Vien motinos pieno neužtenka
Anot gydytojos, mažakraujystė yra liga, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kūnelių skaičius ir hemoglobino kiekis. Tai sąlygoja prastesnę deguonies apykaitą organizme – atsiranda nuovargis, oro trūkumas. „Kai yra deguonies stygius, nukenčia visi organai, bet labiausiai širdis ir smegenys. Mažakraujystė gali būti ir įgimta, bet tokių atvejų yra nedaug, ir įgyta dėl nevisavertės mitybos“, - pasakojo medikė.
Nors apie kūdikių mitybą kalbama labai daug, ir šiuo metu mamos skatinamos žindyti kūdikius kuo ilgiau, gydytoja pataria nepulti į kraštutinumus. „Laktacija yra labai teigiamas dalykas, bet niekur nereikalingi kraštutinumai. Kalbant apie kūdikių maitinimą ir mažakraujystę, reikėtų atidžiau stebėti neišnešiotus vaikučius ir gimusius mažesnius nei 2500 gramų svorio. Taip pat atkreipti dėmesį į mamos ligas – ar jai nebuvo mažakraujystės, ar nebuvo gimdymo patologijų, dėl kurių vaisius galėjo nukraujuoti. Visi kiti sveiki naujagimiai turėtų būti maitinami natūraliai motinos pienu, bet nereikėtų pamiršti, kad vaikai iki pusės metų auga labai sparčiai, todėl ilgainiui motinos pieno nebeužteks, kad būtų gauta visų maisto medžiagų. Papildomai primaitinti reikėtų protingai ir laiku. Nepaisant to, kad mama turi daug pieno, kad vaikas gerai auga, maisto medžiagų mamos piene nebeužtenka“, – sakė S.Stankevičienė.
Mėsos nereikia tiek daug, kaip daugelis įsivaizduoja
Pasak gydytojos, papildomą maitinimą reikėtų pradėti nuo kruopų arba nuo daržovių, priklauso nuo to, koks yra metų laikas, jei ruduo – nuo daržovių, jei pavasaris – nuo kruopų, ir po truputį pradėti duoti mėsos. „Nenoriu išsiplėsti apie vegetarizmą ir veganizmą, tik noriu pasakyti, kad čia lazda yra truputį perlenkiama. Nuo 7–8 mėnesio pradedant duoti mėsos, jos užtenka maždaug po 50 g tris kartus per savaitę, tai yra degtukų dėžutės dydžio gabalėlio raudonos mėsos tris kartus per savaitę. Vaikams tikrai nereikia daug mėsos“, – pasakojo gydytoja.
Be mėsos, geležies yra kruopose – daugiausiai grikiuose ir nevalytuose ryžiuose. Paukštienoje, kaip ir pieniškose dešrelėse, geležies nėra. Medikė perspėja mamas nedaryti vienos klaidos, dėl kurios gali atsirasti geležies trūkumas. „Mamos laiku pradeda vaikui duoti papildomo maisto, jis gerai valgo, bet daro vieną klaidą – pamaitina koše, tarkime, kruopų, o tada pamaitina savo pienu. Pienas yra baltymas, neutralizuojantis geležį. Tada lyg ir maitiname teisingai – duodame košės, bet geležies vaikas vis tiek negauna. Reikėtų bent valandą palaukti, kad pavalgiusiam košės vaikui galėtume duoti gerti pieno. Nesvarbu, ar tai motinos pienas, ar karvės pienas, ar pieno mišinys“, – pabrėžė specialistė.
Susirūpinti reikėtų dėl paauglių
Vaikams augant, maisto pasirinkimas didėja, todėl ir geležies atsargos pasipildo greičiau. Bet ir tuomet nederėtų piktnaudžiauti pienu. Jo, gydytoja pataria, per dieną reikėtų išgerti apie 200–300 ml.
Be to, medikė pastebi, kad rizikos grupėje dėl mažakraujystės dažnai atsiduria paaugliai. „14–16 metų vaikai labai sparčiai auga. Tuo metu jie gyvena aktyvų gyvenimą, ypač jei daugiau sportuoja, kartais nespėja pavalgyti, susiduria su stresu. Jau nekalbu apie dietas, veganizmus ir vegetarizmus. Tuomet atsiranda ne tik geležies, bet ir kitų vitaminų trūkumas. Pasekmės paaugliams – deguonies badas organuose. Jausmas toks, tarsi jūs įeinate į patalpą, kur gali tilpti 20 žmonių, bet ten yra 120, ir neatvertas nė vienas langas. Smegenys negali efektyviai dirbti, širdis – irgi. Jaučiamės mieguisti, nieko nenorime, snūduriuojame, neturime jėgų klausytis ir įsisavinti žinių, greitai pavargstame, negalime atlaikyti fizinio krūvio. Tokiu atveju reikėtų susirūpinti vaiko mityba, o prireikus – kreiptis į specialistus“, – teigė gydytoja.