Į ligoninę – tik kritiniais atvejais
Gydytoja sutinka, kad dabar išties yra sudėtinga tiems, kurių vaikai susirgo, pasigavo kokį nors virusą, o pas medikus patekti sudėtinga. „Dauguma pirminių sveikatos centrų apskritai užsidarė ir konsultacijos vyksta tik nuotoliniu būdu. Kiti nėra užsidarę, bet nepriima karščiuojančių. Kai kurie atšaukė ir privalomus skiepus. Tai jei vaikas sukarščiavo, reikia labai gerai pagalvoti, kur važiuoti ir ar apskritai kur nors važiuoti. Informacijos išties trūksta“, – pasakojo gydytoja.
Pirmiausia, ji patarė palaikyti ryšį su savo šeimos gydytoju, kad bet kuriuo metu, kai vaikas serga, galėtų įvertinti jo būklę. „Patogu, kad dabar gydytojai gali išrašyti elektroninį receptą, bet yra ir kita to pusė – jei vaikas sukarščiuoja, gydytojai dėl visa ko išrašo antibiotikų. Bet antibiotikai yra veiksmingi tik, kai yra bakterinė infekcija. Todėl „dėl visa ko“ vaikams nereikėtų jų duoti“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, daugeliu atveju gydytis vaikas gali namuose. „Jei vaiko būklė yra bloga, jei karščiavimas užsitęsė ilgiau nei tris paras, jei vaikas karščiuoja kad ir pirmą parą, bet matome, kad jo būklė bloga, jis dejuoja, yra vangus, vemia, jei atsiranda neaiškus bėrimas (meningokokas niekur nedings dėl to, kad koronavirusas atsirado), reikia kreiptis į medikus. Aš manau, kad šitas karantinas truputį išmokys tėvus nelėkti pas gydytoją pirmą minutę, kai tik vaikas sukarščiuoja“, – sakė I. Plėštytė-Būtienė.
Kitas atvejis – varginantis kosulys. „Jei kosulys yra labai intensyvus, jei jis vargina vaiką, o ne tėvus, dieną ir naktį, jei atsiranda dusulys, vaikas negali atsikosėti arba kosėja iki vėmimo, jei kosulys neslopsta, o intensyvėja. Ir šalia to yra kiti simptomai – būklė blogėja, be abejo, reikia važiuoti į ligoninę, arba bent pasiskambinti šeimos gydytojui“, – pasakojo pašnekovė.
Būtini vaistai
Kaip žinia, šiuo metu sudėtinga ne tik pasirūpinti maistu, bet ir vaistais. Gydytoja pataria, kad namuose būtina turėti temperatūrą, skausmą mažinančių vaistų. „Tai yra priešuždegiminiai vaistai – paracetamolis ir ibuprofenas. Pagal naujausius tyrimus, ibuprofenas nepageidautinas sergant koronaviruso infekcija, todėl tėvai turėtų pirmiau duoti paracetamolį, jei temperatūra nekrenta tik tada duoti ibuprofeną. Bet visais atvejais, reikėtų stengtis duoti vaistų kuo mažiau. Be abejo, duoti daug skysčių. Laimei, vandens kiekvienuose namuose yra“, – sakė medikė.
Anot jos, taip pat svarbu turėti bent mėnesiui visus reikalingus vaistus, jei vaikas serga kokiomis nors lėtinėmis ligomis. Kiti medikamentai: slogai – lašai į nosį, purškalai į gerklę, kad nugesintų skausmą, jei vaikai linkę į ausų uždegimą, turėti lašiukų ausims. „Augaliniai preparatai rimto bronchito tikrai neišgydys, todėl geriau turėti žolinių arbatų, o ne sirupų. Nebent šeima turi kažkokį patikriną sirupą, kuris padeda. Inhaliatorius tinka. Apskritai patarčiau turėti tuos vaistus, kurie jau padėjo ankstesniais atvejais“, – patarimais dalijosi I. Plėštytė-Būtienė.
Dar viena dažna vaikų liga – žarnyno infekcijos. Jos dažniausiai būna virusinės kilmės, ir vienintelis gydymas yra skysčių atstatymas. „Yra tam specialūs tirpalai, galima girdyti ir vandeniu, mineraliniu negazuotu vandeniu. Gerosios bakterijos gali padėti, jei stringa žarnyno veikla. O tokio specialaus gydymo tokioms infekcijoms nėra“, – sakė medikė.
Ji patarė net ir pasveikusio vaiko jokiu būdu nevežti seneliams. „Kadangi žinome, kad jautriausia koronavirusui visuomenės dalis yra virš 60 metų, o duomenys pasirodė, kad net ir nesergantis žmogus apie mėnesį gali nešioti virusą, pas senelius geriau nevažiuoti. Galima eiti į lauką pasivaikščioti, kai vaikas pasveiksta, bet rinktis atokias vietas, laikytis atstumo“, – patarė pašnekovė.
Pataria nepanikuoti
Gydytoja supranta, kad kiekvienas vaiko negalavimas tėvams kelia didžiulį stresą, bet, anot jos, reikėtų viską įvertinti blaiviai. „Vaikas vėl susirgo, bet ką reiškia tas vėl. Visi tėvai turi gydytojų išrašus, žino, kaip gydė praėjusį kartą. Ne pirmą ir ne paskutinį kartą vaikas suserga. Tai svarbiausia ne panikuoti ir pažiūrėti, ką anksčiau gydytojai skirdavo ir tik jei negerėja, tokiu atveju ieškoti gydytojų pagalbos. Nes kartais tėvai vaikšto pas gydytojus dėl tos pačios slogos dešimt kartų ir vis neišmoksta gydyti“, – sakė specialistė.
Paklausta, kaip nesusirgti, visais atvejais ji patarė laikytis karantino. „Nesvarbu, ar kalbėsime apie koronavirusą, ar apie kokią kitą virusinę infekciją. Svarbu yra kvėpuoti grynu oru, stiprinti organizmą sveika mityba, sekti režimo, pakankamai miegoti ir kuo mažiau panikuoti“, – sakė pašnekovė.
Ji priminė, kad vaikams normalu, jei sloga ir intensyvus kosulys tęsiasi dvi savaites. Po to kosulys turėtų rimti ir dar dvi savaites užtrukti, kol organizmas išsivalys. Karščiavimas normalu, jei trunka tris paras, jei vaikas, nukritus temperatūrai, jaučiasi gerai, žaidžia, galima tikėti, kad nieko labai rimto. „Jei vaikas jaučiasi prastai, nukritus temperatūrai, tuomet reikėtų kreiptis į medikus. Jei po trijų parų karščiavimas nesiliauja, irgi reikia kreiptis į gydytoją“, – patarė medikė.
