Pandoros skrynia
Lietuvos veiklių mamų klubo Panevėžio skyriaus koordinatorės ir dviejų vaikų mamos Rasos Dulkienės nuomone, su šiuo įstatymu savotiškai atveriama Pandoros skrynia. Leidus tėvams į darželius vesti sloguojančius ir kosinčius vaikus, mama neabejoja, kad jų sergamumas gerokai išaugs.
„Sergantys mažieji darželyje – jau kraštutinumas. Stebimas ir kontroliuojamas vaikų sergamumas padėjo apsaugoti darželio bendruomenę nuo galimų infekcijų ir virusų. O kas bus dabar, kai tėvai pradės leisti sergančius vaikus?“ – piktinosi R.Dulkienė.
Jos teigimu, tėvai nėra medikai ir negali nustatyti, ar vaikui „tik“ sloga, ar tai jau beprasidedančios rimtesnės ligos pranašas. Galbūt vienas vaikas slogą „išvaikščios“ ir darželyje, nors didelė tikimybė, kad jis apkrės kitus. Tiems, kurių imunitetas silpnesnis, nekalta sloga gali baigtis ir bronchitu ar plaučių uždegimu.
„Sergantis vaikas yra vaikščiojantis užkratas ir jis privalo būti gydomas namuose. Pati auginu darželinuką ir iš patirties žinau, kad jeigu tik grupėje atsiras sloguojančių ir kosinčių vaikų, jau kitą dieną ir maniškis susirgs. Ne kiekviena sloga yra blogai, tai gali būti ir alerginė, bet jeigu ji infekcinė, ūmi, pūliuojanti – taip sergantiesiems darželyje negalima būti“, – teigė panevėžietė.
Mama įsitikinusi, kad jeigu visi tėvai būtų atsakingesni, galvotų ne tik apie save ir savo vaiką, bet ir kitus, nereikėtų nė įstatymų. Visgi pasitaiko tėvų, kurie sergančiam vaikui ryte sugirdo vaistų, net antibiotikų, ir išleidžia į darželį.
„Iki šiol tėvai su darželiu rasdavo aukso viduriuką. Nesuprantu, kodėl reikėjo keisti įstatymus ir panaikinti ligų kontrolę. Ne visi tėvai yra atsakingi. Deja, dabar savotiškai leista užsimerkti prieš vaikų ligas“, – kalbėjo R.Dulkienė. Ją stebina ministerijos užmojai leisti darželiams priimti sergančius vaikus, jei tik šie neturi temperatūros.
Vaikų sveikata nerizikuoja
Ikimokyklinių įstaigų vadovai įsitikinę, kad tokie įstatymų pakeitimai neturėtų įnešti sumaišties ar didinti sergamumą. Pasak Panevėžio lopšelio-darželio „Voveraitė“ direktorės Ievos Dirsienės, svarbiausia – tėvų ir darželio kolektyvo sutarimas. Per susirinkimus tėvai informuojami, kokiais atvejais vaikai nebus priimami į ugdymo įstaigą, ir paprastai dėl to konfliktų nekyla. Direktorė mano, kad ir įsigaliojus naujam įstatymui didelių pokyčių nebus. Nors ir leista vesti sloguojančius ar kosinčius vaikus, auklėtojai gydytojais netaps – draudžiama į darželį atnešti bet kokių vaistų. Anot I.Dirsienės, tikimasi ir tėvų sąmoningumo – kartais geriau kelias dienas su vaiku praleisti namuose nei vėliau kelias savaites sunkiai sirgti. Maži vaikai serga dažnai, o darželis yra vieta, kur „pasidalijama“ virusais.
„Suprantame ir tėvus, kad ne visi dėl slogos gali imti nedarbingumo pažymą. Visgi daugelis tėvų supranta, kad sloga bet kokiu atveju yra liga ir su vaikų sveikata juokauti negalima. Negydoma net sloga gali peraugti į daug rimtesnes ligas. Pasitaiko ir atvedančių sirguliuojančius vaikus, tačiau netrukus patys pamato, kad jeigu negydys, susirgs daug rimčiau“, – kalbėjo I.Dirsienė.
Ne visada ligos pranašas
Lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ direktorės funkcijas laikinai atliekanti Laimutė Petrauskienė mano, kad apie pokyčius, kokius atneš įstatymo pataisos, dar per anksti kalbėti. Ji įsitikinusi, kad dėl to vaikų sergamumas neturėtų augti.
„Paprastai tėvai sąmoningi ir patys supranta, kad vesdami sergantį vaiką į darželį rizikuoja ne tik apkrėsti kitus, bet ir savo vaiko sveikata“, – sako L.Petrauskienė.
Anot įstaigos vadovės, mažiems vaikams sloga gali būti ne tik virusinė, bet ir alerginė. Be to, ji gali atsirasti ir adaptaciniu laikotarpiu, kaip atsakas į stresą – vaikams, ypač darželį lankantiems pirmus metus, reikia priprasti prie naujos aplinkos bei kolektyvo. Negalavimams įtakos turi ir orų kaita ar net dantų dygimas.
„Kiekviena situacija labai individuali ir į tai reikėtų žiūrėti gana lanksčiai. Jeigu vaikas serga rimčiau, patys tėvai jo neveda į darželį. Pasitaikydavo konfliktinių situacijų, kai tėvai pradėdavo piktintis grupėje pamatę sloguojantį ar kosintį kitą vaiką. Iki šiol tą spręsdavome kalbėdami su abiem pusėmis. Manau, ir dabar pavyks rasti su tėvais bendrą kalbą“, – viliasi L.Petrauskienė.
Pasverti naudą ir žalą
Anot šeimos gydytojos Dovilės Gabrytės, ar sirguliuojantis vaikas gali būti vedamas į darželį, priklauso nuo to, kokios kilmės yra kosulys ar sloga. „Jeigu virusinės ar bakterinės kilmės, toks vaikas neturėtų lankyti ugdymo įstaigos, nes kyla rizika apkrėsti ir kitus – maži vaikai dar neturi brandaus imuniteto. Tačiau jeigu liga nėra infekcinė, o alerginės kilmės sloga ar kosulys, nereikėtų drausti vaiko leisti į ugdymo įstaigą“, – sakė medikė.
Be to, pasak jos, dažnai vaikams, kol išsivalo plaučiai, kosulys užsitęsia. Kartais tai užtrunka net iki mėnesio, o tėvams nedarbingumo pažyma išduodama tik keturiolikai dienų. Tad jeigu vaikui jau praėjo ūmi ligos fazė, jis jaučiasi gerai, nereikėtų riboti darželio lankymo.
„Gal eilės pas medikus sumažėtų, jeigu vaikus į darželius tėvai leistų pusiau pasveikusius, bet visada reikia pasverti naudą ir žalą, įvertinti situaciją, kaip organizmas reaguoja į peršalimą, ar nėra virusų. Juk vienam vaikui nedidelė sloga gali praeiti per kelias dienas, o kitiems atnešti didesnes ligas“, – teigė gydytoja.
Nedarbingumo pažymėjimas tėvams duodamas net ir tada, kai dar vaikas neturi temperatūros, bet įvertinus vaiko savijautą matyti, kad sloga gali išaugti į didesnę ligą. Kartais pasveikti užtenka ir kelių dienų. Kitas dalykas, kad ne visada tėveliai nori imti nedarbingumo pažymėjimą, nes tiesiog negali išsiprašyti iš darbo, teigė medikė.
