Tyrimai rodo realią situaciją
Prieš porą dienų Didžiojoje Britanijoje buvo paskelbti didžiulio tyrimo tarpiniai rezultatai. Buvo patikrinta daugiau nei 1000 vaikų. Pusei tų, kuriuose rasti koronaviruso antikūnai, ligos simptomai buvo visai nepasireiškę. Tiems, kam simptomai pasireiškė, daugumai tai buvo vėmimas ir viduriavimas, o ne kosulys, sloga ar uoslės ir skonio praradimas. Tai rodo, kad vaikams koronavirusas gali pasireikšti visai kitaip nei suaugusiesiems, rašoma tinklalapyje qub.ac.uk.
„Daugiau nei pusė vaikų, kurių testas buvo teigiamas, simptomų nejautė. Tiems, kurie turėjo simptomų, daug dažniau pasireiškė vėmimas ir viduriavimas nei kosulys ar skonio ir kvapo problemos. Dėl to reikėtų atidžiau sekti tuos vaikus, kurie turi į žarnyno infekciją panašius simptomus“, – teigė tyrimui vadovaujantis dr. Tomas Waterfieldas.
Simptomai skirtingi
Gydytojas, prof. habil. dr. Vytautas Usonis patvirtina, kad iš tiesų vaikams koronaviruso infekcija gali pasireikšti kitokiais simptomais nei suaugusiesiems. „Jei suaugusiesiems dažniausiai pasireiškia kvėpavimo takų nepakankamumu, į gripą panašiais simptomais, vaikams ši liga gali būti labiau panaši į žarnyno infekciją, kurią lydi vėmimas ir viduriavimas“, – teigė profesorius.
Anot jo, vaikai gali persirgti ir visai nekosėdami ir nesloguodami, bet tai medikų nesuklaidins. „Kodėl taip yra, sunku pasakyti, bet tikrai nėra taip, kad vaikai, kuriems pasireiškia vėmimas ar viduriavimas, netiriami dėl šio viruso. Nes kad ir kaip bebūtų – vaikai, sirgdami koronavirusu, taip pat karščiuoja. O Lietuvoje visiems karščiuojantiems vaikams, kuriems pasireiškia ūmios ligos simptomai, imamas COVID-19 mėginys“, – sakė V. Usonis.
Kaip jis teigė, daug infekcijų vaikams pasireiškia kitaip nei suaugusiesiems, todėl labai stebėtis dėl to nereikėtų. „Laimei, vaikai daug rečiau serga koronavirusu, dabartiniais duomenimis – nuo 1 iki 5 proc. Yra atlikti didžiuliai darbai apie tai, kurie parodo, kad jie serga ir sąlyginai lengviau. Tą matome ir Lietuvoje. Mano žiniomis, nė vienam vaikui nereikėjo intensyvios terapijos gydymo“, – sakė profesorius.
Šiandien jau daugiau žinoma ir apie tai, koks vaikų vaidmuo platinant šį virusą. „Nors duomenys apie tai prieštaringi, didžioji dalis darbų rodo, kad vaikų epidemiologinis vaidmuo ne toks didelis, kaip visi įsivaizdavome. Galima palyginti COVID-19 su gripu, kuriuo vaikai ne tik serga, bet ir vaidina didelį vaidmenį, platinant ligą. Patys užsikrėtę gripu, jie parneša virusą į šeimą. Tai įvairūs darbai iš Korėjos, duomenys iš Šveicarijos ir JAV rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai koronavirusu ir rečiau serga, ir kaip infekcijos platinimo vektorius nedaro didelės įtakos. Kažką panašaus mes matome ir Lietuvoje. Pamenate, kiek buvo nerimo, kai atidarėme vaikų darželius, bet vaikai lanko, be abejo, tų rekomendacijų ir reikalavimų paisoma, bet didelio pakilimo taip ir nebuvo“, – teigė V. Usonis.
Kalbant apie mokyklas, anot profesoriaus, pradinių klasių mokiniai, amerikiečiai sako, kad iki 10 metų, irgi santykinai mažiau platina šį virusą. „Bet bėdos prasideda nuo 10-11 metų ir paauglių, tada jie tampa labai aktyvūs ne tik kaip patys sergantys, bet ir kaip platintojai. Dėl to ir yra praktinės rekomendacijos, kaip organizuoti darbą mokyklose. Tas daroma ir Lietuvoje“, – sakė medikas.
Anot jo, tėvai turėtų atidžiai sekti vaiko būklę, peršalimo simptomus, tuo labiau, kad ateina ruduo, o kartu su juo – ir peršalimo ligų sezonas. „Be abejo, tokių ligų bus daugiau ir, jei pamenate, dar prieš koronaviruso pandemiją buvo priimtas sprendimas, kad į ugdymo įstaigą gali eiti kosėjantys ir sloguojantys vaikai, tai dabar ši situacija gerokai pasikeis. Nes sergantys vaikai neturėtų eiti į kolektyvus“, – tvirtino profesorius.
Kaip teigė Sveikatos apsaugos ministerija, tėvams, kurių vaikams pasireiškė ūmios ligos simptomai, neturėtų pulti skambinti karštąja koronaviruso linija, bet kreiptis į savo šeimos gydytoją. Apžiūrėjęs vaiką, jis nuspręs ar reikia daryti COVID-19 testą, ar ne.
