– Ką būtina žinoti apie papildomus skiepus vaikams?

– Pagrindinis principas, kuriuo turi vadovautis visi tėvai yra tas, kad vaikas turi turėti teisę nesirgti. Vaikui sirgti yra sunku dėl daugelio priežasčių. Kiekviena liga turi savo pasireiškimą, tarkime, jeigu tai yra hepatitas A, vaikas negali valgyti, jam padidėjusios kepenys sukelia skausmą, jis viduriuoja, sutrinka virškinimas, gali kristi svoris. O kur dar visi psichologiniai aspektai, su kuriais susiduria sunkiai sirgdamas vaikas.

Be to, vaikui sergant išsiskiria streso hormonai, kurie susilpnina imuninę sistemą. Tad jeigu norite vaiką apsaugoti nuo tokių ligų ir kančių – geriausia skiepytis.

Pagrindinis principas, kuriuo turi vadovautis visi tėvai yra tas, kad vaikas turi turėti teisę nesirgti
Imunologė Lilijana Drevinskienė

– Kodėl papildomi skiepai nėra finansuojami? Ar tik dėl to, kad valstybei neužtektų tiek lėšų?

– Ne, ne tik dėl lėšų trūkumo, ne tik pinigai lemia vakcinų įsigijimo sprendimus. Kiekviena šalis turi savo higienos laikymosi įpročius, maisto gaminimo taisykles ir tai dažniausiai lemia skirtingą ligų paplitimą, maisto keliu plintančių ligų atsiradimui skirtingose šalyse. Lietuvoje higienos kultūra yra aukšto lygio ir susirgti maisto keliu plintančių infekcijų sukeltomis ligomis galimybės susirgti nėra didelės. Taigi, skiepyti visos šalies vaikus nėra reikalinga. Valstybė finansuoja labiausiai mūsų šalyje paplitusių ligų vakcinas vaikams.

– O kaip yra su keliaujančiais?

– Keičiasi situacija, kai su vaikais keliaujama į kitas šalis – tuomet ir Lietuvoje atsiranda, kad ir to paties hepatito A atvejų. Bet papildomi skiepai yra ypač reikalingi visiems, kurie negyvena vienkiemyje visą savo gyvenimą, o keliauja po įvairias pasaulio vietas, ragauja visokius mažai termiškai apdorotus patiekalus, maudosi baseinuose ir šiltoje jūroje, tikrai turi galimybę užsikrėsti hepatito A virusu. Kitaip sakant, džiaugtis gyvenimu ir keliauti tikrai reikia, tačiau protinga būtų save ir savo vaikus apdrausti nuo bereikalingų rizikų sveikatai.

Skiepai

Izraelyje nuo hepatito A skiepijami visi, nes ten yra Rytų kultūra, karštas klimatas, valgoma daug jūros gėrybių. Apskritai Rytų šalyse neretai galima pamatyti, kad maistas ruošiamas ir parduodamas tiesiog gatvėje, gaminama be pirštinių, o tai reiškia, kad tikrai nėra užtikrinamos geros sanitarinės sąlygos. Turėkite galvoje, kad hepatito A virusas gali plūduriuoti tiek kokios Turkijos baseine, tiek jūros vandenyje, virusas išlieka ir trumpai verdamose jūros gėrybėse – krevetėse, moliuskuose. Taigi, norite į Rytus saugiai ir nebijoti visko? Tam ir yra skiepai. Tai čia paminėjau atvejus, kurie aktualūs keliaujantiems su vaikais.

Tačiau rizikos grupėms priklausančius vaikus vakcinuoja ir daugelis Europos šalių, tokių kaip Austrija, Belgija, Čekija. Graikija, Kipras.

– Kokie papildomi skiepai aktualiausi vaikams nuo kūdikystės ir pirmaisiais metais darželyje?

– Kalbant apie gyvenimą mūsų šalyje, svarbiausios trys papildomos vakcinos – vėjaraupių (nes itin lengva užsikrėsti kolektyvuose, vėliau platinti šeimos nariams), b grupės meningokoko ir erkinio encefalito, nes šis susirgimas Lietuvoje yra tikrai dažnas ir sunkus. Dabar Sveikatos apsaugos ministro patvirtina nauja nacionalinė imunoprofilaktikos programa 2019-2023 metams, ir vėjaraupių skiepą planuojama įtraukti į skiepų kalendorių 2021 metais.

Vėjaraupiai – tai gana sunki liga, nes vaikui niežti, jis kasosi. Būna tėvai net pirštines uždeda, kad vaikas nenusidraskytų, bet vis tiek nepatogu. Bėrimas yra gerklėje, berniukams būna ir uretroje – šlapimkanalyje, jie negali šlapintis, kenčia, nenori sėsti ant puoduko, nes tai kelia didelį skausmą. Nusikasius pūslelę, gali būti įnešta bakterinė infekcija ir gali komplikuotis kraujo užkrėtimu. Sunkiausia komplikacija – vėjaraupių viruso sukeltas encefalitas. Yra žinoma ir mirties atvejų. Be to, vėjaraupių virusas yra vienas, o sukeliamos ligos yra dvi. Persirgus vėjaraupiais tas virusas iš organizmo niekur nedingsta ir kada nors gyvenime gali sukelti juostinę pūslelinę. Tai labai skausminga, sunkiai gydoma liga, kurios pasekmes dar ilgai yra juntamos.

Kita ypatingai pavojinga liga – B grupės meningokoko (B grupės serotipas dažniausiai sutinkamas Lietuvoje). Tiesa, dabar vaikams, kurie gimę nuo 2018-ųjų gegužės, B grupės meningokoko skiepas yra finansuojamas. Vyresniems – mokamas. Šio tipo meningokokas sukelia negrįžtamas pasekmes, jeigu vaikas išlieka gyvas, o kartais baigtis yra mirtis.

Trečias papildomas skiepas vaikams turėtų būtų erkinio encefalito. Baltijos šalių grupėje, Lietuvoje sergamumas virusiniu erkiniu encefalitu yra didžiausias. Liekamieji šios ligos reiškiniai – centrinės nervų sistemos (smegenų) ir periferinių nervų sistemos pakenkimai (įvairių vietų paralyžius), smegenų pakenkimas ir t.t.

Vaikui sirgti sunku, ypač, kai to galima išvengti, bet reikia pamąstyti ir apie finansinį aspektą. Kiek tėvų gali sau leisti pasiimti dvi ar tris savaites nedarbingumo? Kiek tai atsieina šeimai, valstybei? Tokiu atveju, manau, skiepo kaina yra kur kas mažesnė.

– Kodėl kai kurias vakcinas reikia gauti du ar net tris kartus?

– Trumpai tariant, kad kartotinės vakcinos dozės skatintų atsirasti daugiau imuninės atminties ląstelių, nuo kurių priklauso ilgalaikė apsauga nuo bakterijų ir virusų.

Seniau nuo virusinių susirgimų, pavyzdžiui nuo tymų, vėjaraupių buvo skiepijama tik vieną kartą, tačiau sergamumas šiomis ligomis dar buvo dažnas ir tikimybės sutikti gyvą laukinį virusą buvo taip pat didelė. Susitikus tokį virusą, jis suveikdavo kaip pakartotinė vakcinos dozė. Jis primindavo imuninei sistemai, kad vėl reikia pasigaminti antikūnų. Kadangi vakcinų dėka sergamumas šiomis ligomis tapo daug mažesnis, atsirado būtinumas skiepyti antra vakcinos doze, mat sumažėjo tikimybė susitikti laukinį virusą. Todėl dabar gyvų virusų vakcinomis skiepijame du kartus.

Vakcinose prieš bakterinių ligų susirgimus yra negyvų bakterijų dalelės, todėl tik kartotinės vakcinacijos, užbaigus pirminį trijų-keturių vakcinų dozių kursą, sukelia pakankamą imuninį atsaką.

Kokių skiepų vaikams labiausiai reikėtų, jei tėvai ketina su jais keliauti į šiltus kraštus, tokius, kaip: Tailandas, Marokas, Egiptas, Tunisas, Turkija, Graikija.

– Keliautojų vakcinoms priklauso vidurių šiltinė, hepatitas A, B, difterija-kokliušas-stabligė, bet šį skiepą vaikai gauna nemokamai ir neturi tik tie, kurie jo yra atsisakę. Aktuali ir vakcina nuo pasiutligės, geltonojo drugio. O suplanavus atostogas į konkrečią šalį, rekomenduojamus skiepus galite rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ulac.lt) interneto svetainėje.

PAPILDOMI SKIEPAI – aktualūs gyvenantiems Lietuvoje

B grupės meningokoko – nuo 2018-ųjų gegužės, B grupės meningokoko skiepas yra finansuojamas, vyresniems – mokamas. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, kada pradėtas vakcinuoti, gali reikėti nuo trijų iki keturių dozių. Vienos dozės kaina privačiame sektoriuje siekia apie 114 Eur.

Erkinio encefalito – minimalus amžius yra 9 mėnesiai pirmam skiepui. Nuo virusinio erkinio encefalito revakcinacijos po pirminio kurso turi būti atliekamos visą gyvenimą. Pirminis kursas yra trys dozės (Pirma ir antra dozės turi būti atliekamos mėnesio skirtumu, o trečioji po 8-12 mėnesių). Pirma revakcinacija po trijų metų, o kitos, priklausomai nuo paciento amžiaus kas tris-penkis metus. Vienos dozės kaina privačiame sektoriuje siekia apie 36 Eur.

Vėjaraupių – imunitetą visam gyvenimui užtikrina dvi vakcinos dozės. Skiepijami vaikai nuo pusantrų metų. Vienos dozės kaina privačiame sektoriuje siekia apie 54 Eur.

Reikalingos vakcinos ir jų kainos keliaujantiems su vaikais

Vidurių šiltinė – vakcinos kaina privačiose klinikose siekia apie 38 Eur. Vakcina skirta ir vaikams, ir suaugusiems. Reikalinga tik viena dozė.

Geltonojo drugio – apie 57 Eur. Vakcina skirta ir vaikams, ir suaugusiems. Reikalinga tik viena dozė.

Pasiutligės – apie 47 Eur. Vakcina skirta ir vaikams, ir suaugusiems. Reikalinga tik viena dozė.

Hepatitas A vaikams – 34 eur. Reikalinga tik viena dozė.