– Papasakokite, kokia yra situacija, kalbant apie ankstyvus lytinius santykius Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis?

– Mes niekuo nesiskiriame nuo kitų ES šalių. Turime tą patį amžių – lytiniai santykiai pradedami maždaug 16-17 metų. Tai reiškia, kad gali būti ir 15, ir 18 metų. Blogiau atrodome, kai lyginame abortų skaičių tarp paauglių. Tikslios statistikos neturime, bet kalbame apie šimtus tokių atvejų.

– Ar, anot jūsų, paaugliams pakanka informacijos apie apsisaugojimo priemones?

– Pradėkime nuo lytinio ugdymo. Lietuvoje yra dedamos pastangos tam, kad jau mokykloje paaugliai būtų supažindinami su apsisaugojimo priemonėmis. Informacijos yra pakankamai, bet labai daug kas priklauso nuo mokytojų. Ar jie sugeba perteikti, ar išdrįsta kalbėti. Pastebėjau, kad paaugliai labiau pasitiki gydytojais. Arba patys renka informaciją iš interneto, kuri, deja, ne visada yra teisinga. Paaugliai turėtų žinoti, kokie yra kontraceptiniai metodai. Yra ilgalaikė kontracepcija, tai yra žiedai, pleistrai. Yra skubioji kontracepcija. Tai vienintelė kontracepcija, prieinama be recepto. Jei santykių metu, tarkime, plyšo prezervatyvas, galima nusipirkti ir panaudoti. Bet dėl to ji vadinasi skubioji, nes ją vartoti reikėtų retais atvejais. Jei pradedame vartoti ir vieną ciklą, ir kitą, tada galime kalbėti apie jos žalą, nes ciklas gali sutrikti ir jį reikės atstatinėti.

Buvo paklausta, kodėl merginos pradėjo lytinius santykius. 50 proc. atsakė, kad paskatino meilė, 25 proc. – vakarėlis su draugais

– Kaip manote, o gal paauglės nevengia ankstyvo seksualinio gyvenimo, nes žino, kad lengvai nusipirks tokią tabletę ir nieko nenutiks?

– Jei paauglė rimtai žiūri į santykius, žino apie kontracepcijos priemones, ji pasirinks saugiausią variantą. Nueis pas gydytoją ir pasitars. Būtent tokio požiūrio ir reikėtų išmokyti mūsų jaunimą.

– Ne kartą teko girdėti apie hormonines spirales paaugliams. Kokia Lietuvos akušerių ginekologų draugijos pozicija?

– Kai kalbame apie paaugles, nėra jokių medicininių kontraindikacijų kokiam nors kontracepcijos metodui. Paauglėms visi metodai galimi. Viską galėtume skirti. Bet tuomet kalbame apie prioritetus. Kas būtų geriausia ir saugiausia? Kuo skiriasi dabartinis jaunimas nuo to, kuris buvo prieš 100 metų? Kai mergina ištekėdavo, tada ir pradėdavo lytinį gyvenimą ir vaikus. Bet dabar, nepaisant to, kad lytinis gyvenimas prasideda 16-17 metų, pirmas vaikas gimsta apie 27-tus metus. Tai ką daryti tuos 10 metų? Ginekologai tai mato ir apie tai galvoja. Kokį metodą pasirinkti? Idealus kontraceptinis metodas būtų tas, kuris užtikrintų 100 proc. saugumą, efektyvumą, nepriklausytų nuo gydytojo, kurį galima būtų bet kada pradėti, bet kada nustoti. Kad pats galėtum kontroliuoti situaciją. Bet tokios kontracepcijos nėra. Tada klausimas, kas užtikrina 99 proc. efektyvumą? Tą padaro ilgalaikiai, nuo vartotojo nepriklausomi metodai. Jei kalbėsime apie hormoninę spiralę, gydytojas ją įveda ir nuo vartotojo ji nebepriklauso. Panašus metodas yra poodinis implantas, bet Lietuvoje jo dar nėra. Jei lyginsime su kontraceptinėmis tabletėmis, jas turi vartoti pačios moterys. Niekada nepatikėsiu, kad yra tokių, kurios bent kartą gyvenime nepamiršo jos išgerti. Tuo labiau paauglės. Jos pridaro klaidų. O tada skirtumas akivaizdus – jei su spirale gali būti 2 nėštumai iš 1000, vartojant tabletes – 8 nėštumai iš 100. Yra atlikta labai daug tyrimų su įvairiais preparatais, taip pat su spiralėmis. 12-17 metų amžiaus mergaitėms buvo įvestos spiralės. 10 proc. jų pažymėjo, kad procedūra sukėlė nemalonų skausmą, tačiau kada buvo paklausta, ar tai turėtų įtakos pasirinkimui kitą kartą, daugelis pasakė, kad ne. Kita vertus, tai yra vietinis poveikis. Ji veikia gimdoje. Nėra bendro poveikio organizmui. Dar vienas aspektas – kaina. Jei išdalinsime vienkartinę kainą į ilgesnį laikotarpį, ji nebus didelė.

Žana Bumbulienė

– Vis dėl to vienas pirmųjų apsisaugojimo būdų – lytinis švietimas, tiesa?

– Be abejo, geriausia yra abstinencija, palaukti, kol nesubręsi psichologiškai. Santykiai turi būti brandūs. Nereikia jų skubinti, tačiau apklausos parodo realią situaciją. Pavyzdžiui, buvo paklausta, kodėl merginos pradėjo lytinius santykius. 50 proc. atsakė, kad paskatino meilė, 25 proc. – vakarėlis su draugais.

– Minėjote, kad hormoninė spirale pasižymi vietiniu poveikiu. O kokie yra šalutiniai poveikiai?

– Be abejo, šalutinių poveikių yra. Jei nėra pašalinių poveikių, neveikia ir vaistas. Visų pirma, kas būdingiau mergaitėms nei vyresnio amžiaus moterims, tai skausmas. Dėl jo gali tekti išimti spiralę. Kitas – spiralės iškritimas. Organizmas ją gali išstumti. Paauglėms tai gali įvykti dažniau. Gydytojas dėl to nebus kaltas, tokia statistika. Kitas nemalonus poveikis – užsitęsęs kraujavimas. Gali būti, kad pirmos mėnesinės gali tepti dar mėnesį ar du, literatūroje minima net iki 6 mėnesių.

– Ar su spirale didėja negimdinio nėštumo rizika?

– Kadangi pastojimo rizika čia maža, tai ir negimdinio nėštumo rizika maža. Bet jei jau jis nutiko, tikimybė, kad jis bus negimdinis, bus didesnė. Bet yra atvejų, kai su spirale moterys pastoja, išnešioja ir pagimdo sveiką kūdikį. Bet reikia suprasti, ką daro spiralė. Kai ji yra, sutirštėja gimdos kaklelio gleivės, todėl spermatozoidams sunkiau patekti. Kiaušialąstė veikia silpniau. Todėl teoriškai pastojimas įmanomas, bet tikimybė labai maža.

– Dar vienas mitas (arba tiesa), kad spiralė turi įtakos tokiems veiksniams kaip prislėgta nuotaika, depresija...

– Kad kontracepcijos priemonės veiktų, jose yra progestino. Tai yra sintetinė medžiaga. Natūraliai ji atsiranda mūsų organizme po ovuliacijos. Prisiminkime, kaip mes jaučiamės prieš mėnesines? Blogai. Taigi šis hormonas yra kiekvienoje kontracepcijoje. Bet jei lyginsime, koks progestino kiekis patenka į kraujotaką, nuo spiralės yra daug mažesnis nei nuo bet kokio kito metodo.

– O kaip dėl prezervatyvų? Juk visos kontraceptinės priemonės apsaugo tik nuo nepageidaujamo nėštumo, o ne nuo lytiniu būdu plintančių ligų.

– Taip, iš tiesų reikia skatinti naudoti ir prezervatyvą, nes reikia apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų. Nei spiralė, nei koks kitas metodas nuo ligų neapsaugo.

– Ar reikalingas tėvų sutikimas, prieš įvedant spiralę?

– Priklauso nuo amžiaus. Mergaitėms iki 16 metų būtinas tėvų dalyvavimas ir sutikimas, o nuo 16 metų galima ir be tėvų. Bet žinau, kad dauguma ginekologų norėtų, kad tėvai dalyvautų. Visgi tai yra žingsnis, kai kartais mes abejojame, ar tikrai mergaitė priima atsakingą sprendimą. Mums norėtųsi, kad tėvai padėtų, bet tai nėra būtina.

– Kaip elgtis po procedūros, ar galima maudytis?

– Nėra būtina vengti maudynių, galima naudoti tamponą.

– O kada išėmus spiralę galima planuoti šeimos pagausėjimą?

– Galima iškart. Vos išėmus spiralę, vaisingumas iškart grįžta.