Apie tai Alanas kalbėjosi su tinklalapio „Pagarbi tėvystė“ lektoriumi, puslapio AsTetis.lt kūrėju Andriumi Burkša.

– Papasakok apie save: esi trijų vaikų tėtis, sveikos gyvensenos propaguotojas, kas dar?

– Man 37-eri metai, ir dabar drąsiai galiu pasakyti, kad esu savose vėžėse. Man prireikė 30 metų, kad surasčiau save. Kiti atranda save 60-ies ir tampa laimingais. Galiu pasakyti, kad man pasisekė. Mano gyvenimas apipintas sveikos gyvensenos elementais. Dirbu treneriu, lektoriumi, esu LRT laidos „Į Sveikatą" kūrėjas, mėgstu bendrauti su žmonėmis. Vadinu save sveikesnės gyvensenos praktiku. Už poros mėnesių sueis 1000 dienų, kai kasdien lendu į šaltą vandenį. Skaitau paskaitas apie sveiką gyvenseną. Vienas didžiausias vaidmenų – esu trijų vaikų tėtis. Turiu dvi dukras ir vieną sūnų. Jis yra mano giminės tęsėjas. Ir nematau nieko blogo, kai vyras nori susilaukti būtent berniuko. Čia nėra nieko seksistiško, tai užkoduota vyro genuose. Vyrui visuomet tai bus svarbu. Dėl to reikia daryti vaikus, kol nepasidarysite tokio komplekto, kokio norite. (Juokiasi.)

– Sutik, kad šiandien išgyvename labai keistą laiką. Žmonės bijo išeiti, kad neužsikrėstų. Bet viskas, matyt, atsiremia į mūsų imuninę sistemą. Kiek ji yra susijusi su sportu?

– Sportas, o tiksliau, fizinis aktyvumas yra vienas iš imuninės sistemos pagrindų. Mes pamirštame, kad turime imuninę sistemą. Tada būname pasiruošę bet kam: medikamentams, izoliacijai, karantinui, nes galvojame, kad bus šakės, jei žengsime už savo namų ribų. Mūsų imuninė sistema nuolat kovoja su virusais, dauguma jų žūva dar pirminiuose etapuose. Tai galingas įrankis ir vienintelis dalykas, ką turime daryti, rūpintis šiuo įrankiu. Trys pagrindiniai aspektai, kurie gali tai padaryti – fizinis aktyvumas, maistas ir streso valdymas. Turime kaip įmanoma mažiau valgyti š... greito maisto, pusfabrikačių, miltų, saldumynų. Trečias svarbus dalykas: saulė. Karantino metu esame izoliuoti, bet privalome jos gauti. Sakykite ką norite, bet jūs turite eiti į lauką, apsinuoginti rankas, pasigrūdinti. Gausite vitamino D. Jei to nedarote, gerkite vitaminą D. Kiti svarbūs vitaminai yra vitaminas A ir vitaminas C. Ketvirtas aspektas yra miegas. Jei jūs užmiegate po vidurnakčio, vagiate iš savęs sveikatą. Regeneraciniai kūno procesai vyksta nuo vidurnakčio. Geriausia, jei užmiegate iki 23 valandos. Toliau eina vandens gėrimas. Grūdinimasis. Visi žinome, kaip tai svarbu. Ir jei viską sudėsime, gausime patį geriausią imuninės sistemos užtaisą.

Alanas Dzeranovas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

– O kaip visa tai įskiepyti vaikams?

– Kalbant apie vaikus, jie visko išmoksta per pavyzdį. Čia neturi būti jokios prievartos. Imkime pirmus 8 gyvenimo metus. Turėtume nepersistengti su vaikų laisvės apribojimu bei greižtais nurodymais, ką ir kaip daryti. Suaugusieji labai mėgsta vaikus stabdyti: nebėgiok, nelipk, sėdėk, nedūk, nešauk. Geras vaikas darželyje, kuris sėdi, mokykloje negalima dūkti, bet į lauką pradinukų per pertraukas neleidžia. Dažnai tai būna problema ir gali turėti įtakos vaikų sveikatai, laikysenai, emocinei būklei. Tarkime, mano 2 metų dukra dabar kaskart sportuoja su manimi. Jai smagu. Aš su ja pakvailioju, jai patinka. Taip išugdomas pirminis potyris apie tai, kas yra sportas. Paskui ateina 4-5 metai, kai vaikai aptingsta, bet tas pirminis potyris niekur nedingsta ir pasireikš bet kada vėliau. Vyresnėliai karstosi ant medžių, lipa ant kiemo namukų, krenta, paverkia, suvokia, jog kitą kartą taip užsigaus, pasimoko, voliojasi ant žolės ir t.t. Taip mes visi gyvenome vaikystėje, leiskime ir jiems

– Tai viskas priklauso nuo tėvų, tiesa?

– Kaip ir sakiau, svarbiausia yra vaikų per daug nestabdyti. Šiandieniai vaikai gimsta hyperaktyvūs, leiskime jiems mėgautis ta laisve. Turime tik pasirūpinti, kad vaikai kasdien išeitų į lauką. O ten jau tegu daro ką nori. Tegu mina pedalus, voliojasi. Nustokime barti, kad jie išsiteps. Taip bandome apsaugoti ne juos, o save pačius nuo darbo. Juk mes turėsime plauti nešvarius drabužius, sutvarstyti nubrozdintą koją. „Atsargiai, negalima, taip nedaryk...“ – jie patys žino, kaip daryti. Lažinuosi, kad kiekvienas tėvas yra patyręs tą jausmą, kai mato, jog vaikai dūksta, chaosas ir tu žinai, kad tuoj tikrai bus ašarų. Tu renkiesi: ar juos stabdyti, ar tegu gauna pamokų per tas ašaras.

Kita tėvų užduotis yra atrasti, kuri fizinė veikla patinka vaikui. Net jei vaikas yra visiškas menininkas, judėti vis tiek reikia. Jei jis yra labai aktyvus, nori visko, tegu bando kuo daugiau judesio variantų. Be to, turime atjausti vaiką emociškai. Aš ir pats kartais kalbu pakeltu tonu, bet to būti neturėtų. Vaikas atsineša savo charakterį, savo emocijas, jausmus ir jis nebus toks, kaip tu, ar toks, kokio tu nori. Jis iš tavęs paims tik vertybinį pagrindą.

Alanas Dzeranovas

– O kada tas vertybinis pamatas pradedamas dėti?

– Nuo pat pradžių. Vaikas yra auklėjamas iki 16 metų, po to jis tampa savarankiška būtybe ir savo emocijas kreipia į sociumą, kuria planus. Iki to laiko įtaką jam daro šeima. Iki septynių metų vaikas mokosi iš pavyzdžio, jį reikia aprūpinti saugumu, betarpiška meile. Nuo 7 iki 10 metų atsiranda žaismingumo ryšys. Turime skirti daug laiko veikloms kartu ir atrasti ryšį per žaidimus, bendras veiklas. Tai padeda pagrindą tolimesnei raidai. Nuo 12 iki 16 metų mes turime tapti draugais. Ir čia yra svarbu tai, ką nuveikėme iki 12 metų. Tėvai linkę paauglystėje viską nurašyti hormonams, bet pamirštame, kad galbūt įdėjome per mažai pastangų, kad išlaikytume artimą ryšį su vaiku. Galvojame, kad jis bręsta, jis uždaras, bet ką tu padarei iki tol? Turime nepraleisti to etapo nuo 7 iki 12 metų, kad taptume jo draugu.

– Pats augini tris vaikus ir minėjai, kad būna akimirkų, kai pakeli balsą. Gal turi kokį nors metodą, kaip išlaikyti ramybę?

– Vieni žmonės , kurie nėra investavę į savo vidinį ugdymą, kurie retai praplečia savo „komforto zoną“, augina vaiką taip, kaip jam atrodo geriausiai, kas nėra blogai, tik nutiks toks momentas, kai jie bus blogos nuotaikos, pilni streso, o vaikai „lipa at galvos“, tuomet taip ir norisi išsirėkti gerai ant jų. Visų pirma, ką daryti – kvėpuoti. Pakvėpuok ir nusiraminsi. Jei kvėpuosi taisyklingai ir tam tikroje erdvėje, tu nurimsi. Deguonis daro stebuklus. Yra įvairių kvėpavimo praktikų, susiraskite sau tinkamiausią. Kitas aspektas – atsitraukti. Išeiti į kitą kambarį, į lauką. „Pabėgti nuo galimos problemos“ Jei grįžti iš darbo ir jau jauti, kad esi nervingas, skirk sau laiko – užtenka 10 minučių. Kelionė namo nesiskaito kaip laikas sau. Turi pabūti vienas, grįžęs namo. Nueik į dušą, padaryk mankštą. Pasportuok. Tai yra puikus būdas.

Kiti žmonės, kurie domisi saviugda ir kelia savo sąmoningumą, turi suprasti, kad nėra laiko gyvenime, kada būti negatyviam. Ir nors esame gamtos apdovanoti ir negatyviomis emocijomis, turime įtikinti save, kad jos, dažniausiai, neduoda daug naudos. Vaikų atžvilgiu, tai pernelyg griežtas auklėjimas, balso kėlimas. Kartais negatyvas paima viršų, bet turi mokėti save nuraminti, negali eikvoti savo laiko pykčiui – tai per didelė prabanga.

Visą tinklalaidę galite pasiklausyti ČIA.