Straipsnį parengė psichologė Rasa Vaicekauskienė, kurianti „Instagram“ paskyrą „Psichologe_sake“.
Visgi, yra gerų žinių. Didelė tikimybė, kad tiek su jumis, tiek su jūsų partneriu viskas gerai – nedėkingas tik konflikto sprendimo būdas. Turint galvoje tai, kad konflikto metu prieštaraujančias nuomones lydi itin stiprios emocijos, sėdint vienoje vietoje ir žiūrint vienas kitam į akis jų intensyvumas gali tapti nebepakeliamas. Taip nutikus evoliucija mums dovanoja tris galimybes – stoti į kovą, nešti kudašių lauk arba sustingti vietoje. Nors ir viliojantys, šie variantai prie konflikto sprendimo mūsų nepriartina.
Harvardo universiteto mokslininkė Christine Webb siūlo alternatyvą – autis sportbačius ir konfliktą spręsti einant kartu. Su kolegomis savo tyrimais ji įrodė, kad judesys didina motyvaciją išspręsti konfliktą. Tokius tyrimų rezultatus ji patvirtino ir primatų – šimpanzių stebėjimais. Kelerius metus iš eilės fiksuodama jų priešiškas (įkandimas, šiurkštus tampymas, peštynės, riksmas) ir draugiškas (bučiniai, apsikabinimai, glostymas, žaidimas) interakcijas ji pastebėjo, kad tos šimpanzės, kurios iš esmės daugiau judėjo ir rečiau užsibūdavo vienoje vietoje, dažniau susitaikydavo su savo gentainiais ir padarydavo tai daug greičiau už mažiau judančias.
Toks magiškas judesio poveikis konfliktų sprendimui turi neuromokslu grįstą paaiškinimą – visi žinome, kad savo smegenimis valdome kūną, bet dažnai pamirštame tai, kad judesys taip pat gali pakeisti mūsų mintis ir emocijas.
Kolumbijos universiteto profesorius P.T.Coleman atkreipia dėmesį į tai, kad judesys iš esmės atspindi poreikį pakeisti būseną – pereiti iš vienos į kitą, ir yra priešingas poreikiui sustoti, analizuoti ir vertinti. Konfliktų atveju, didžiąją laiko dalį neretai skiriame problemų analizei, potencialių sprendimų vertinimui ir kur kas mažiau – judėjimui pirmyn. Dėl to šioje analizės stadijoje dažnai ir užstringame.
Nors sunku nuneigti sustojimo ir vertinimo svarbą, visgi realiai pakilus nuo stalo ir pradėjus judėti, atrodo, kad protas taip pat pagauna pagreitį ir pajuda iš mirties taško sprendimo link. Kitaip tariant, panašu, kad fizinis judesys skatina ir kognityvinį judesį. Kai esame fiziškai aktyvūs, pasikartojantys, klampūs, neoriginalūs mąstymo būdai nublanksta prieš kūrybiškesnius ir efektyvesnius.
Smagiausia tai, kad nebūtina eiti pasivaikščioti, jei nesinori. Galima rinktis bet kokią smagią fizinę veiklą – žaisti boulingą, kartu dažyti sienas, grėbti lapus ar rinkti kaštonus.
Kartais išgirsti kitą daug lengviau kažką tyloje veikiant šalia.
