– Kokia yra jūsų bendra nuomonė apie vakcinas?

– Aš manau, kad vakcinos yra labai svarbus mokslo laimėjimas, kuris leido mums, žmonėms, esantiems dar ne iki galo tobuliems ir sergantiems ligomis, šiek tiek pristabdyti tą populiacijos mažėjimą ir padarė didelę naudą žmonėms, kurie nori išgyventi. Jeigu ne vakcinos, aš turbūt nebūčiau išgyvenęs, nes keliavau per tokias vietas, kur šėlsta tikrai rimtos ligos. O dabar esu nenumiręs ir labai tuo džiaugiuosi.

– Ar vaikystėje buvote skiepytas?

– Taip. Žinoma, tai nebuvo mano pasirinkimas. Bet aš kartais net gi du kartus skiepydavausi. Man patikdavo, o darželio ir mokyklos vaikams nepatikdavo, verkdavo kaip tie begemotai iš filmuko, tai aš tada ir sakydavau, kad galit mane skiepyti, tai kai kurios sesutės iš tikrųjų sutikdavo. Kai važiavau į Indiją, pasiskiepijau nuo visų ten aktualių ligų. Visai neseniai, taip pat dėl kelionės, skiepijausi nuo Geltonojo drugio. Nebuvo absoliučiai nieko, nei blogai jaučiausi, nei karščiavau. Nuo gripo nepasiskiepijau, negaliu pasakyti priežasties, tiesiog taip gavosi. Bet jeigu praeinantis žmogus manęs paklaustų skiepytis jam nuo gripo ar ne, sakyčiau taip. Kadangi šiemet buvo nešalta žiema, tai aš galvoju, kad ateinančią vasarą bus daug vabzdžių, tarp jų ir erkių, o aš mėgstu būti gamtoje, tai manau, kad pasiskiepysiu nuo erkinio encefalito.

Mindaugas Papinigis

– Ar artimoje aplinkoje turite skiepų priešininkų?

– Ne, aš su durniais nedraugauju. Tai yra aršūs kvailiai, kurie priešinasi ne tik šiai minčiai, bet apskritai daugeliui minčių. Žmonės, kurie konkrečiai priešinasi vakcinoms turbūt nėra nusiteikę prieš savo ar kitų sveikatą, tiesiog tai žmonės, kuriems tuo metu galbūt reikia kažkaip save išreikšti, tokiu lyg priešiškumu. Ir vakcinos pasimaišo kelyje. Jeigu žmogus iš tikrųjų įsigilintų į tai ir paklausytų, ką sako mokslininkai, asmenys, kurie mokėsi didžiąją savo gyvenimo dalį ir skaitė įvairiausią literatūrą būtent šia kryptimi, kurie turi kompetentingą nuomonę šiuo klausimu, tam žmogui tiesiog būtų paprasčiau gyventi ir jis galėtų nustoti priešintis. Bet vakcinų priešininkų kova iš esmės vyksta nuomonių, o ne argumentų lygyje, dėl to šios kovos nei laimėti, nei tęsti neįmanoma ir nėra prasmės. Visada buvo ir bus žmonių, kurie kažkam priešinasi: viršys greitį, plauks toliau, nei leidžia gelbėtojai ir taip toliau.

– Kaip reaguojate į visas baimes, susijusias su skiepais? Ar jus kažkaip veikia visa apie vakcinas skleidžiama dezinformacija?

– Aš į jas nereaguoju. Ir manęs negąsdina, aš tos dezinformacijos neskaitau. Aš tikiu, kad šalutiniai poveikiai gali būti ir jie yra, bet nauda yra gerokai didesnė, negu rizika. O dezinformacija manęs nepasiekia, aš turiu filtrą galvoje ir visos nesąmonės neįeina per ausį, žmogus šneka, o aš negirdžiu.

– Ar teko pačiam susidurti su šalutiniais poveikiais po vakcinacijos? Artimoje aplinkoje?

– Ne, jokiais. O iš artimų man neteko girdėti, kad kažkam dėl vakcinos pasireikštų kažkas rimto. Kiekvienas iš mūsų turėtų turėti atjautos ir stengtis ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, bet jeigu jau nėra proto pasiskiepyti, tai nebus proto ir stengtis dėl kitų.

– Ką galėtumėte patarti tėvams, kurie dėl skleidžiamos dezinformacijos nežino kaip elgtis?

– Aš noriu, kad žmonės susimąstytų, aš nenoriu kažkam įteigti, kad reikia skiepytis. Man labai sunku tėvams patarti, aš pats nesu tėvas, tačiau bet kokiu atveju, kuomet žmogus dėl kažko abejoja, aš manau, kad būtų naudingiausia klausyti argumentų ir faktų, o ne nuomonės. Pasistengti bent kuriam laikui atsiriboti nuo nuomonės ir pabandyti įsiklausyti į moksliškai pagrįstus argumentus, kurie būtų išsakyti žmonių, kurie turi patirtį ir supratimą toje srityje.

– Ar jūsų manymu užtenka informacijos apie vakcinas iš pačių gydytojų?

– Nemanau, kad jos trūksta, bet manau, kad galėtų būti daugiau.