Skiriasi sudedamosios dalys
Žurnalas „Pediatrics“ rašo, kad jaunesniems nei 1 metų vaikams vaisių sultys neteikia jokios naudos. Anot gydytojos, dažniausiai sultimis bandoma pakeisti motinos pieną ar pieno mišinukus. „Kadangi sultis sudaro vanduo ir cukrus, kai kurios gali būti praturtintos ir vitaminais, tačiau neturi kitų būtinų maistinių medžiagų – baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, tai gali sutrikdyti gaunamų maistinių medžiagų balansą ir vaiko augimą“, – teigė dietologė.
Užsienio žurnale teigiama, kad vaisių sultys nėra naudingesnės už pačius vaisius, be to, niekaip nepadeda užtikrinti sveiko ir tinkamai subalansuoto vaikų mitybos raciono. „Pagrindinė sudedamoji dalis, kuria skiriasi sultys nuo vaisių ar daržovių, yra skaidulų kiekis. Kai spaudžiamos sultys, yra suardomos ląstelės bei pašalinamos kitos sausosios dalys – dažniausiai turinčios daug skaidulų. Be to skiriasi ir laikas, per kurį yra suvartojamas tas pats kilokalorijų kiekis, o tai lemia sotumo jausmą. Pavyzdžiui, 236 g apelsinų turi 93 kcal, 19,5 natūraliai esančio cukraus, 3,8 g skaidulų ir 202 g vandens, toks pat kiekis apelsinų sulčių turi 95 kcal, 20,4 g pridėtinio cukraus, 1,1 g skaidulų ir 208 g vandens. Tokį kiekį apelsinų suvalgysime per 10 minučių, o sultis išgersime per 12 sekundžių. Valgant apelsinus susidarys ilgalaikis sotumo jausmas, o geriant sultis trumpalaikis. Tai gali lemti ir didesnį energijos suvartojimą negu reikia“, – pasakojo J.Parnarauskienė.
Anot rekomendacijų, iš koncentrato pagamintų arba šviežiai išspaustų sulčių galima duoti vyresniems nei metų vaikams, jei jos vartojamos nepažeidžiant jokių tinkamai subalansuoto raciono principų. Įsidėmėtina, kad vaisių sulčių gėrimai nėra vaisių sultims tapatūs produktai. „Natūralios ar iš 100 proc. koncentrato pagamintos sultys nėra tapačios vandeniui, kurį turime gurkšnoti visą dieną. Sultys, kaip vaisiai ir daržovės, kurių vaikai turi suvartoti atitinkamą kiekį per dieną, yra maisto dalis. Tik dalis vaisių ar daržovių porcijų skaičiaus, kurių kiekis priklauso nuo vaiko amžiaus, gali būti pakeičiamos sultimis ir vartojamos po pagrindinių valgymų kaip desertas arba šalia užkandžio“, – tvirtino medikė.
Sulčių vengti, kai sutrinka žarnyno veikla
JAV pediatrai teigia, kad sultys nėra tinkamas gėrimas siekiant užkirsti kelią dehidratacijai arba sustabdyti viduriavimą. Dietologė J. Parnarauskienė su tuo sutinka. „Esant žarnyno pakenkimui, sutrinka ir angliavandenių, tai yra cukraus, ypač fruktozės, įsisavinimas, todėl viduriavimo metu duodant gerti sultis dar labiau skatinamas viduriavimas ir didinimas skysčių ir elektrolitų (druskų) netekimas, tai yra dehidratacija. Be to sultyse nėra reikiamo elektrolitų kiekio, kuris gaunamas su specialiais tirpalais. Šiuo atveju galima duoti mineralinio vandens, skiesto nedideliu kiekiu sulčių“, – sakė gydytoja.
Anot rekomendacijų, pernelyg gausus sulčių vartojimas gali sietis su nepilnaverte mityba arba atvirkščiai – per dideliais suvartojamo maisto kiekiais, taip pat sukelti viduriavimą, vidurių pūtimą, dujų kaupimąsi pilve ir kariesą. „Daugelyje sulčių yra sorbitolio, cukraus alkoholio, kurį skaido žarnyno bakterijos, šio proceso metu susidaro dujos. Vaikų žarnynas yra jautresnis, todėl net ir nedideli sorbitolio, tai yra sulčių, kiekiai gali sukelti nemalonius pojūčius pilve“, – pasakojo medikė.
Nors kalciu papildytas sultis ir galima laikyti pakankamu šio elemento, o dažnai ir vitamino D, šaltiniu, jose nėra jokių kitų maisto medžiagų, kurių esama motinos piene, vaikams skirtuose mišinukuose arba karvių piene.
Pranešime taip pat pateikta tam tikrų papildomų rekomendacijų ir apribojimų. Nurodoma, kad 1–3 metų vaikui per dieną suvartojamų sulčių kiekis neturėtų viršyti 120 ml. 4–6 metų vaikai šio gėrimo neturėtų gerti daugiau nei 120–180 ml per dieną, o 7–18 metų asmenys – ne daugiau kaip 240 ml.
Teigiama, kad sulčių nederėtų pilti į buteliukus arba patogius naudoti užsukamus puodelius, nes tada vaikai gurkšnos jas ištisą dieną. „Kadangi sultys turi energijos, vaikai prisigėrę sulčių atsisakys valgyti įprastinį maistą, tai išbalansuoja mitybą ir gali sutrikdyti vaiko augimą arba, jei vaikas mažiau judrus gali lemti kūno masės per didelį augimą“, – teigė dietologė.
Sulčių taip pat nerekomenduojama duoti prieš miegą – kadangi gurkšnodami vaikai užmiega, jiems nėra išvalomi dantys ar bent jau praskalaujama burna, kad neliktų cukraus. Tai lemia ankstyvą dantų karieso formavimąsi.
Kiek cukraus rekomenduojama
Pasak gydytojos, kūdikiai turi įgimtą polinkį saldžiam, sūriam ir pikantiškam skoniui, todėl jie visada pirmenybę teiks saldiems gėrimams, tai yra labiau rinksis sultis negu vandenį. Jeigu vaikas nuo pat 4–6 mėn. amžiaus, nuo kada galima pradėti duoti papildomą maistą, įpras gerti sultis, šis pomėgis išliks ir vėliau, bus sunku įtraukti vandenį į racioną.
„Polinkis skoniui taip pat skiriasi ne tik dėl genetinių, bet ir dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui, kaip kūdikiai buvo maitinami – žindomi kūdikiai yra labiau pripratę prie skirtingų skonių, nes motinos pieno skonį, veikia motinos valgomas maistas; pieno mišiniais maitinami kūdikiai yra pripratę prie vienodo skonio, kuris dažniausiai yra saldus“, – sakė J.Parnarauskienė.
Cukrus, anot jos, yra platus terminas, turintis daug skirtingų reikšmių. Svarbu suprasti skirtumus, kad būtų galima kontroliuoti jo suvartojimą. „Cukrų galima skirstyti į natūraliai esantį ir pridėtinį cukrų. Natūraliai susidarantis cukrus randamas vaisiuose, daržovėse, kai kuriose grūdinėse kultūrose ir piene ar jo produktuose. Pridėtinį cukrų, Pasaulio sveikatos organizacijos, apibrėžiamas kaip cukrus, kuris gamybos proceso metu, yra įdedamas į maistą ar gėrimus taip pat cukrus kuris randamas meduje, sirupe vaisių sultyse ir vaisių sulčių koncentratuose. Šis cukrus yra organizmo žymiai lengviau pasisavinamas, nei natūraliai esantis cukrus“, – pasakojo medikė.
Į vaikų saldintų gėrimų vartojimą atkreipia dėmesį ir Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) Mitybos komitetas – rekomenduojamas pridėtinio cukraus kiekis yra < 5 proc. nuo paros energijos kiekio pagal vaiko amžių. Pagal Lietuvoje galiojančias rekomenduojamas paros normas šis kiekis yra iki 10 proc. nuo paros energijos kiekio – 1–3 m. amžiaus vaikams turėtų būti iki 30 g (7 arbatiniai šaukšteliai) per dieną, 4–6 m. amžiaus vaikams – 35 g (8 arbatiniai šaukšteliai), 7–10 m. amžiaus vaikams – 40 g (10 arbatiniai šaukšteliai), 11–14 m. amžiaus vaikams iki 50 g (12 arbatiniai šaukšteliai), 15–18 m. amžiaus vaikams – 65 g (16 arbatiniai šaukšteliai).
