Tokios taisyklės – ne tik Lietuvoje

„Absurdas... Suaugusiam ilgiau sunku išbūti, trūksta oro, o čia tokiems vaikučiams pusė dienos.. Beprotybė“, – piktinosi viena mama socialiniame tinkle. Vienos jai pritarė, kitos teigė, kad reikia susitaikyti su tokia realybe.

JAV gyvenanti mama pasakojo, kad ir čia vaikai eina į mokyklas su kaukėmis. „Mano vaikai eina į mokyklas su kaukėmis ir neturi problemų. Buvo galimybė mokytis iš namų, bet vaikai atsisakė. Geriau su kaukėmis po 10 val. būti, nei sėdėti namie. Neturi problemų nei dėl kvėpavimo, nei dėl galvos skausmų ir t.t. Ar padeda? Taip, nes negauna tiesioginio kontakto, be to, suolai per atstumus, mažesnis vaikų skaičius klasėse. Mokytojos su skydais“, – pasakojo moteris.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė taip pat pasakojo, kad vaikai nuo ryto iki vakaro dėvi kaukes. Moteris džiaugėsi, kad tai bent kažkiek padėjo sustabdyti viruso plitimą mokyklose.

Sveikam žmogui kaukė netrukdo

Kaip pasakojo profesorius Vytautas Usonis, vaikų kvėpavimo takai fiziškai yra daug mažesni nei suaugusiųjų, būtent dėl to iki dvejų metų kaukių dėvėti negalima. „Iškvepiant po kauke susidaro iškvepiamo oro kiekis. Jis susimaišo su šviežiu oru ir įkvepiant grįžta atgal į plaučius. Dėl to vaikams iki dvejų metų ir tiems, kas turi lėtinių širdies ar plaučių ligų, kaukės nėra rekomenduojamos, nes gali būti pavojingos“, – pasakojo medikas.

Jis pabrėžė, kad vyresniems nei 2 metų vaikams kaukes reikia nešioti. „Šiandien dėl kaukių reikšmės, suvaldant virusą, nėra jokių abejonių. O kad visą dieną su jomis reikia būti – ką padarysi. Kas geriau: ar visą dieną su kauke, ar ligoninėje gulėti? Jei vaikui reikia mokykloje praleisti visą dieną, įdėkite kelias kaukes. Jas rekomenduojama keisti kas 4 valandas aktyvaus dėvėjimo. Ilgiau dėvint, kaukė sudrėksta, filtravimo pajėgumas sumažėja. Gal vaikams ir nepatogu, bet pažįstu ne vieną šeimą, kur ir mažesni vaikai kaukes dėvi ir dėl to nejaučia diskomforto. Vaikiškos kaukės yra patogios“, – sakė prof. V. Usonis.

Prof. habil. dr. Vytautas Usonis

Paklaustas, kokios kaukės vaikams geriau – medžiaginės daugkartinės ar medicininės vienkartinės, profesorius teigė, kad svarbiausia, jog kaukė būtų efektyvi. „Jei kaukė yra dėvima, ji turi būti dėvima ne tam, kad baudos negautum, o tam, kad efektyviai apsaugotų. Žiūrėkite, kad kaukės būtų sertifikuotos. Tai nebūtinai turi būti medicininės vienkartinės kaukės. Jos turi atitikti reikalavimus. O jei dėvėsite iš užuolaidos pasiūtas, tyčiositės pats iš savęs“, – sakė medikas.

Kaip ir suaugusiems, taip ir vaikams, kurie turi lėtinių plaučių ar širdies ligų, kaukių dėvėti nerekomenduojama. „Sveikam žmogui tas deguonies apykaitos nedidelis sumažėjimas yra visiškai nereikšmingas. Sveikas žmogus gali kaukę dėvėti visą dieną. Pažiūrėkite, chirurgai operuoja, įtampoje dirba visą dieną su kauke ir viskas gerai. Šimtus metų jau tą daro. Bet jeigu žmogus turi plaučių ar širdies lėtinių ligų, tada kaukės dėvėti negalima“, – teigė profesorius.

Lengvos formos neužsisakysime

Vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė sutinka su profesoriumi, kad kaukių dėvėjimas padeda. „Daug kas šiame gyvenime yra nepatogu – ir aukštakulniai, ir aptempti džinsai, ir švarkai karštą dieną. Tik kažkodėl dėl grožio mes pasiruošę aukotis. O dėl savo ir kitų sveikatos – oi kaip sunku. Bet grįžkime prie kaukių. Klausiate ar jos apsaugo nuo koronaviruso? Ne, kaukės neapsaugo nuo koronaviruso, kai jos būna kišenėje, kai būna purvinos, jos neišgelbėja mūsų nuo ligos, kai neplaunam rankų ir ne tik viską aplinkui, bet ir savo veidą čiupinėjame ar nosį krapštome. Neapsaugo ir tada, kai bučiuojamės, kai geriame iš to paties puoduko, net kai taip aistringai kažką pasakojame, kad net kaukė būna ŠIEK TIEK nuslinkusi ant smakro. Ir tikrai ji neapsaugo nuo sąmokslo teorijų ir mūsų patiklumo“, – sakė medikė.

Ji pasiūlė padaryti eksperimentą: paimti veidrodėlį ir į jį pakvėpuoti be kaukes ir po to su nauja kauke. „Yra skirtumas? O čiaudėdami neužsidenkite ranka ir apsidairykite kiek aplink jus žmonių jūsų seiles nusišluostys... Norėtumėt būti tas šalia esantis?“, – retoriškai klausė gydytoja.

Indrė Plėštytė - Būtienė / Dovilės Čižaitės - Jonikės nuotr.
Foto: Asmeninio albumo nuotr.


„Bakterijos yra mažos, virusai dar mažesni. Taip, COVID-19 mažas ir landus. Jis mūsų imuninėms sistemoms nepažįstamas. Todėl ir priimam jį į svečius – vieni noriai ir jį panešioja kurį laiką, kiti su skandalais, ryškiais simptomais, bando jais atsikratyti, treti, silpnieji, nusileidžia ir su visam užleidžia savo kūną įsibrovėliams. Bet principas lieka panašus – kuo daugiau nekviestų svečių, tuo didesnė betvarkė kils. Tad gal verčiau pastatykime nors ir ne geležinius, nors ir silpnesnius, kiek pralaidžius, kaip kaukės, vartus, kad pro juos mažiau viruso patektų?“, – sakė I. Plėštytė Būtienė.

Ji patikino, kad dėl kaukių sveiki nei suaugusieji, nei vaikai neuždus, nesugadins plaučių ar veido odos, nesutriks vaikų augimas ir jie nenusilps. „Greičiau nuo diegiamų nesveiko gyvenimo įgūdžių sirgs. Niekas negali mūsų apsaugoti, jei norime sirgti. Bet liga neklausia, kokiai jai būti – lengvos neužsakysime, sunkios lengvai neatsikratysime. Tad kodėl gi nepadarius visko, kad užkirstumėm kelią ligai, kurios dauguma iš mūsų nelaukiame“, – klausė gydytoja.

Ar gali paveikti psichologiškai?

Dar vienas tėvų nuogąstavimas, kad kaukės neigiamai veikia vaikų psichologinę sveikatą. Ar tai tiesa, Delfi pasiteiravo psichologės Jūratės Bortkevičienės. „Kaukės sukelia diskomfortą nebūtina vaikams, bet ir suaugusiesiems. Tu užsidengi burną, nosį, nematai žmogaus veido, su juo bendraudamas. Bet ilgalaikių pasekmių vis tai neturi, nebent tą diskomfortą tėvai labai akcentuos. Jei tėvai žiūri ramiai, priima kaip normą, vaikai irgi dėl to nestresuos. Todėl šiuo atveju tėvams reikia susiimti“, – sakė psichologė.

Ji sutinka, kad visą dieną vaikui praleidus su kauke, vakare gali kilti daugiau pykčio priepuolių, erzelio, vaikai gali būti labiau pavargę. „Dėl to reikia daugiau ramybės, apkabinimų. Yra kaip yra. Jei kaukės ir gali sukelti psichologinį diskomfortą, tai jis tikrai mažesnis nei tuo atveju, jei visiškai atribosime vaiką nuo bendravimo su bendraamžiais. Geriau toks bendravimas nei jokio. Žinoma, yra vaikų, kuriems nuotolinis mokymasis labai tiko, bet tai mažuma“, – teigė J. Bortkevičienė.