Ir palengvėjimas, ir nusivylimas

20 savaitę besilaukianti Lina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) išsamiai papasakojo, nuo kokių simptomų prasidėjo liga ir kokia buvo jos eiga. „Pirma diena. Iš vakaro nuėjau miegoti su stipriai skaudančia galva. Kartais patiriu galvos skausmus smilkinių srityje, tad nesureikšminau. Atsibudusi išgėriau vaistų ir tikėjausi, kad palengvės. Nepraėjo. Negana to, kol paruošiau šeimai pusryčius, vos nenualpau. Kadangi laukiuosi, galvojau, kad silpnumas susijęs su nėštumu“, – pasakojo moteris. Deja, silpnumas nepraėjo, o temperatūra šoktelėjo iki 38,4. Ji pradėjo įtarti, kad čia kažkas daugiau.

„Antrą dieną temperatūra nukrito iki 37,4. Galvą ir akis tebeskaudėjo. Pakaušis vis dar aptirpęs. Bent kiek ilgiau pastovėjus, temsta akys ir trūksta oro. Pastebėjau, kad išgėrus rytinės kavos situacija dar labiau pablogėja (t.y. dar labiau apsvaigsta galva, ima dusulys). Vėliau forumuose radau ne vieną liudijimą, kad kava apsunkina simptomus, tad atsisakiau rytinio malonumo. Visą dieną pragulinėjau. Karts nuo karto nutirpdavo koks kojos pirštas ar pan. Kelis kartus stipriai nudiegė tarp menčių. Pašildžius praėjo. Neramu, kad liga neitų į plaučius“, – savo patirtimi dalijosi Lina.

Trečią dieną temperatūra nukrito, bet galvą ir akis tebeskaudėjo. „Atrodė, kad jau geriau. Galiu vaikams padaryti valgyti, bandyti apsitvarkyti. Visai nebloga diena. Apima viltis, kad o gal vis dėl to ne COVID-19. Vakare vyrui pakyla temperatūra, ima skaudėti galvą, skauda sąnarius. Viltis palieka. Vėl skausmas tarp menčių“, – pasakojo moteris.

Tada prasidėjo bandymai prisiskambinti 1808. „Prisiskambinu VSC Ukmergės skyriui. Labai maloni moteris paaiškina, kad būtinai turiu prisiskambinti karštąja linija, kad jie dirba iki 20 val., pataria skambinti po 17 val. ir, jei pasiseks, sulaukti „kviečiančio” signalo, tada jau laukti, kad ir valandą. Taip ir padariau. Iš 56 karto sulaukiau „kviečiančio” signalo, dar po 30 min. laukimo pagaliau atsiliepė operatorė. Išklausė simptomus, ir mane ir vyrą užregistravo testui rytojui“, – savo pasakojimą tęsė Lina.

Foto: Vida Press

Kitą dieną laukė kelionė į Vilnių, testas ir kelionė atgal namo. „Rytojaus dieną lyg ant adatų laukėme atsakymų. Iš simptomų likę tik silpnumas ir man – dusulys. Atėjo anksčiau užsakytas pulsoksimetras (rodo, kiek kraujyje deguonies). Man rodo 95, kitiems šeimos nariams – daugiau. Jei nukristų žemiau 92, jau reikėtų susirūpinti, jei mažiau 90 – kviestis greitąją. Pagaliau vakare e.sveikata pamatome atsakymus – rasta. Keistas jausmas – ir palengvėjimas, kad aišku kas, ir nusivylimas. Paskambinu šeimos gydytojai. Nuo stovėjimo vėl ima trūkti oro, imu kosėti, gydytoja jau nori kviesti greitąją. Paaiškinu, kad pulsoksimetras rodo 95, tai dar nėra rimta. Ji labai sunerimusi prigrasina pažadėti, kad jei kas – nedelsdama skambinsiu greitajai ir važiuosiu į ligoninę. Susimąstau, kad turbūt reikia susidėti daiktus „dėl visa ko”, – pasakojo moteris.

Devintą ligos dieną jiedu su vyru jautėsi „visai nieko”, bet išėjus į lauką, akyse viskas aptemo. „Gąsdinantis dusulys. Tirpsta kojos. Šiaip ne taip grįžus į lovą, pulsoksimetras rodo 93 (pati riba), širdies ritmas nukritęs iki 73 (normaliai bent virš 80 man būna). Padarius kvėpavimo pratimus deguonis atsistato, širdies ritmas – irgi normalizuojasi. Daug kas klausia – kaip jautiesi? Lyg ir nieko baisaus, ar ne? Truputį galvą paskauda, truputį silpna, pamiegi, gripas baisiau? Nežinau, kodėl lygina šias dvi ligas. Aš net nežinau, kada galėsiu nueiti 300 metrų ir neprarasti sąmonės. Tikiuosi būsiu viena laimingųjų, kuriai nelieka pasekmių. Tikiuosi, kad mano vyras pasveiks. Ir vaikai liks sveiki“, – pasakojo Lina.

Kalbant apie nėštumą, ją ramino tai, kad per visą ligą jautė vaikučio judesius. „Patikrai niekas niekur šiuo metu nepriima, nebent tik su greitąja išvažiuočiau, o to bandžiau išvengti. Gėriau daug skysčių, visa šeima vartojome vitaminus C ir D. Po to sužinojau, kad perdozuoti vitamino C taip pat nėra gerai. Gėriau liepų, čiobrelių arbatas, medaus vengiau. Daug miegojau, ilsėjausi, dariau kvėpavimo pratimus, kuriuos rekomenduoja COVID pacientams. Kaip jau minėjau, labai padėjo deguonies kiekio kraujyje matavimas. Be jo, būtų labai lengva pasiduoti panikai. Dabar deguonis pakilo iki 98, tas labai jaučiasi. Juk vaikeliui deguonies trūkumas gali būti mirtinas. Be to, galiu jau pasivaikščioti, nealpstu, tvarkau namus, rečiau pritrūksta oro. Kvėpuojant nebesigirdi švilpimo. Kas liko – tai silpnumas, rankų pirštai ir kojos dar truputį tirpsta“, – pasakojo Lina.

Galimai užsikrėtė nuo vaiko

Kita kalbinta moteris šiuo metu laukiasi ketvirtą mėnesį. Tiesa, jai simptomai buvo kur kas lengvesni. „Pirmiau mūsų šeimoje susirgo vaikas. Jam padarė testą ir atsakymas dėl COVID-19 buvo teigiamas. Paskui ir aš pajutau tokius pačius simptomus, tik man niekas testo nepadarė. Simptomai buvo tokie, kad man laužė kaulus, skaudėjo galvą, temperatūros neturėjau, bet vieną dieną buvo sunku, net iš lovos negalėjau atsikelti, nes nebuvo jėgų. Kai paskambinau į Karštąją liniją, man pasakė, kad tai nuo nėštumo. Neva, nėščiosioms gali ir kaulus laužyti, ir bloga darytis. Aš jiems sakau: „Bet jūs suprantate, kad mano vaikas kitame kambaryje COVID-19 serga. O jie sako: „Tai viskas normalu, laukite, su jumis susisieks“. Jau praėjo savaitė, niekas taip ir nesusisiekė“, – pasakojo pašnekovė.

Foto: Vida Press

Jos vyrui jokie simptomai nepasireiškė. Moteris įtaria, kad dėl nėštumo jos imuninė sistema yra silpnesnė, todėl virusas ir galėjo prikibti. „Vaikui iš pradžių pradėjo skaudėti pilvą, paskui suviduriavo. Galvojau, gal kažkokią infekciją iš darželio parsinešė. Bet netrukus auklėtoja pranešė, kad serga COVID-19, todėl abejonių neliko. Vaikas dar skundėsi, kad skauda ranką. Temperatūros nebuvo nei man, nei jam. Vaikas tik vieną dieną sausai pakosėjo ir viskas. Atrodė, tarsi iš plaučių eitų koks žvėris, dėl šito ir išsigandau. Bet mums labai greitai praėjo. Kitą dieną dar pakosėjo, bet jau buvo guvus, žvalus, ir skonį jautė, ir valgė“, – pasakojo moteris.

Šeimos gydytoja ją nuramino, kad liga praėjo lengva forma, todėl jokių komplikacijų būsimam kūdikiui neturėtų būti. „Pas ginekologę eisiu vėliau, tada žiūrėsime, kaip yra. Jei būtų pati pradžia, gal ir galėtų liga pakenkti vaisiui, gal įvyktų persileidimas. Bet dabar jaučiuosi gerai“, – pasakojo pašnekovė.

Kita savo vardo nenorėjusi viešinti moteris pasakojo, kad COVID-19 susirgo, kai dar nežinojo, kad laukiasi. „Buvau nėščia pirmą mėnesį, bet to dar nežinojau. Izoliavomės visa šeima, nes sirgome visi, išskyrus vyrą. Laimei, man buvo lengva forma. Išgėriau tik kelias tabletes. Kai pasveikau, pasidariau nėštumo testą, kuris buvo teigiamas, nuėjau pas ginekologę ir pasitikrinau, sakė jei būtų kokios nors komplikacijos, greičiausiai vaisius būtų žuvęs, bet jam liga nepakenkė. Dėl to labai džiaugiuosi“, – pasakojo moteris.

Skaičiai kalba patys už save

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė prof. dr. Diana Ramašauskaitė pasakojo, kad naujausi duomenys rodo, jog nėščiosios užsikrečia panašiai tiek, kiek ir visa populiacija. „Kadangi duomenų daugėja, jų kokybė gerėja, galime daryti atitinkamas išvadas. Šiandien žinome, kad COVID-19 sergančios besilaukiančios moterys rečiau patiria karščiavimą ar raumenų skausmą. Simptomų būna mažiau. Bet tai gali būti susiję ne su pačia liga, o su testavimo kiekiais. Tarp besilaukiančių moterų yra nustatoma daugiau besimptomių atvejų, lyginant su visa populiacija, vien dėl to, kad jos visos yra testuojamos. Bet nėra įrodymų, kad nėščiosios neserga kitaip šia liga. Duomenys rodo, kad iš visų COVID-19 sergančių nėščiųjų 4 proc. reikia intensyvios terapijos, 3 proc. reikia invazinės ventiliacijos. O sunkia ligos forma serga 13 proc. nėščiųjų. Matome, kad šie procentai yra panašūs su bendra populiacija“, – teigė medikė.

Anot jos, nėra tokių duomenų, kad vienu ar kitu nėštumo trečdaliu sirgti šia liga yra pavojingiau. „Kiekvienas trečdalis turi savo galimų komplikacijų. Pirmas trečdalis yra susijęs su galimu persileidimu, bet nėra nustatyta, kad tų persileidimų sergančios patiria daugiau. Antras ir trečias trečdalis susijęs su priešlaikinio gimdymo rizika. Kai tik prasidėjo COVID-19 infekcija, buvo tokie duomenys, kad net 60-70 proc. sergančių moterų pagimdė prieš laiką. Dabar yra visai kitokie skaičiai – jie siekia 17 proc. Bet reikia pabrėžti, kad didžioji dalis tų moterų pagimdo prieš laiką ne dėl to, kad infekcija sukėlė priešlaikinį gimdymą, o dėl to, kad medikams tenka įsikišti dėl sunkios moters būklės. Savaiminį priešlaikinį gimdymą patiria vos 6 proc. COVID-19 sergančių moterų. Apskritai Lietuvoje bendrais duomenis 5 proc. moterų patiria priešlaikinį gimdymą“, – pasakojo profesorė.

Kaip teigė medikė, anksčiau buvo manoma, kad koronavirusas gali būti vaisiaus displazijos ir didesnio perinatalinio mirtingumo priežastimi, bet paskutinieji duomenys to nepatvirtina. „25 proc. naujagimių, gimusių motinoms, kurios serga COVID-19, gali atsidurti naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, bet tai daugiau susiję su tuo, kad jie gimsta prieš laiką, jiems reikia didesnės priežiūros, daugiau tyrimų atlikti. Tik kokie 4 proc. naujagimių turi COVID-19 infekciją: gimsta su ja, kas yra labai didelė retenybė, arba užsikrečia po gimimo. Ir tai nepriklauso nuo gimdymo būdo – natūraliais takais ar Cezario pjūvio pagalba. Pradžioje buvo manoma, kad reikia daryti Cezario pjūvį, norint apsaugoti naujagimį nuo užsikrėtimo, bet po to pasirodė, kad tai neturi jokios įtakos“, – tvirtino profesorė. Anot jos, žindymas yra visiškai saugus. Per pieną infekcija nėra perduodama, tik sergančiai moteriai reikėtų laikytis bendros higienos normų – dėvėti kaukę, plautis rankas, laikytis atstumo, kai nežindo.

Jei vis tik nėščioji serga sunkia forma, jai reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos, labai svarbu stebėti vaisiaus būklę. „Dažnai vaisiaus būklės pablogėjimas yra signalas, kad ir pačiai moteriai situacija gali blogėti. Jei matome, kad būklė negerėja, bus daromas Cezario pjūvis, nes siekiamybė, kad kūdikis nenukentėtų“, – pasakojo gydytoja.

Jei nėščioji serga lengva forma, anot pašnekovės, ypatingo gydymo nereikia. „Jei karščiuojama, paracetamoliu mušti temperatūrą. Gerti daug skysčių, arbatų. Visos tos liaudies priemonės tinka. Vitaminas C irgi galimas, bet padauginti nereikia, nes gali būti šalutinių poveikių. Medaus galima, bet irgi – saikingai“, – patarė medikė.

Užtikrina saugumą

VULS Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėja dr. Virginija Paliulytė pasakojo, kad gimdyvėms, kurioms nustatytas teigiamas COVID-19 testas, ir joms dar nėra laikas gimdyti, tais atvejais, kai liga yra lengvos formos, rekomenduojama būti namie, jei nustatoma vidutinė ir sunki forma, siunčiama į VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centrą. „Gimdyves, esančias šiame centre, prireikus konsultuoja Akušerinio ir ginekologinio centro specialistai. Gimdančios COVID-19 sergančios moterys iš Vilniaus regionui priskirtų medicinos įstaigų atvežamos tiesiai į Santaros klinikų Akušerijos skyrių“, – pasakojo medikė. Anot jos, tokių gimdyvių paskutinėmis žiniomis nuo vasario mėnesio buvo dvi.

„COVID-19 teigiamą testą turinčios gimdyvės gimdo atskirose patalpose, į kurias patenkama per atskirą įėjimą ir yra visiškai izoliuotos nuo kitų gimdyvių. Jų priežiūra rūpinasi suburta visiškai atskira specialistų komanda“, – teigė skyriaus vedėja.

Anot jos, kadangi gimdymo metu naudojamos 4 lygio asmens apsaugos priemonės, o Akušerijos skyriuje dirbantis personalas griežtai laikosi rekomendacijų, kaip elgtis su COVID-19 užsikrėtusiomis pacientėmis, atvejų, kad virusas pasklistų, nepasitaikė.