Kaip rašo tinklalapis mirror.co.uk, gimdytojų daromos klaidos neišvengiamai kelia vaikams ne tik nudegimų, bet ir vėlesniame amžiuje išsivystančio odos vėžio riziką, todėl labai svarbu žinoti, kaip tų klaidų išvengti.
46 proc. tėvų teigia nežinantys, kaip dažnai tepti vaikus kremu nuo saulės
Paprastai saulės kremu vaiko odą reikia patepti kas porą valandų, jei jis nesušlampa, sako Sweta Rai, Britanijos dermatologų asociacijos narė.
Vaikui plaukiojant arba žaidžiant vandenyje, priemonė gali būti nuplauta, todėl ją naudoti derėtų dažniau.
Siekiant užtikrinti optimalią apsaugą, saulės kremą rekomenduojama tepti likus pusvalandžiui iki išėjimo į lauką, o 15 minučių pabuvus saulėje, vėl ištepti vaiko odą kremu, kad juo būtų padengtos visos kūno sritys.
Net ir tas priemones, kuriomis, esą, pakanka tepti kartą per dieną, rekomenduojama naudoti kartotinai: tepant vieną kartą gali likti kremu nepadengtų, taigi, nuo saulės neapsaugotų odos plotų.
24 proc. tėvų nežino, kuriuos produktus pasirinkti, nes nesupranta, kas yra SPF ir ką reiškia ženklinimas žvaigždutėmis
Britanijos dermatologų asociacija rekomenduoja naudoti kremą, kurio SPF (apsaugos nuo saulės faktorius) – ne žemesnis kaip 30, o apsaugos nuo ultravioletinių spindulių (UVA) įvertinimas – penkios žvaigždutės.
Taip pavyks sukurti tinkamą apsaugą ir nuo UVA (sendinančių), ir nuo UVB (deginančių) spindulių.
Laikas, po kurio oda parausta ar paraudonuoja, skiriasi, atsižvelgiant į odos tipą. Jei ant pakuotės nurodyta, kad produktas teikia SPF 30 apsaugą, vadinasi, prireiks 30 kartų daugiau laiko, kol oda pasieks paraudimo stadiją.
Ne ką mažiau svarbi apsauga nuo ultravioletinių spindulių (ją paprastai nurodo žvaigždučių skaičius ant kremo tūtelės), nes jie prasiskverbia iki gilesnių odos sluoksnių.
45 proc. tėvų mano, kad pavojus nudegti visiškai priklauso nuo oro temperatūros
Nudegimą lemia ultravioletiniai spinduliai, o ne karštis, todėl spręsti apie nudegimo riziką vien pažvelgus į termometro stulpelį, tikrai negalima.
Didžiausią pavojų ultravioletiniai spinduliai kelia nuo 11.00 iki 15.00 valandos, todėl tą laiką geriau praleisti šešėlyje, bet ir tada vaikas turi būti pateptas kremu nuo saulės, nes UV šviesa prasiskverbia visur ir tikrai gali sukelti nudegimų.
Atminkite, kad vaikų oda yra plonesnė už suaugusiųjų, todėl vaikai tikrai nesunkiai nudega net būdami šešėlyje.
29 proc. tėvų net vasarą retai tepa vaikus priemonėmis su SPF, o 79 proc. niekada jų nenaudoja apsiniaukusiomis dienomis
Kenksmingi spinduliai prasiskverbia ir pro debesis, taigi, jie kelia riziką, nors saulės danguje ir nematyti.
Buvimas lauke, kai saulę užstoja debesys, neapsaugo nuo žemo laipsnio spindulių poveikio, ilgainiui galinčio nulemti ne melanomos tipo odos vėžio išsivystymą.
Kaip rodo „Disney Junior“ tyrimo rezultatai, 30 proc. tėvų pripažįsta, kad jų veikai bent kartą yra nudegę saulėje.
Dermatologai, savo ruožtu, tvirtina, kad net vienas nudegimo atvejis dar nesulaukus 20 metų, didina odos vėžio išsivystymo vėlesniame amžiuje riziką.
78 proc. tėvų nemano, kad apsaugine priemone reikia ištepti visą vaiko kūną: pažastys ir akių vokai – jokia išimtis
Odos vėžys dažnai paveikia akių vokus, todėl labai svarbu tinkamai juos apsaugoti.
Beje, čia pravers ne tik kremai, bet ir ultravioletinius spinduliuos blokuojantys akiniai, taip pat kepurės bei skrybėlės nuo saulės.
Pastarųjų veiksmingumą nurodo UPF (ultravioletinių spindulių apsauga) rodiklis. Jis nustatomas atsižvelgiant į gaminio tipą, audinį ir spalvą. UPF rodikliai paprastai nurodomi etiketėse, todėl patariama jais pasidomėti, jei jums tikrai svarbu, kad vaikas būtų tinkamai apsaugotas nuo saulės.
