Mokyklos ir darželiai, kur į vieną vietą susirenka ir socialinį kontaktą turi daug vaikų iš skirtingų šeimų, ligai plisti yra vienos palankiausių sąlygų. Pridėkime tai, kad vaikai nebūtinai noriai laikosi saugumo reikalavimų, gan sudėtinga apriboti jų socialinius kontaktus – ir turime išties palankią terpę įsiplieksti infekcijos židiniams“, – sako vaikų ligų gydytoja, neonatologė, vaikų intensyvios terapijos gydytoja Solveiga Umbrasaitė.

Ir nors pandemijos pažabojimas šiandien yra tapęs prioritetu visos valstybės lygmeniu, švietimo bendruomenė teigia pasigendanti daugiau informacijos ir pagalbos iš valstybinių institucijų. Kaip teigia švietimo ekspertas Simonas Šabanovas, šiandieniniame kontekste sklandžiu mokymo procesu pedagogams, kurie neretai yra vyresnio amžiaus, tenka rūpintis patiems, susiduriant su padidėjusia užsikrėtimo rizika.

„Jie ne tik atlieka tiesioginę savo pareigą mokyti, bet tampa ir psichologais bei žmonėmis, kurie užtikrina, kad būtų laikomasi saugumo reikalavimų, tuo pačiu patys susidurdami su padidėjusia užsikrėtimo rizika. Labai svarbu, kad mokytojai gautų visą reikiamą paramą, o ugdymo įstaigose būtų užtikrinta pozityvi socialinė ir emocinė aplinka“, – sako S. Šabanovas.

Reikia galvoti ne tik apie saugumą

S. Šabanovas atkreipia dėmesį, kad nors šiandien kova su pandemija kelia didžiausią iššūkį, vaikų ugdymo procesas taip pat negali būti paliktas nuošalyje. Specialistas įsitikinęs, kad siekiant visaverčio ugdymo proceso, dalis jo vis tiek turėtų vykti gyvai.

Simonas Šabanovas
Foto: Organizatorių nuotr.

„Mano manymu, nepaisant grėsmių, būtina stengtis užtikrinti bent dalinį mokymo gyvai procesą. Gyvas bendravimas yra labai svarbus vaikų asmenybių formavimuisi, socialinių įgūdžių ugdymui. Svarbu į susiklosčiusią situaciją žiūrėti atsakingai, tačiau ramiai. Su šiuo virusu gyventi turėsime dar bent kurį laiką, todėl svarbu kuo geriau prisitaikyti. Tikiu, kad iš šios situacijos galime išeiti stipresni ir visą švietimo sistemą stumtelėję į priekį“, – sako S. Šabanovas.

Vis tik šioje vietoje įžvelgiama ir tam tikra problema: nors mokytojai bando užtikrinti maksimalų savo ir aplinkinių saugumą, patys vaikai ne visada iki galo supranta saugaus elgesio ir taisyklių paisymo svarbą. S. Šabanovas atkreipia dėmesį, kad mokytojai bendrauja su dideliu ratu moksleivių, kurie dėl ligos specifikos neretai gali virusą platinti patys nejusdami jokių simptomų.

„Mokytojams tenka dėti daug pastangų, kad klasėse ir bendrose erdvėse būtų laikomasi saugumo reikalavimų – dėvimos apsauginės veido kaukės, atskiriami mokinių srautai, išlaikomi būtini atstumai. Tai padaryti gali būti išties nelengva – ypač dirbant su pradinių klasių moksleiviais, kurie galbūt dar nėra tokie sąmoningi. Bet kuriuo atveju, spaudimas ir darbo krūviai mokytojams šiemet yra daug didesni“, – sako švietimo ekspertas.

Visiškai apsisaugoti negalime

S. Šabanovo įsitikinimu, pandemijos iššūkius ugdymo įstaigos gali įveikti bendromis mokyklų administracijos darbuotojų, pedagogų, tėvų ir pačių moksleivių pastangomis. Tačiau tam yra svarbus ir valstybės institucijų vaidmuo. „Tam mokyklų bendruomenės turi įsigilinti į rekomendacijas dėl COVID-19 grėsmės suvaldymo bei ugdymo proceso organizavimo ir atsakingai, bet kartu ir išradingai jas pritaikyti savo įstaigose“, – sako jis.

Solveiga Umbrasaitė
Foto: Organizatorių nuotr.

Tuo metu vaikų priežiūros centro „Pėdutės“ vadovė Aiva Garalevičienė teigia, kad net ir laikantis visų saugumo reikalavimų, galimybių visiškai apsisaugoti nuo viruso nėra. Dėl to svarbu ne tik taikyti visas reikiamas prevencijos priemones, bet ir imtis papildomų.

„Skiriame išties didelį dėmesį tam, kad vaikai jaustųsi patogiai ir saugiai. Vadovaujamės visomis rekomendacijomis ir gauname išties nemažai informacijos, kaip tinkamai organizuoti ugdymo procesą. Darbuotojai užtikrina, kad būtų laikomasi visų higienos reikalavimų, o darželinukai prie jų greitai priprato. Su mažaisiais neretai yra lengviau negu su kai kuriais suaugusiais, kurie, kaip tenka girdėti žiniasklaidoje, ne visuomet elgiasi atsakingai ar vadovaujasi skelbiamomis rekomendacijomis. Nepaisant to, vaikai taip pat gali būti viruso nešiotojai. Siekdami apsisaugoti naudojame apsauginį nosies purškalą, kurio sudėtyje yra jota-karagenino, prevenciškai veikiančio viršutinius kvėpavimo takus“, – sako A. Garalevičienė.

Naudoja ir medikai

Vertindama tokius ugdymo atstovų teiginius, vaikų ligų gydytoja S. Umbrasaitė atkreipia dėmesį, kad siekiant efektyviai sumažinti rizikas, vien veido kaukių iš tiesų nepakanka, o antivirusinės priemonės, turinčios jota-karagenino, gali pasitarnauti kaip papildoma apsauga.

„Koronavirusas, kaip ir kiti kvėpavimo takų virusai, į organizmą patenka oro–lašeliniu būdu, todėl kaip papildomą apsaugos priemonę gydytojai taip pat dažnai rekomenduoja nosies plovimą ir apsauginių antivirusinių purškalų naudojimą. Pavyzdžiui, jota–karagenino pagrindu sukurti preparatai, jau prieinami ir Lietuvoje, nosies ertmės paviršių padengia plėvele, kuri sumažina galimybes virusams įsiskverbti į ląsteles. Papildomos apsaugos priemonės ypač aktualios priklausantiems rizikos grupėms, sergantiems astma, turintiems nusilpusį imunitetą, sergantiems pasikartojančiomis kvėpavimo takų infekcijomis. Tokias priemones siekdami apsisaugoti nuo įvairių virusų naudoja ir gydymo įstaigų darbuotojai“, – sako S. Umbrasaitė.

Pasak jos, vaikams šios priemonės taip pat gali labai praversti – juk mažieji ne visuomet prisimena prašymus neliesti rankomis veido, todėl jie gali užsikrėsti lengviau. „Antivirusiniai purškalai gali tapti užkarda, neleidžiančia virusui patekti į organizmą“, – reziumuoja gydytoja.