Kas patenka į rizikos grupes?
Anot profesoriaus, kalbant tiek apie vaikus, tiek apie suaugusiuosius, į rizikos grupę dėl komplikacijų, susirgus koronavirusu, patenka tie žmonės, kurie turi lėtinių ligų, o ypač tokių, kurios susijusios su kvėpavimo sistema arba širdies veikla. „Sergant koronavirusu pažeidžiamiausia vieta yra plaučiai, ten randami pakitimai. Kita labai svarbią funkciją atliekanti sistema – kraujotaka. Raudonieji kraujo kūneliai perneša deguonį. Jei ši veikla sutrinka, deguonis nėra pernešamas, atsiranda komplikacijų, kvėpavimo sutrikimų“, – sakė medikas.
O kaip dėl vaikų, kurie serga įvairiomis lėtinėmis ligomis – astma, alergija, mažakraujyste, jau nekalbant apie tuos vaikučius, kurie turi įvairių genetinių ligų. „Žinoma, kad vaikai, turintys lėtinių ligų, patenka į rizikos grupę dėl tų bendrų negalavimų. Koronavirusas pavojingas tuo, kad gali sukelti plaučių uždegimą. Bet pagrindinė bėda yra ta, kad mūsų organizmas visiškai nepasiruošęs šiam virusui. Tuo skiriasi nuo gripo. Mes kažkada gyvenime visi esame sirgę gripu. Gal kitokia forma, bet jis vis tiek kažkuo panašus į pernykštį. Dabar ištiko koronaviruso pandemija, nes niekas neturi išankstinio imuninio pasiruošimo. Tai pasakytina apie visus – tiek apie suaugusiuosius, tiek apie vaikus. Kita vertus, reikia laiko, kad pamatytume, kaip šis virusas paveikia organizmą – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų“, – svarstė profesorius.
Ar gripas pavojingiau?
Jis teigė, kad nereikėtų pamiršti, jog Lietuvoje dar nepraėjo gripo epidemija, o supainioti šiuos du susirgimus, ypač vaikuose, yra gana paprasta. O ar du virusai gali gyventi viename organizme? O gal jei vaikas pasigavo gripą, gali būti ramus dėl koronaviruso? „Du virusai, susitikę organizme, tikrai nesimuša, jie labai draugiškai pasidalija teritorijomis. Be to, gripo ir koronaviruso labiausiai pažeidžiami organai nėra tie patys. Gripas daugiau veikia viršutinius kvėpavimo takus, koronavirusas – apatinius, tai yra, plaučius. Bet mes taip susikoncentravome į koronavirusą, kad apie gripą visiškai užmiršome. O tai yra neteisinga“, – sakė profesorius.
Anot jo, pirmieji gripo simptomai yra labai panašūs į koronaviruso: karščiavimas, galvos skausmai. „Internete galima surasti konkrečius simptomus, bet jie yra bendriniai. Paėmus šimtą žmonių, pasimato tendencijos, kad vienam snarglys labiau bėga, o kažkam dusuliai didesni. Bet kai kalbame apie konkretų asmenį, atskirti yra labai sudėtinga. Dėl to klinikose pirmas testas turi būti vaikams daromas ne koronos, o gripo, nes šį testą galima padaryti labai greitai. Tai svarbu dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, kad atmestume koronaviruso įtarimą, visų antra – turime labai veiksmingų priešvirusinių vaistų, kuriuos reikia pradėti vartoti per pirmas tris paras. Tada jie tikrai duoda gerų rezultatų. Koks yra santykis tarp gripo ir koronaviruso, dar nėra žinoma. Nes medžiagos yra labai mažai. Ar gerai, ar blogai, jei jie susitiks viename organizme, galima tik spėti, kad tikriausiai nieko gero. Bet čia tik mano pamąstymai. Kad tą patvirtintume ar paneigtume, reikia laiko“, – svarstė mokslų daktaras.
Gripas pavojingiausias mažiems vaikams
Tiesa, daugelis žmonių šiandien net ir norėdami pasidaryti gripo testą, vargu ar bus priimti į polikliniką. „Žinoma, blogai, kad taip yra, bet jei vaiko būklė nėra sunki ir tėvai jaučiasi saugiai laikydami tokį vaiką namuose, tai gal ir nėra reikalo važiuoti į ligoninę. Bet galiu pasakyti, kad nemažai vaikų vis tik atvyksta į gydymo įstaigas, gauna pagalbą ir didžioji dauguma grįžta gydytis namo. Tėvai bijo likti dėl koronaviruso užkrato, o priėmimo skyrius taupo vietas, jei ištiks blogiausias scenarijus“, – sakė medikas. Anot jo, visiems vaikams, kurie atvyksta su respiraciniais sindromais, pirmiau daromas gripo testas, o jei yra būtinybe – ir koronaviruso testas.
„Gripas pavojingiausias vaikams iki mokyklinio amžiaus. Ypač kūdikiams ir pirmų metų vaikams. Net yra toks posakis, kad kūdikiams kiekvienais metais gripas yra „pandeminis“. Turima omeny, kad naujagimio imuninė sistema nieko nežino apie gripą, nebent iš mamos gavo antikūnų, bet jie per tris mėnesius dingsta iš organizmo. Kūdikiai serga ir gali sirgti gripu itin sunkiai. Tiesa, juos gelbsti tai, kad jų socialinis aktyvumas kitoks. Jie daugiausiai būna namuose. Kai vaikai pradeda eiti į darželius, jie turi daugiau galimybių užsikrėsti, nors jų imuninė sistema dar nėra tam pasiruošusi. Kita vertus, nėra viskas tik juoda-balta. Gripo vakcina yra dar vienas didžiulis skirtumas nuo koronaviruso. Ji rekomenduojama kūdikiams nuo 6 mėnesių. Lietuvoje gal tas sunkiai suprantama, bet pradedant nuo 2 metų vis daugiau šeimų savo vaikus skiepija“, – teigė profesorius.
Jis priminė, kad, nepaisant to, kad koronavirusas vaikams dažniausiai pasireiškia lengva forma, būtina laikytis karantino ir saugoti mažuosius.
