– Vis dažniau kalbama ne tik apie imunitetą, bet ir apie mikrobiotą. Papasakokite, kas tai yra?

– Tai visi gyvi mikroorganizmai: virusai, bakterijos, pirmuonys ir kt. Tai nėra vien tik bakterijos, nors dažniausiai kalbame būtent apie jas, nes kiti per daug maži. Mikrobiota yra žarnyno, odos, urogenitalinė, ausies, nosies, kvėpavimo takų. Ji nėra vien tik žarnyne.

– Kada ji pradeda formuotis?

– Dar kai vaisius būna įsčiose. Daugelį metų buvo galvota, kad vaisius auga sterilioje aplinkoje, bet dabar žinoma, kad tikrai ne. Be abejo, tų bakterijų vaisius neturi daug, bet kai kurios patenka pro lytinius takus ir ima treniruoti dar negimusio kūdikio imuninę sistemą.

– Didžiausią kiekį bakterijų kūdikis gauna gimdamas, tiesa?

– Taip. Jei gimsta natūraliais gimdymo takais, iš ten gauna pirmąsias bakterijas. Jei gimsta Cezario pjūvio pagalba, gauna bakterijas nuo odos, iš aplinkos arba iš personalo. Tai yra visiškai nenatūralias, ne urogenitalinio trakto bakterijas. Dabar galvojama, kad būtent tai gali būti kai kurių ligų ateityje priežastis. Ne veltui siūloma speciali procedūra tiems, kurie gimė Cezario pjūvio pagalba – pirmomis gyvenimo akimirkomis tokių kūdikių lūpas patepti tamponu, sumirkytu mamos urogenitaliniame trakte, šitaip duodama natūralių bakterijų, kurios kolonizuoja žarnyną. Nes tie, kurie gimsta Cezario pjūvio pagalba, tikrai dažniau serga tam tikromis ligomis.

– Motinos pienas – antras gerųjų bakterijų šaltinis, tiesa?

– Taip. Jis nėra didelis šaltinis, bet tiesa ta, kad jis nėra sterilus. Maža to, daug bakterijų vaikas gauna žįsdamas nuo spenelio, nuo odos. Jos kolonizuoja žarnyną ir tai yra labai svarbu, bet dar svarbiau, kad motinos piene yra tam tikros medžiagos, maisto skaidulos, kurios skatina žarnyno bakterijas augti. Jos tarsi trąša.

Foto: Vida Press

– Ar vaikui augant galima tų gerųjų bakterijų kiekį reguliuoti?

– Taip. Visų pirma – duoti „trąšas“, maistą joms. Tas maistas – tai maisto skaidulos. Jų gausu vaisiuose, daržovėse, grūdinėse kultūrose. Galima gerųjų bakterijų kiekį ir sumažinti, jei maitinsite vaiką netinkamai. Taip pat bakterijų sudėčiai turi įtakos antibiotikai, kai kurios ligos, tarkime, gripas, visokie teršalai, net ir psichologinis stresas.

– O kaip dėl probiotikų, ar jie padeda atsitiesti nuo ligų?

– Čia toks paradoksas – žmonės labai stipriai plauna rankas, o paskui valgo probiotikus, kurie gaunami iš išmatų. Iš tikrųjų jie yra žmogiškos kilmės – išauginti iš išmatų ir paskui persėjami kaip grybai, fasuojami į kapsules. Tik mūsų organizmo žarnyne yra virš 5 tūkst. rūšių probiotikų, o geriamuose – vos 10-15 rūšių. Tai kiek iš jų naudos – klausimas. Jie padeda tik nuo tam tikrų ligų. Šiuo atveju nuo viduriavimo ir tokių virusų kaip noro, roto. Bet sergant kitoms ligomis probiotikai nėra tokie veiksnūs ir šiandien Lietuvoje vaikams per dažnai duodami. Ypač profilaktiniais tikslais. Pas mane ateina, pasakoja, kad nuo gimimo geria tuos probiotikus. To tikrai nereikia. Jei vaikas sveikas, nėra prasmės jų duoti. Yra nedaug indikacijų, kada jie rekomenduojami. Galbūt išmatų transplantacija yra daug vertingesnė procedūra.

– Kas tai per procedūra?

– Ji labai efektyvi kai kurių ligų gydymui. Ji duoda daugiau naudos nei gydymas pačiais brangiausiais antibiotikais. Bet šiandien yra vienintelė liga, kurią pagydo ši procedūra, tai yra viduriavimas, sukeltas tam tikros bakterijos – Clostridium difficile. Nuo šios ligos buvo ne vienas mirties atvejis, be to, ji linkusi kartotis, o gydymas antibiotikais kartais nėra efektyvus. Prieš šešis metus buvo pastebėta, kad tokios ligos efektyviausias gydymas yra būtent išmatų transplantacija, dabar ji yra kone pirmoje vietoje. Jei tik būtų galimybė, pirmiausia skirčiau ne antibiotikus, o šią procedūrą.

Vaidotas Urbonas

– Bet tai nėra operacija?

– Ne, tiesiog suleidžiamos sveiko žmogaus išmatos kolonoskopijos metu, pro tiesiąją žarną. Dabar yra bandymų išmatas išsausinti ir supresuoti į kapsulę. Žmogus turėtų išgerti 40-60 tokių kapsulių. Trumpai drūtai – tu tiesiog pavalgai šito daikto. Bet šiandien tai yra efektyvi procedūra, dėl to niekas nesiginčija. Be to, bandoma atrasti įrodymų, kad galbūt šis gydymas galėtų padėti ir sergantiems kitomis ligomis. Aš jau porą metų darau išmatų transplantacijas autizmu sergantiems vaikams. Smegenų ir žarnyno ryšys jau seniai įrodytas. Aišku, mes jokiu būdu nepagydysime autizmo su tokia procedūra, bet kai kuriems vaikams šiek tiek pagerėja. Galbūt ateityje bus viskas aiškiau.

– Kokį vaidmenį mūsų organizme atlieka bakterijos?

– Bakterija gamina medžiagas, kurios neleidžia kitoms bakterijoms augti, kovoja dėl maisto ir natūralu, kad jei nelieka maisto blogietėms, jos miršta. O kadangi jų būna mažiau, greičiau ir išnyksta. Be to, bakterijos treniruoja mūsų imuninę sistemą. Tarkime, lacto ir bifido yra labai geros, kol jos yra žarnyno viduje, o ne patekusios į kraują. Jei mes bifido bakterijas suleistume į kraują, gautume normalų kraujo užkrėtimą. Jos yra geros toje vietoje, kurioje yra. Tam, kad sulaikytų jų patekimą iš žarnyno į kraujagysles, gleivinę, mūsų imuninė sistema ir stovi sargyboje. Ji mato, gamina tam tikras medžiagas ir neleidžia toms bakterijoms patekti į vidų. Nors jos yra ir labai geros. Lygiai taip pat saugo ir nuo blogųjų. Nes jei žarnyne yra bloga bakterija, bet ji ar jos gaminami produktai, tarkime, toksinai, negali prilipti prie mūsų žarnyno sienelės, mes ligos neturėsime. Tu gali išmatose rasti tą bakteriją, bet žmogus nesijaus blogai. Jei nori sukelti ligą, bakterija turi arba pati patekti į organizmą, arba jos gaminami toksinai.

– Sakoma, kad cukrus yra blogųjų bakterijų maistas. Tiesa?

– Cukrus yra tiek blogųjų, tiek gerųjų bakterijų maistas. Pažiūrėkite, visi vaikai mėgsta saldžiai, bet jie grybelių neturi. Suaugusieji nevalgo saldžiai, pilna grybelių. Aš griežtai nedraudžiu vaikams valgyti cukrau, be abejo, saikingai. Bet tai tikrai nėra nuodas. Suaugusiems jo kiekį reikėtų riboti labiau.

– Per kiek laiko atsistato mikrobiota?

– Maždaug per mėnesį laiko. Kartais ilgiau – keletą mėnesių. Bet norint, kad greičiau atsistatytų, daugiau naudos duoda maisto produktai, gausūs maistinių skaidulų, negu probiotikai.