Būtina drėkinti orą
Sloga yra viena pirmųjų infekcijų, kuri mus pasitinka vaikystėje. „Nosies funkcija yra filtruoti orą tam, kad į kvėpavimo takus jis patektų švarus. Tam, kad ji kuo geriau atliktų savo darbą, nosies gleivinė visada turi būti drėgna. Gleivės yra būtinos tam, kad virusai jose „paskęstų“. Be gleivių, svarbu, kad nosyje esantys žiuželiai taip pat dirbtų savo darbą ir šalintų dulkes bei kitus svetimkūnius. Būtent nosis gali apsaugoti nuo virusų, bet jei vaikas bus išsižiojęs, jis rizikuoja susirgti, nes gerklėje nėra tokių stiprių apsaugos mechanizmų“, – pasakojo gydytoja I. Plėštytė-Būtienė.
Jei nosis yra užburkusi, o gleivinė dėl kokių nors priežasčių išdžiūvusi, vaikas sirgs dažniau ir užsikrėsti virusine infekcija nuo darželio draugų jam bus daug paprasčiau. „Be abejo, kad sloga yra užkrečiama. Virusų visur yra labai daug, bet jie nėra labai atsparūs – 2-3 dienos ir žūsta. Kai virusas patenka į nosį, ten ima daugintis, todėl sloguojantis vaikas nusičiaudėjęs išskiria didesnį kiekį virusų negu yra natūraliai aplinkoje. Vandens lašeliai paplinta maždaug 2-3 metrų spinduliu. Jei mes darbovietėje nesame su kolegomis tokie artimi, vaikai darželyje žaidžia šalia vienas kito, dalijasi žaislais. Jei vaiko nosies gleivinė bus puikiai subalansuota, jei imuninė sistema veiks tinkamai, jei gleivinėje bus pakankamas kiekis gerųjų bakterijų, jis neapsikrės, bet jei vaikas norės sirgti, jis sirgs“, – teigė medikė.
Anot jos, didžiausias nosies gleivinės priešas – šildymo sezonas, kai oras namuose būna itin sausas ir gleivinė išdžiūsta. Tam, kad to išvengtume, gydytoja rekomenduoja drėkinti ne nosį, bet aplinką. Ji taip pat pataria nepiktnaudžiauti jūros vandeniu, kurį dabar taip pamėgo daugelis mamų. „Pabandykite kasdien vandeniu su druska plauti savo veidą. Pamatysite, kas liks iš odos. Ji išsausės, sudirgs ir pleiskanos. Jei mes per daug plauname nosį, išplauname gleives, o kartu ir gerąsias bakterijas“, – tvirtino gydytoja.
Bene didžiausias nerimas apima tėvus, kai sloga užpuola vos kelių mėnesių kūdikį. Jam tampa sunku ne tik kvėpuoti, bet ir valgyti. „Pirmiausia reikėtų bandyti išplauti nosį su vandeniu. Jei nepadeda, bandyti medikamentus. Jei sloga tikrai stipri, galima inhaliuoti ir su gleivinę sutraukiančiu medikamentu, pavyzdžiui nedideliu kiekiu adrenalino, tik prieš tai pasitarus su šeimos gydytoju. Kad ir kaip bebūtų, inhaliacijos išties padeda. Jei norime, kad praeitų nosies ar gerklės paburkimas, užtenka inhaliuoti su paprastu vandeniu. Mineralinį vandenį reikėtų naudoti jau tik po ūmios ligos tam, kad atsistatytų gleivinė“, – pasakojo medikė.
Kuo mažiau kištis į nosį
Dar viena bėda su sloga ir mažais vaikais – kad jie nemoka išsipūsti nosies ir gleives reikia atsiurbti. „Mažiems vaikams atsiurbti reikia, bet ne tiek daug, kiek matau, kad mamos tą daro. Nereikia taip agresyviai. Nes mūsų nosis gali gintis tik didindama sekreciją. Ar vaikas ką nors įsikiša į nosį pats, ar mes lendame, atsiranda gausi skaidri sekrecija, kuri nėra nuo infekcijos, o nuo per didelio dirginimo“, – pasakojo I. Plėštytė-Būtienė.
Ji pataria pirmosiomis slogos dienomis nestabdyti gleivių tekėjimo, nes taip pasišalina ligos sukėlėjai. Vėliau stabdyti reikia, nes imuninės ląstelės ten dirba savo darbą, o gausus tekėjimas jį sutrikdo. „Apskritai siūlau į nosį kištis tik tada, kai matome, kad vaikui sunku. Visais kitais atvejais užtenka nušluostyti“, – sakė medikė.
Dar vienas šiandien populiarus būdas kovoti su virusais – eteriniai aliejai. „Jei virusų kiekį aplinkoje sumažinsime, be abejo, vaikas sirgs mažiau, todėl tam puikiai tinka pagarinti eterinius aliejus“, – patarė medikė.
Kas tie adenoidai?
Kitas nemalonus slogos simptomas – nosies užburkimas. Anot gydytojos, yra keletas priežasčių, kodėl ji užburksta. Viena – nuo karščio, kita – nuo alergijos, trečia – dėl adenoidų. „Kuo dažniau vaikas serga virusinėmis ligomis, tuo didesnė tikimybė, kad „užaugs“ adenoidai. Ar juos šalinti – reikia klausti specialistų. Ir geriau būtų – net kelių. Adenoidai yra nosies gale esančios limfinio audinio sankaupos. Bet koks jų paburkimas lems, kad vaikas kvėpuos per burną, o ne per nosį“, – pasakojo medikė. Ji pastebi, kad kuo vaikas uždaresnis, tuo dažniau serga. „Tie vaikai, kurie yra labai jautrūs, kurie sunkiai adaptuojasi darželyje, jaučiasi emociškai nesaugūs ir viską laiko savyje, dažniau serga. Galime gerti kiek norime vaistų, bet pirmiau reikia susitvarkyti su emocijomis“, – sakė specialistė.
Kaip tvarkytis su adenoidais? Anot gydytojos, vienas būdas – inhaliacijos su vandeniu, antras – priešalerginiai vaistai. „Nuo kokių 5 metų vaikas nustoja tiek daug sirgti ir adenoidai sumažėja savaime. Jei vaikas neserga, nekarščiuoja, bet sloguoja, reikėtų pagalvoti apie alergiją. Naujagimiams kūdikiams alerginės slogos dažniausiai nebūna. Alergijų pikas yra 4-5 metai. Jei ketinate operuoti adenoidus, prieš tai patariu nueiti pas alergologus. Nes būna situacijų, kai juos pašalina, o sloga nesibaigia. Jei tai alergija, jos neišoperuosi“, – sakė I. Plėštytė-Būtienė.
Kaip užbėgti ligai už akių?
Daugelis tėvų atidžiai seka savo vaikus ir bando ligą „pagauti“ jos pačioje pradžioje. Deja, retai kam pavyksta. „Kartais pavyksta sustabdyti slogą vos jai prasidėjus, bet ne visada. Ją reikia labai gerai pastebėti ir atpažinti. Irzlesnis vaikas, blizgančios akys signalizuoja apie tūnantį virusą. Ką turėtume daryti? Mažinti virusų kiekį nosyje: inhaliacijos, plovimai, kol dar neprasidėjo uždegimas. Staigiai mažiname viruso kiekį nosyje ir drėkiname bei tvarkome gleivinę. Bet tas laiko tarpas, kada dar spėsime sustabdyti, o kada jau pavėlavome, yra labai trumpas. Kartais tai yra net valandos klausimas“, – sakė medikė.
Nors vaistinėse apstu medikamentų, daugelis mamų nepamiršta ir liaudiškų priemonių. Pavyzdžiui, kojų šildymo vandenyje su druska. „Visų pirma, pradėkime nuo to, kad tai maloni, atpalaiduojanti procedūra. Šiluma išplečia kraujagysles, kraujas teka greičiau, atneša daugiau imuninių ląstelių, kurios padeda kovoti su virusu. Pėdų vonelės kelio virusams tikrai neužkirs, bet ir blogiau nuo to nebus. Tik svarbu, kad po tokios procedūros vaikas jau nevaikščiotų, nebūtų skersvejyje, nevalgytų šalto maisto“, – pasakojo specialistė.
Kiek sirgti normalu?
Kita situacija – kai vaikui pūlinga sloga užsitęsia ilgiau nei tris savaites. Jei tokia sloga kartojasi ne vieną kartą, gydytoja pataria išsitirti dėl bakterinės infekcijos. „Reikėtų pažiūrėti, kokios tos bakterijos ir pasidaryti pasėlį iš nosiaryklės. Žinant, kokia tai yra bakterija, kurią vaikas nešioja ir jo imuninė sistema per klaidą priėmė, turėtume pasvarstyti apie tinkamus antibiotikus jai išnaikinti. Nes kai kuriios bakterijos gali būti atsparios įprastiems antibiotikams ir juos vartojant, nebus jokio efekto“, – pasakojo medikė. Anot jos, normaliai sloga suaugusiam žmogui trunka septynias dienas, vaikams – ilgiau. Norma yra dvi savaitės.
Ar slogą įveiks augaliniai medikamentai, vienareikšmiško atsakymo gydytoja neturėjo. „Augalas yra tokia gyvybės forma, kuri nuo savo kenkėjų negali pabėgti, todėl vienintelis būdas, kaip jis ginasi – gamina žudančias medžiagas. Taigi kiekvienas augalas turi priešuždegiminių ir antibiotinių savybių. Bet klausimas, kokio jos stiprumo. Vartoti profilaktiškai tikrai nereikėtų, bet sloguojant, pasitarus su gydytoju, galima. Tik reikia atkreipti dėmesį, kokius vaistus duodame. Jei vieni skatina nosies gleivių skystinimą, o kiti stabdo – logiška, kad naudos nebus“, – pasakojo specialistė. Ji pridūrė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams normalu per metus sirgti net devynis kartus. Todėl užklupus slogai, nereikėtų kelti panikos.
