– Kiek žmonių Lietuvoje pasireiškia laktozės netoleravimas?

– Tikslių skaičių nėra, bet manoma, kad Lietuvoje laktozės netoleravimas pasireiškia apie 20 proc. populiacijos. Jei kalbėsime apie Europą, kuo labiau į Pietus, tuo laktozės netoleravimas yra didesnis.

– Kodėl? Tai susiję su oro temperatūra?

– Taip, tai susiję. Esant aukštesnei oro temperatūrai, sunkiau išlaikyti pieno produktus šviežius, todėl automatiškai vartojama mažiau pieno produktų ir organizmas mažiau gamina fermento laktazės, kuris virškina laktozę.

– Tai kuo mažiau vartoji, tuo didesnė netoleravimo tikimybė?

– Taip.

– Pakalbėkime apie vaikus. Kada galima pastebėti pirmuosius požymius, kad vaikas netoleruoja laktozės?

– Šie požymiai yra vienodi tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Po pieno produktų pavartojimo, atsiranda pilvo pūtimas, gurguliavimas, pilvo skausmas, raižymas. Taip pat gali pykinti.. Vėliau atsiranda viduriavimas. Nemalonūs pojūčiai pastebimi maždaug po 10-15 min., tuštinimasis – po 30 min. Dažnai pasitaiko aknės tipo bėrimas vaido ir nugaros srityje. Ryškiausiai požymiai pasireiškia pavartojus gryno pieno. Jei vartojami rauginti pieno produktai – varškė, kefyras, jogurtas, sūris, jose laktozės yra mažiau, todėl ir organizmo reakcija nėra tokia aktyvi.

Pienas
Foto: Shutterstock

– O jei, tarkime, verdame košę su pienu. Ar žmogus irgi gali justi nemalonius pojūčius?

– Kaitinant pieną, laktozė suskyla. Rauginant pieną laktozę suskaido bakterijos. Todėl pavartojus šių produktų simptomai gali būti silpnesnį arba nepasireikšti.

– Nuo kada vaikams rekomenduojama duoti karvės pieną?

– Karvės pieną rekomenduojama duoti pragauti nuo metų laiko, bet jogurtą, varškę galima jau nuo 8 mėnesių.

– Jei tėvai davė vaikui pieno, bet pastebėjo, kad jis sukėlė nemalonius pojūčius, ką daryti?

– Pirmiausia reikia suprasti, kas yra laktozės netoleravimas. Jis pasireiškia tada, kai organizme trūksta laktazės fermento, kuris suskaido laktozę. Kadangi motinos piene irgi yra laktozės, kai šis pakeičiamas karvės pienu, nieko neturėtų pasikeisti. Vaikams dažniausiai laktozės netoleravimas pasireiškia tada, kai pažeidžiamas žarnynas po žarnyno infekcijos, antibiotikų vartojimo, operacijos, po žarnyno tyrimo. Būtent dėl to sergant ar persirgus žarnyno infekcija nerekomenduojama vartoti gryno pieno apie 2 – 4 sav. Vėliau galima įtraukti pieną vėl į racioną palaipsniui didinant kiekį.

– Tai laktozės netoleravimas dažniau yra pasekmė, o ar gali būti tai įgimta?

– Gali būti. Dėl genetinių priežasčių žmogus gali neturėti šio fermento. Be to, žmogui augant, fermento mažėja, jo tiek nebereikia. Bet jei vaikas sveikas, neturėtų būti laktozės netoleravimo. Jis gali išsivystyti nebent vėliau – paauglystėje.

– Jei tai yra įgimta, vaikas netoleruos ir motinos pieno?

– Taip.

Foto: Shutterstock

– Ar galima tą atstatyti?

– Jei priežastis yra įgimta, pats žarnynas neatsistatys. Jei dėl infekcijos, reikia laiko. Jei buvo sunkesnė žarnyno infekcija, gali prireikti ir pusės metų. Jei tai ilgalaikė laktazės fermento stoka, dabar yra fermento pakaitinė terapija, kai fermentas geriamas kapsulės pavidalu tada, kai vartojami pieno produktai. Jei yra įgytas laktozės netoleravimas, tam tikras nedidelis kiekis laktozės gali būti toleruojama, tačiau tas kiekis yra labai individualus, todėl yra siūloma ragauti raugintus pieno produktus nedideliais kiekiais ir įsivertinti, kiek kokio pieno produkto galima vartoti, kad nesukeltų blogų pojūčių.

– Kaip atskirti laktozės netoleravimą nuo alergijos karvės pieno baltymams?

– Tai skirtingi dalykai. Simptomai šiek tiek skiriasi. Nebent tai žarnyną pažeidžianti alergija, bet tada išmatos būna kitokios – gleivėtos, gali būti su kraujo priemaišomis. Alergija dažniausiai pasireiškia odos bėrimu. Tokiu atveju pieno ir jo produktų reikia visiškai atsisakyti. Skirtingas yra ir šių dviejų būsenų nustatymas. Alergiją nustato alergologai, o laktozės netoleravimas nustatomas testu iš kraujo mėginio.

– Ar gali vaikas iš to išaugti?

– Laktozės netoleravimo tikimybė su amžiumi didėja. O alergija karvės pieno baltymams dažniausiai išaugama iki 5 metų.

– Ar laktozės netoleravimas kaip nors susijęs su vaiko gimimo būdu? Tarkime, lyginant gimusius Cezario pjūvio pagalba ir natūraliais gimdymo takais?

– Laktozės netoleravimo tikimybė nėra susijusi su vaiko gimimo būdu.

– Ar laktozės netoleravimas gali būti susijęs su kūdikio maitinimo būdu: ar jis žindomas, ar maitinamas mišinuku?

– Tiek motinos pienas, tiek ir įprastiniai adaptuoti pieno mišiniai savo sudėtyje turi laktozės. Tad jei vaikas neturi įgimtos laktazės stokos, tai toleruos gerai. Vėlesniam laktozės netoleravimui tam įtakos tiesioginės nebus. Netiesioginė gali būti per dažnesnes žarnyno infekcijas, kurios gali pasireikšti maitinant mišinuku, jei jo ruošimui naudojamas netinkamas (nevirintas) vanduo.