Anot profesoriaus, Lietuvoje su Covid-19 susijusių Kawasaki sindromo atvejų, neturime nė vieno. „Mes žinome šią ligą, karts nuo karto su ja susiduriame, bet labai retai. Ligos priežastis nėra žinoma. Jos esmė yra tokia, kad pažeidžiamos kraujagyslės ir jų sienelės. Klasikinė Kawasaki kliniškai pasireiškia karščiavimu, bėrimu odoje, odos lupimusi vėlesnėje ligos stadijoje, maždaug po savaitės, bet bjauriausia yra jos sukeliami širdies pažeidimai, kurie kelia didelę grėsmę“, – pasakojo profesorius.
Kaip sakė V. Usonis, visame pasaulyje yra tiriama labai daug koronaviruso ligonių, todėl natūralu, kad pateikiama informacija jau ne tik apie klasikines šios ligos formas, bet ir retesnes. „Jei pradžioje buvo išaiškinamos tik klasikinės situacijos, kaip plaučių pažeidimai, pneumonija, dabar jau žinomos ir retesnės formos. Šiuo atveju Kawasaki sindromas. Jei teisingai pamenu, vaikų amžiaus grupėje, iš visų koronavirusu sergančiųjų, kuriems pasireiškė klinikiniai Covid-19 simptomai, yra maždaug 5-6 proc., kuriems liga komplikavosi į Kawasaki ligą. O tai yra labai nedaug. Turint omenyje, kad vaikai ir šiaip Covid-19 serga rečiau. Mes Santaros klinikoje turime mažiau nei 10 pacientų ir visi jie serga nesunkiai. Šis skaičius yra per mažas, kad pasitaikytų retos ligos“, – teigė profesorius.
Kalbėdamas apie Covid-19, medikas tvirtino, kad pasaulyje vis daugiau atliekama tyrimų, todėl informacijos yra vis daugiau. „Žinome, kad koronavirusas labiausiai pažeidžia plaučius – tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Bet grėsmę kelia tai, kad vaikams, net esant besimptomėms formoms pastebimas plaučių audinio sustangrėjimas. Kokios bus ilgalaikės pasekmės ir kam, dar kol kas nėra aišku dėl labai paprastos priežasties, nes dar tik pusę metų žinome šią ligą, tai niekas negali kalbėti, kaip tie plaučiai atrodys po 5 ar 10 metų. Kitas dalykas yra kraujagyslės. Jau yra žinoma, kad šis virusas daro poveikį kraujagyslėms, todėl reikia turėti omenyje, kad bet kuriame organe gali būti pažeidimų. O didžiosiose šalyse natūralu, kad matomos ne tik klasikinės formos, bet ir retesnės“, – sakė V. Usonis.
Jis patvirtino, kad Kawasaki liga iš tiesų dažniausiai serga vaikai iki 5 metų. „Hipotezė yra tokia, kad vaikų kraujagyslės yra kitokios negu suaugusiųjų, kaip ir daugelis kitų organų. Kraujagyslių struktūra, išsivystymas, funkciniai pajėgumai yra skirtingi. Didžiausia šios ligos grėsmė yra širdžiai. Daug kartų pacientams atliekama kardiograma, ultragarsas, kad galima būtų kuo anksčiau kontroliuoti širdies pažeidimus. Atitinkamai nėra specifinių vaistų prieš šią ligą, yra tik bendro poveikio vaistai, veikiantys medžiagų apykaitą, mažinantys uždegiminius procesus. Taip yra su klasikine Kawasaki liga ir taip yra, bent jau kaip matome iš straipsnių, ir su Covid-19 sukelta Kawasaki.“, – pasakojo profesorius.
Laimei, mirtingumas nuo šios ligos nėra didelis, bent jau vaikų amžiaus grupėje. „Mirštamumas nuo šios ligos yra labai nedidelis. Daugiau kalbama apie pasekmes tolimesnei vaiko raidai, lėtinių širdies ligų vystymuisi“, – teigė gydytojas.
