Edukologė pasakoja savo pačios vaikams aukštą temperatūrą mušanti nupildama šaltu vandeniu, o tėvams pataria įsitikinti, ar norėdami auginti sveiką vaiką jie ko nors nepamiršta.
1. Sveika mityba. Prisiminkite ne tik mitybos piramidę, bet ir galvokite, iš kur atkeliauja maistas ant vaikų stalo, kas ir su kokia energija jį augina, gamina. Ir nepamirškime apie visa tai kalbėtis su vaikais. Pavyzdžiui, apie tai, kaip kūną veikia cukrus, kodėl saldėsių norisi dar ir dar. Koks maistas šildo ar šaldo kūną. Jie pajėgūs priimti net būdami labai maži, o tai, ką praktikuoja namie ir/arba ugdymo įstaigoje iki mokyklos, tampa norma, atspirties tašku visam gyvenimui.
2. Buvimas lauke bet kokiu oru ir ištvermės reikalaujantys žygiai. Būti lauke yra svarbu ne tik dėl deguonies kupino oro. Laipynės, judėjimas, ištvermės reikalaujantys žygiai natūraliais gamtiniais paviršiais (o ne tik parkų takais) užgrūdina vaikus fiziškai, ugdo jų valią, ištvermę, jie mokosi įveikti bet kokias kliūtis, mokosi susirasti veiklos. Neretai atėjęs iš namų vaikas yra įpratęs, kad tėvai atneša, pasiūlo, įkelia. Lauke jie įgauna drąsos ropštis, kristi, atsikelti ir vėl bandyti. Lauke stiprėja ne tik kūnas, bet ir charakteris. Jei kalbėtume apie ugdymo įstaigą: nebūtina rinktis lauko vaikų darželio, galima rinktis darželį, kur nuolat būna žygių, lauko yra daug ir bet kokiu oru. O jei vaiko lankomas darželis tokios praktikos neturi – tą kompensuoti reikėtų namie darbo dienomis ar bent savaitgaliais.
3. Judėjimas, sportas, koordinuota fizinė veikla. Daryti tam tikrus pratimus su sportine įranga yra labai svarbu. Tai vysto fizines kūno savybes: jėgą, ištvermę, lankstumą. Leidžia vaikams siekti, įveikti ir taip realizuoti augimo, savarankiškumo poreikius.
4. Gera psichologinė savijauta ir meilė. Visiems žinoma, kad, pavyzdžiui, pradedant lankyti darželį, vaikas stresuoja ir prasideda „pilvelį skauda“ žaidimai. Tai psichosomatiniai reiškiniai. Jei vaikai jaučiasi gerai, laimingi, eina pas draugus į darželį, jie nenorės sirgti. Vaikas nori būti pastebėtas, puoselėjamas, myluojamas. Tiek tėvų, tiek auklėtojų. Jam būtina turėti kupiną meilės širdelę, o meilę reikėtų suprasti kaip naudojamą resursą, o ne konstantą, kuri, atrodytų, visada yra. Tėvai sako: „Aš tikrai myliu savo vaiką". O sakyti, rodyti, reikia pačiam vaikui, nuolat ir kasdien. Nepamirškime, kad mažyliai suaugusiojo dėmesyje ir meilėje vystosi dvigubai greičiau.
5. Realizuotas poreikis tobulėti, mokytis. Atrodytų, kad tai proto stiprinimo programos komponentė. Bet prisiminkime, kad vaiko dvasiniai poreikiai mokytis, tobulėti yra labai stiprūs. Leisdami jiems realizuotis stipriname ir kūną. Ir atvirkščiai – jei vaikas ilgai netobulėja – gali ilgainiui ir apsirgti. Namuose su Dovydu laikausi taisyklės, kad kai negaluoja ir turi likti namie – turi būti nuobodu. Bet tik iki tam tikro lygio. Akivaizdžiai elgesyje, akyse ima matytis, kai ties tam tikra riba nuobodis tampa ne skatinančiu sveikti ir ištrūkti iš namų, bet sekinančiu.
6. Erdvė ir laikas laisvam žaidimui. Neįprasta, tiesa? Išties laisvas žaidimas yra vienas iš bazinių vaiko poreikių ir jo netenkinimas gali sargdinti. Laisvas žaidimas su tinkamais žaislais.
7. Tiesioginis grūdinimas. Tiesioginis grūdinimas yra lyg vyšnaitė ant torto. Grūdinimas gali būti atliekamas oru, vandeniu ir/ar žeme. Mūsų darželyje jis vyksta nuo rudens iki pavasario dalyvauja tik tos šeimos, kurios duoda sutikimą. Apsipilama šaltu vandenėliu (visą kūną ar tik kojytes) arba esant sniegui lakstoma lauke. Ypač trumpos sesijos. Namie taip pat skatiname imtis šios iniciatyvos – atidarę duris leiskite vaikui akimirkai išeiti (tik jei nori!) ant sniego, ar tiesiog į vėsų orą balkone. Imunitetas kaip mat sustiprės.
Tėvų daromos klaidos
Darželio sveikatinimo mokytoja Jolanta Motiejūnienė dalinasi įžvalgomis apie septynias dažniausiai tėvelių daromas klaidas ir siūlo septynias priemones sveikatai stiprinti, jei vaiko sveikata susvyravo. Mažiausiųjų auklėtojos pareigas taip pat atliekanti Tibeto medicinos praktikė J.Motiejūnienė pasakoja, kokias klaidas dažniausiai pastebi:
1. Maistas. Vaiko mityboje ypač žiemą turi dominuoti šiltas maistas – košės, troškiniai, bet ne jogurtukai ir varškytė. Verta pasidomėti ir energetiškai šildančiu/šaldančiu maistu (Rytų medicina). Netinkama žiemai mityba gali būti pagrindine nuolatinių slogų ar ligų priežastimi. Be to – praverstų visiškai iš vaiko valgiaraščio išimti greitą maistą ir saldumynus.
2. Apranga pagal sezoną. Jau atvėso, o šiltesnio rūbo dar neturime, per mažas kombinezonas padeda sušlapti kojoms, medvilninis apatinis darbužių sluoksnis sušaldo. Taigi derėtų pasirūpinti tinkama apranga. Ir nepamirškite, kad visi vaikai skirtingi. Prie identiškos aprangos vienas perkais, o kitas sušals. Būkite tam jautrūs.
3. Laikas lauke. Net esant slogai ar kosuliui šiek tiek lauko į naudą. Net per atostogas ar savaitgaliais reikia išvesti vaiką padūkti į lauką.
4. Šilumos ir šalčio balansas. Turi dominuoti šiluma: po lauko – šiltos arbatos, jei kojos sušalusios – sušildyti. Tam tinka pirtys, mankštelės, bėgiojimai ir kiti šildymosi būdai.
5. Profilaktika. Reguliariai (kartą per metus) daryti profilaktiką prieš parazitus.
6. Darymas už vaiką. Saugokitės, jei turite polinkį daryti už vaiką – tai gali būti ir silpnos jo sveikatos priežastimi. Juk jei tėvai visada mane aprengia – kam pačiam rūpintis apsirengti, nusirengti, pasitaisyti pirštines ar paprašyti šiltos arbatos.
7. Pieno produktai. Jie skatina gleivių gamybą. Tad rekomenduojame saikingai vartoti laikais, kai yra polinkis ligoms, visai atsisakyti – slogos ar rimtesnių ligų metu.
Ką daryti, kai pastebite, jog artėja liga?
Kai pastebime, kad vaiko sveikata ima silpti – darosi pavargęs, mieguistas, raudonuoja paakiai, darželio sveikatinimo mokytoja pataria imtis natūralios medicinos priemonių, o kad šios suveiktų – imtis jų iškart, kai pastebite sveikatos silpnėjimą ir daryti dažnai, o ne simboliškai.
Nustoti jas naudoti reikėtų tik tuomet, kai vaikas pilnai sustiprėja, išnykus simptomams dar savaitę mažesniu intensyvumu. J.Motiejūnienė pastebi, kad dažnai vaikai įsiserga būtent todėl, kad natūralios medicinos priemones taikome per mažu intensyvumu ir nutraukiame per greitai.
1. Poilsis, ramybė. Pramogos palauks. Laiku perėjus į ramų režimą galima išvengti sirgimo. Mažiau ekranų, triukšmo, daugiau laisvo žaidimo ir pasakų skaitymo su tėvais. Nelaukite, kol vaikas įsisirgs, net jei tai reikštų praleisti kokį nors socialinį įvykį ar dieną kitą darželyje. Būkime apdairūs.
2. Šiluma (židinys, pirtis ar pan.) ir trinimas šildančiais tepalais. Padėkite kūnui skirti energiją ligos gydymui, o ne eikvoti ją kūno šilumos palaikymui.
3. Inhaliacijos. Nėra geresnio vaisto kosuliukams ir slogytei gydyti nei su lupenomis virtų bulvių inhaliacija. Trys kartai per dieną intensyvaus gydymo ir bent vienas kartas per dieną dar savaitę po simptomų išnykimo.
4. Aromaterapija. Darželyje gariname orą valančius eterinius aliejus. Miegą geriname garindami levandų ar ramunėlių eterinius aliejus. Namie šie pravers naktį slopinant kosulį.
5. Kontrastinis dušas yra lyg imuniteto žadinimo priemonė. Kontrastinį dušą daryti nugaros ir krūtinės sričiai, 1-2 kartus, kol yra kosulys ir sloga, tokiu būdu: šaltas (2-3 sek.) – šiltas (5-6 sek.) – šaltas (2-3 sek.) – šiltas (5-6 sek.) - šaltas (2-3 sek.) – šiltas (5-6 sek.). Pradedame šaltu, baigiame šiltu.
6. Dieta. Sumažinti maisto kiekį, atsisakyti saldumynų. Valgyti sultinį ar kitą lengvą maistą.
7. Sveikatinti iš anksto. Vadovaukimės šūkiu: „Nebėkime nuo problemos, o užsiauginkime imunitetą joms įveikti”.
J.Motiejūnienės teigimu, vaikams pagal jų amžiaus raidą būdingi negalavimai, susiję su skysčiais, t.y. slogos, kosuliai, žarnyno negalavimai ir pan. Liga yra normalus fiziologinis procesas, bet! Bet sirgti galima lengviau, trumpiau ir rečiau. Sloga yra normalus reiškinys, bet jokiu būdu tai nereiškia, kad galime numoti ranka į slogą.
Renata Lazdin atkreipia dėmesį ir į iš pažiūros nesusijusį dalyką: medijas vaiko gyvenime. Vaikas prie ekrano yra hiperstimuliuojamas, tad smegenys sunaudoja daugybę energijos, jei tuo metu imunitetas turi iššūkių – ilgai pabuvus prie ekrano liga gali pramušti imuniteto sieną. Be to, ekranais užimtas vaikas yra užimtas ir negali daryti to, kas išties į naudą jo vaikiškam gyvenimui – judėti, eiti į lauką, laisvai žaisti.
