Vaikų psichologė ir knygų tėvams bendraautorė Eglė Gudelienė priduria – naujoje aplinkoje jie jaučiasi savarankiškesni ir saugesni, kai geba išreikšti savo poreikius bei norus ir išdrįsta paprašyti pagalbos.

Visos Europos vaikų iššūkis

Nors 2019-aisiais į Lietuvą grįžo gyventi beveik ketvirtadaliu daugiau šalies piliečių nei 2018-aisiais, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė pastebi – šalies mokyklų klasėse neretai mokosi vos viena kita emigrantų atžala. Pašnekovės teigimu, dažnai visoje ugdymo įstaigoje nėra net 10 vaikų, iš kurių galima formuoti išlyginamąsias lietuvių kalbos mokymosi grupes ar klases. Pasak profesorės, kai kuriose savivaldybėse tokios grupės sudaromos iš kelių skirtingų mokyklų moksleivių ir su tokia situacija susiduriama visoje Europoje – skiriasi tik situacijos mastelis.

„Tokių valstybių, kaip Lietuva, Europoje yra labai nedaug – Latvija, Lenkija, Kroatija. Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžiui, mokyklose neretai yra daugiau nei 100 skirtingų gimtųjų kalbų, Liuksemburge praktiškai pusė klasėse esančių moksleivių – iš kitų valstybių. Bent po trečdalį tokių mokinių – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Todėl vis daugiau ir daugiau vaikų ES turi skirtingą gimtosios, arba pirmosios, kalbos mokėjimo lygį ir galimybę ją mokytis mokykloje“, – pastebi 2019-ųjų Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektore išrinkta prof. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Psichologė, knygos „Vaikas pokyčių kelyje“ bendraautorė Eglė Gudelienė
Foto: Organizatorių nuotr.

Tačiau daugybės šiuolaikinių mokymo(si) priemonių autorė įsitikinusi – nesvarbu, kurioje valstybėje mažieji besimokytų, kalbos ugdymo iššūkiai yra vienodi. Sunkumai mažesni, kai šeimos tinkamai pasiruošia grįžimui iš emigracijos.

„Gimtosios kalbos ugdymo pažanga priklauso nuo vaikų nusiteikimo ir motyvacijos. Jei noras yra – prie pasikeitusios situacijos bus prisitaikoma lengviau. Vaikui padėti turėtų tiek šeima, tiek mokykla. Svarbiausia, kad jis neliktų vienas. Todėl labai svarbu, kad tėvai, prieš pasirinkdami ugdymo įstaigą, pasidomėtų mokyklos prioritetais, galimybėmis, žinotų, kuo čia prireiks užsiimti, ką reikės daryti namuose“, – apie grįžimo iš emigracijos pradžią kalba VDU profesorė.

Svarbu lavinti ir savarankiškumą, ir žodyną

Visos šeimos pasiruošimo grįžimui svarbą mini ir E. Gudelienė. Psichologė, lektorė, „Šviesos“ knygų serijos „Išlikimo gidas tėvams“ bendraautorė tvirtina – kuo daugiau žinoma apie galimus pokyčius, tuo lengviau jiems nusiteikti, todėl tėvams specialistė pataria su vaikais aptarti būsimus planus, įvairius scenarijus. Tokių pačių principų verta laikytis ir vaikui perėjus iš tautinių mažumų mokyklos.

„Vaikai turėtų žinoti, kur kreiptis, jei mokykloje bus sudėtinga suprasti, ką sako kiti. Arba kas bus tas žmogus, kuris moka gimtąją vaiko kalbą ir, kilus poreikiui, gali tarpininkauti. Taip pat būtų naudinga iš anksto nuvykti į mokyklą, susipažinti su nauja aplinka ir, esant galimybei, pasikalbėti su būsimais mokytojais. Prieš vaikui pradedant lankyti pamokas, patarčiau susipažinti su kitais klasės draugais ir paprašyti jų pagalbos pirmosiomis savaitėmis ar mėnesiais. Labai svarbu, kad iki pakeisdamas mokyklą, vaikas skirtų papildomo laiko ir pastangų naujosios kalbos mokymuisi, tobulinimui ir įtvirtinimui. Visas šis pasiruošimas skirtas asmens savarankiškumui bei saugumui lavinti – gebėjimui išreikšti poreikius, norus, išdrįsti paprašyti pagalbos“, – sako E. Gudelienė.

Foto: Fotolia

Prof. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė papildo – būdų kalbą lavinti – daugybė. Mokymui galima pasitelkti pažangius metodus, papildomo ugdymo ar smagiosios edukacijos knygeles. Svarbu, kad šie būdai prisidėtų prie žinių vystymosi. Todėl knygų autorė prieštarauja vyraujančiam mitui, esą kalbos ir žodyno turtinimas yra mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos uždavinys, bet ne šeimos reikalas. Juolab, kad tam paprastai nereikia ypatingų priemonių: pakanka vaiką palaikyti, motyvuoti ir padėti pasirinkti jo gebėjimus ar mokymosi tempą atitinkančias užduotis.

„Mokantis kalbos, skaityti ar suprasti, ką perskaitei, labai reikšmingą vaidmenį sudaro skaitančiojo žodynas, kuris lemia mokymosi skaityti efektyvumą. Pradedančiojo eiti į mokyklą vaiko aktyviame žodyne turėtų būti nuo 1200 iki 1500 žodžių, jei tikimės kokybiško teksto supratimo. Tačiau kai kurių mažųjų bagažą sudaro vos 300 – 600 žodžių, todėl žodyno plėtimas turėtų būti kiekvieno ugdytojo ir šeimos nario prioritetas“, – teigia prof. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Ugdo ir tėvų pavyzdys

Pasak VDU profesorės, visi tyrimai rodo – jei vaikas moka kalbą, jis kitoje aplinkoje prisitaikys pakankamai greitai ir be didelių problemų. Todėl būdai, palengvinantys ugdymo kelią, aktualūs ir pedagogams, ir tėvams.

„Patarčiau atkreipti dėmesį į sąvokas, raktinius žodžius, jų reikšmių aiškinimąsi. Taip pat, viskas, ko mokosi vaikai, turėtų būti susieta su vaizdu. Kai jis pabrėžiamas ir išanalizuotas, informacija, žodžio reikšmė ir prasmė konkrečiame kontekste suprantami teisingai. Labai svarbu, kad ugdymo turinio mokymosi būdai būtų nukreipti į aktyvų kalbos vartojimą. Pasirinkta tema turėtų būti tokia, kad mokiniai autentiškos medžiagos galėtų ieškoti keliomis kalbomis. Tam naudingi laikraščių straipsniai, mokslo žinynai, dokumentai internete, diskusijos, televizijos laidos. Ugdymo turinio temas ir medžiagą pasirinkti reikėtų atsižvelgiant į vaikų amžių bei kasdienio bendravimo kontekstą“, – patarimais dalinasi prof. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Psichologė E. Gudelienė priduria, kad aktualus yra ne tik tinkamo ugdymo kelio pasirinkimas, bet ir individualus savo atžalų pažinimas.

„Lengviau adaptuojasi smalsūs, savarankiški, savimi pasitikintys ir mėgstantys bendrauti vaikai. Jiems naujos patirtys yra tarsi papildomos gyvenimo spalvos. Jautrūs, drovūs bei rutiną mėgstantys vaikai sunkiau prisitaiko prie bet kokių, net ir malonių, pokyčių. Jiems reikia daugiau laiko, pastangų ir šalia stebimų sėkmingų pavyzdžių, kuriais gali tapti tėvai“, – pabrėžia psichologė.

Prof. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė ragina skirti dėmesį šiuolaikiniams vaikams artimesnėms priemonėms, ieškoti būtų, kaip mokymąsi padaryti interaktyvų. Vaikai daug imliau mokosi, jei kalbėjimo, klausimo, skaitymo ir rašymo gebėjimai bus stiprinami analizuojant jiems aktualią informaciją, skiriant dėmesį garso ar vaizdo turiniui, laikraščiams, žurnalams, naršant internete ar net braižant įvairius mąstymo žemėlapius. Svarbiausia, kad vaikas šiame procese jaustų tėvų palaikymą ir dėmesį.