Vegetarai turėtų susirūpinti
„Įprastai moterims per dieną reikia maždaug 15 mg geležies, nėštumo metu – 25 mg, o trečiąjį trimestrą – 30 mg. Tuo laikotarpiu vyksta didžiausias geležies atidavimas vaisiui ir didžiausias vaisiaus geležies kaupimas“, – pasakojo medikė.
Geležis, pasak jos, turėtų būti gaunama su maistu ir, jei mityba yra pilnavertė, jokių papildų ar vaistų nereikia. „Geležį gauname su maistu, jei nėra tokios galimybės, turėtume papildyti papildais, o kai kuriais atvejais – ir vaistais. Organizmas turi savo geležies atsargas. Hemoglobino tyrimas gali net nerodyti, kad jums trūksta geležies. Norint tą išsiaiškinti, reikia daryti išplėstinį tyrimą, kur pasimato ir geležies atsargos“, – sakė gydytoja. Geležis įeina į hemoglobino sudėtį, o šis yra atsakingas už deguonies pernešimą įvairiems audiniams, todėl itin svarbus visaverčiam organizmo funkcionavimui.
Medikė pabrėžė, kad ypač savo geležies atsargomis turėtų susirūpinti veganai ir vegetarai. „Geležis yra dviejų rūšių – dvivalentė (hemogeležis) ir trivalentė (ne hemo). Hemogeležį mūsų organizmas įsisavina daug lengviau, bet ji yra tik gyvūninės kilmės maisto produktuose. Daugiausiai jos yra mėsoje ir žuvyje. Trivalentė geležis yra augaliniuose produktuose. Jos tarpusavyje sąveikauja ir viena pagerina kitos įsisavinimą. Hemo geležis pagerina įsisavinimą ne hemo. Tarkime, norėdami labiau įsisavinti kruopose esančią geležį, mums jas reikėtų valgyti su mėsa, ir geriausia užsigerti apelsinų sultimis arba valgyti su daržovėmis, kur yra vitamino C, o šis dar labiau padeda įsisavinti geležį“, – pasakojo L.Barauskienė.
Anot jos, jei gyvūninės kilmės geležį mūsų organizmas įsisavina maždaug 30 proc., augalinės tik – 5-10 proc. „Be to, yra produktai, kurie slopina jos įsisavinimą, pavyzdžiui, taninai, esantys arbatoje ir kavoje, pienas, pieno produktai, gausūs kalciu, taip pat produktai, kuriuose yra oksalatų – tai špinatai, soja, rabarbarai. Deja, bet populiarusis derinys varškė su špinatais neturėtų būti maisto racione tų žmonių, kuriems trūksta geležies“, – teigė medikė. Geležies įsisavinimą skatina mėsa, jūrų gėrybės ir vitaminas C.
Geležies gausu žuvyje
Nors sakoma, kad kūdikis motinos įsčiose sugeba pasiimti iš mamos tiek geležies, kiek jam reikia, yra ir kitų nuomonių. „Teigiama, kad mamos mažakraujystė gali turėti įtakos lėtesniam psichomotorikos vystymuisi, kalbos radai, dėmesio koncentravimui, galimos dažnesnės infekcinnės ligos. Dar viena rizika – jei mama sirgo mažakraujystė, didelė tikimybė, kad ir kūdikiui ji išsivystys“, – sakė gydytoja.
Specifinių simptomų, kad trūksta geležies, nėra. Net ir bendras kraujo tyrimas to nerodo. „Simptomai yra labai bendri: silpnumas, nuovargis, dėmesio koncentravimo stoka, fizinio krūvio netoleravimas, blyškumas, dusulys. O kartais gali ir nebūti jokių simptomų“, – pasakojo L.Barauskienė.
Didžiausias geležies šaltinis, anot jos, yra galvijų kepenys, bet nėščiosioms reikėtų būti atsargioms, nes kepenyse yra daug vitamino A, kuris yra toksiškas vaisiui. „Taip pat daug geležies yra žuvyse – menkėje, silkėje, lašišoje. Kiaušinis yra labai geras šaltinis. O iš augalinės kilmės – tai kukurūzai ir avižos. Grikiai. Bet jų nereikėtų valgyti su pienu. Geležies yra juodoje duonoje, ankštinėse daržovėse, datulėse, džiovintuose vaisiuose“, – teigė medikė.