Straipsnį parengė ir atsiuntė Gintarė Rožėnė.
Metinio projekto „Vyrų kalvės akademija“ paaugliai gavo užduotį – apsilankius senelių namuose valandą kalbėtis su seneliais apie jų gyvenimą, smalsauti, palaikyti pokalbį, o po jo pašnekovą nufotografuoti. „Šia užduotimi siekėme, kad vaikinai išmoktų perlipti per savo baimę palaikyti pokalbį ir smalsauti bendraudami su labai senyvo amžiaus žmogumi. Turbūt dauguma supranta, kad šiandienos paaugliai dažnai renkasi gyventi iliuzijoje, jog senyvo amžiaus žmonės neegzistuoja. O mes tikime, kad pažinti savo praeitį yra vertybė, todėl vaikinai intensyviai ugdo gebėjimą kalbėtis net tada, kai tikrai nepatogu tai daryti. Kita vertus, labai norime, kad jie pamatytų, kiek daug išminties yra šiuose žmonėse, kokių neįtikėtinų gyvenimo istorijų galima išgirsti, atrasti herojų ir pasisemti žinių. Tikime, kad ir patys seneliai nori, gali ir turi, ką papasakoti apie savo gyvenimą. O galiausiai turime tikslą pasirengti parodai, kurią paaugliai organizuos po šio patyrimo – joje bus eksponuojamos senelių nuotraukos ir trumpi paauglių kurti aprašymai apie tai, ką jie išgirdo iš aplankytų senjorų“, – pasakoja akademijos sumanytojas ir vienas vadovų Edvinas Rupšys.
Į pagalbą atskubėjo žinomas fotografas
Šio patyrimo metu padėti vaikinams suprasti fotografijos pagrindus sutiko menininkas, fotografas Algis Kriščiūnas. „Algis mano gyvenime atsirado jam pačiam nieko apie tai nežinant, – šypsosi Edvinas. – Dar studijuodamas filosofiją ir keliaudamas į ir iš universiteto perklausiau visą „Foje“ diskografiją. Taip pat, kadangi man pačiam rašymas yra nesvetimas, žavėjausi ir žaviuosi jo gebėjimu mintis paversti spausdintu žodžiu. Tad vieną dieną jam tiesiog parašiau prašydamas pagalbos pamokyti projekte dalyvaujančius vaikinus fotografuoti profiliu – tai mums buvo reikalinga patirčiai senelių namuose. Nepaprastai džiaugiausi, kai Algis atsiliepė į mano prašymą ir, žinoma, sutiko padėti mūsų jaunuoliams.“
Edvinas sako, kad Algis yra puikus vyro pavyzdys vaikams: atviras, turintis tvirtą vertybinį pagrindą, rūpestingas, veiklus. „Kai Edvinas mane pakvietė į projektą, sutikau, tačiau, nelėpsiu, viduje kirbėjo nusiteikimas „na, argi šiuolaikiniams paaugliams kas nors yra įdomu, ką aš jiems apie fotografiją papasakosiu?“ Vis dėlto nutariau pabendrauti ir buvau labai nustebęs, kad zoom‘u pradėję rinktis vaikinai paskaitą pradėjo nuo kalbų apie savijautą. Toks atvirumas ir nuoširdus dalijimasis mane labai nustebino, – pasakoja Algis. – O dar labiau teko nustebti, kai pats sulaukiau lavinos klausimų. Jautėsi, kad jaunimui nuoširdžiai įdomu, jie įsitraukę ir išmokę smalsauti. Labai geras jausmas, nes kiek esu bendravęs su panašaus amžiaus vaikinais, klausimų po paskaitos nebūdavo, tvyrodavo tik nejauki tyla. O šį kartą net gerokai viršijome mums skirto laiko limitą, tačiau niekas nepyko.“
Algis sako labai palaikantis tokias patirtis, nes dabartiniai vaikinai iš tiesų dažnai yra be nuomonės, jais lengva manipuliuoti, sunku sudominti, tad šis susitikimas jam buvo maloni staigmena.
Nepatogumas veda į patirtį
„Vyrų kalvės akademijoje“ visus metus vaikinai keliaus per aštuonias pagrindines temas, kurių integracija yra nepaprastai svarbi siekiant, kad jaunuolis užaugtų pasitikinčiu, veikliu ir rūpestingu vyru. „Nuo praėjusio mėnesio jaunuoliai išgyveno daugybę nepatogių, tačiau labai auginančių užsiėmimų, susijusių su ryšio kūrimu. Visos mūsų veiklos lydimos nuolatinių refleksijų – gilinimosi, kaip jaučiuosi eidamas per šias patirtis ir, dar svarbiau, gilinimosi į tai, kaip jaučiasi kitas. Ir kalbu ne apie paviršutinius klausimus, kalbu apie gilių, atsivėrimą skatinančių klausimų uždavimą vienas kitam. Vaikinai mokosi kurti ne paviršutinišką, bet tikrą ir gilų ryšį. Mokosi atskirti pelus nuo grūdų – draugelius nuo draugų. Taip pat formuluoti klausimus, aktyviai klausytis, pasitikslinti. Ir visa tai atlieka ne teoriškai, o praktiškai, tad mes, vadovai, nuolat kartu su jais einame į nepatogius pokalbius, kurie reikalauja ne tik labiau pasigilinti į save, bet ir peržengti tam tikras baimes. Ir darome tai, nes suprantame, kad tai yra nepaprastai svarbu norint išmokti kurti pasitikėjimu ir įsiklausymu pagrįstą ryšį.
Pavyzdžiui, vienas iš pas mus besimokančių paauglių praėjusią savaitę pasipasakojo, kad per šį laiką tapo smalsesnis, taip pat suprato, kad išankstiniai nusistatymai apie žmogų dažniausiai subyra, jei tik suteikiame progą pasigilinti į tai, koks jis viduje yra iš tikrųjų“, – pasakoja Edvinas. Stovyklos vadovas džiaugiasi, kad dar vienam jo mokiniui tapo lengviau atsiverti kitiems, įskaitant ir tėvus.
