Apie slogą nuo aplinkos veiksnių
Anot medikės, pirmiausia reikia įvertinti, kas tą slogą sukėlė – ar tai alerginio pobūdžio, ar infekcija, ar ji atsirado dėl aplinkos veiksnių. „Jei vaikas nekarščiuoja ir nėra jokių kitų simptomų, tikėtina, kad sloga atsirado dėl aplinkos veiksnių. Mūsų gleivinė turi būti drėgna. Ten turi būti gleivių, kad imuninės ląstelės galėtų tinkamai funkcionuoti ir iš kvėpavimo takų išsivalytų visokios dulkės. Gimus kūdikiui, tėvai dažnai bute padidina šildymą, oras išsausėja ir gleivinės džiūva. Ji nebeatlieka savo funkcijos. Prisikaupia visokių dulkių, šiukšlių ir vaikui sunku kvėpuoti“, – pasakojo gydytoja. Kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau jis kvėpuoja per burną. Žindomas kūdikis neprakvėpuos valgydamas, jei jo nosis užgulusi. Ypač šiuo metu, pasak pašnekovės, daugėja naujagimių, kurie šnopuoja vien dėl to, nes tėvai persistengia, kad šie nesušaltų.
„Jei vaikui nėra infekcinės slogos, aš nesu linkusi pritarti, kad būtų purškiami visokie purškalai. Pabandykite sau įsipurkškite – nėra malonus jausmas, kai druska graužia nosies gleivinę. Taip, jie dezinfekuoja, bet jei nosis užsikimšo tik dėl sausumo, užteks paprastos inhaliacijos su vandeniu. Galima ilgiau pabūti vonioje. Stengtis, kad namie būtų kuo mažiau dulkių“, – sakė gydytoja.
Apie infekcinę slogą
Jei tai yra infekcinė sloga, anot I.Plėštytės–Būtienės, vaikui bus paraudusi gerklė, iš nosies bėgs gausios išskyros – pradžioje skaidrios, paskui – pūlingos. „Daugelis tėvų atbėga išsigandę, kad vaikui jau antrą savaitę sloga. Normalu, kad vaikas sloguoja dvi savaites. Suaugusiesiems sloga trunka septynias dienas, vaikams, kadangi jie dar neturi tokios imuninės sistemos – dvi savaites. Klasikinė virusinės infekcijos sukeltas sloga yra tokia, kai iš pradžių prasideda varvėjimas, skaidrios išskyros. Paskui išskyros tirštėja, žaliuoja, geltonuoja ir galiausiai išsivalo. Nuo seno visiems atrodo, kad pūliai yra kažkas baisaus, bet iš tiesų tai yra žuvusios tiek imuninės, tiek infekcinės ląstelės, bakterijos, virusai, mūsų gleivinė“, – pasakojo specialistė. Tokią slogą ji palygina su spuogu, kuris taip pat yra pūlinė infekcija. „Bet spuogų negydome antibiotikais, lygiai taip pat ir slogos nereikia jais gydyti. Jei vaikas pučia nosį, ji išsivalo, ir galiausiai praeina. Kiek laiko tai užtruks, priklauso nuo kiekvieno vaiko. Vienam užtenka savaitės, kitam – dvejų. Be abejo, kad paskui nosis būna itin jautri ir kiti virusai greičiau vėl prikimba. Todėl darželinukai ir sloguoja nuolat. Ar galima ką nors padaryti? Geriausia atsitraukti per atstumą ir įvertinti situaciją, ar iš tiesų vaikui reikia jūsų pagalbos“, – sakė gydytoja. Jei nosis bėga, vaikas išpučia, viskas gerai. „Šiais laikais tėvai puola stabdyti tą valymąsi ir mano, kad jei nematys simptomų, slogos ir nebus. Infekcija vis tiek bus. Kam tada maskuoti simptomus, jei pačiam vaikui netrukdo? Jei vaikui sunku per slogą pavalgyti, sunku išsimiegoti, aišku, tuomet jam reikia padėti“, – teigė medikė.
Apie gydymą
I.Plėštytė–Būtienė įsitikinusi – kas per daug tas nesveika. „Tas pats spuogo principas – jei jūs kas dvidešimt minučių dėsite ant jo druskos tirpalo, pradžioje gal ir dezinfekuosite, bet paskui tik paraus oda nuo to. Lygiai taip pat ir su nosimi. Jei pastoviai dezinfekuosite, bus tas pats lyg su spiritu rankas dezinfekuotumėte. Kas iš jų liks? Pažeidžiame gleivinę su tais visais sūriais hipertoniniais tirpalais. 2–3 kartai per parą – gerai, bet dažnai mamos linkusios pastoviai purkšti, plauti, siurbti tas nosytes. Tada nosis pradeda gintis nuo gydymo, tarsi į nosį būtų papuolęs svetimkūnis. Jei mama ateina po dviejų savaičių ir sako, vaikui labai gausiai teka iš nosies, klausiu, ką jūs darote? Siurbia kokius 4–5 kartus per parą. Nosies gleivinė tiek sudirginta, kad ji bando išplauti tą atsiurbėją kaip svetimkūnį. Jei buvo pūlinga sloga, kuri paskui perėjo į skaidrią, štai jums atsakymas kodėl“, – teigė medikė. Anot jos, kuo mažiau lįsime į nosį, tuo geriau. „Tėvai turi suprasti, jei yra virusinė infekcija, išgydyti jos neįmanoma, mūsų pareiga tik palengvinti tą periodą. Jei yra sloga, gerklė vis tiek bus paraudusi. Jūs nieko nesustabdysite“, – tvirtino gydytoja.
Apie profilaktiką
Paklausta, ar verta vaikams profilaktiškai valyti nosį, gydytoja juokavo, kad vaikai nėra marsiečiai. „Kiek suaugusieji valosi nosį? Nesivalo. Ar dėl to jie rečiau serga? Ne. Ryte reikia išsipūsti, kad nebūtų dulkių, kurios susikaupė per naktį. Darželinukams, kurie dažnai nosyje parsineša virusų, galima retkarčiais įpurkšti preparatų su gerosiomis bakterijomis ar su imunitetą skatinančiomis priemonėmis, bet dar geriau pasivaikščioti gryname ore, išmokyti vaiką išsipūsti nosį. Nes tiek nosis, tiek ausis, tiek burna turi savo mikroflorą, savo apsaugą. Juk akių ar ausų kasdien nesiplauname. Visi tie atsiurbėjai yra gerai, tik nereikia persistengti. Mamos kartais tiek siurbia, kad ne duok Dieve lašelis gleivių liks. Atsiurbėjai reikalingi, kad vaikas lengviau kvėpuotų, o ne tam, kad iki kraujų būtų traukiamos gleives. Visur turi būti saikas“, – teigė specialistė.
Apie natūralias priemones
Po slogos, kad vaikui greičiau atsistatytų nosies gleivinė, anot medikės, reikėtų pakvėpuoti garais, pasistengti kuo mažiau dirginti nosį įvairiais kvapais, chemija, dulkėmis, neskubėti į žaidimų kambarius. O kokios natūralios priemonės yra veiksmingos? „Motinos pienas, be abejo, yra gerai, bet lašinti jo į nosį nėra būtinybės. Jau valgydamas vaikas jį pasisavins. Svogūnai, česnakai yra dezinfektantai, jie irgi veikia, mažina virusų kiekį, bet nereikia jų tiesiogiai lašinti į nosį, nes vargu, ar kam tai patiktų. Tiesiog užtenka padėti, kad vaikas jais kvėpuotų“, – pasakojo I.Plėštytė–Būtienė.
