Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“, jau dvidešimt metų teikiančio kompleksinę pagalbą skyrybas išgyvenantiems (suaugusiems ir vaikams), atsiųstame pranešime gydytoja psichoterapeutė A. Dilienė dalijasi patarimais, kaip santuokoje išmokti gyventi kartu. Dvidešimties metų profesinę patirtį turinti specialistė šiuo metu gyvena ir dirba Prancūzijoje. Aurima kartu su vyru Vaidotu augina septynis vaikus.
Santykių etapai: nuo alkio jausmo iki atskirties
A. Dilienė sako, kad santykiai turi tam tikrą dėsningumą, etapus.
„Tik užsimezgę jie labai primena alkio jausmą – mes trokštame kuo daugiau būti su savo išrinktuoju ar išrinktąja, laukiame susitikimų, žinučių. Natūralu, kad antras etapas panašus į pasisotinimo jausmą, kai jau galime išbūti be mylimojo: nors gera kartu, bet visai neblogai ir atskirai. Šiame etape susituokiama ir susilaukiama vaikų. Tuomet užklumpa „persivalgymo“ santykių etapas, kuomet pastebime, kad mūsų susižavėjimo objektas ne toks jau žavus: ne taip rengiasi, ne vietoje palieka daiktus, ne taip kalba. Pajuntame atskirtį lyg vienas kitam būtume svetimi. Suprantame, kad šalia esantis žmogus nėra kieno nors kopija, o savarankiška asmenybė.
Šis suvokimas dažnam būna skaudus, tad poros santykiai dažnai nutrūksta. Garsiai deklaruojama, kad „nesutapo charakteriai“, pora priima sprendimą skirtis. O kas atsitinka iš tiesų? Ilgą laiką būdami kartu pavargstame būti parodomąja savo pačių versija ir atsiskleidžiame, kas iš tiesų esame.
Problema ta, kad nenorime priimti kito žmogaus netobulumo. Dažnai tai atsitinka dėl to, kad patys savęs nepriimame netobulo. Šį etapą praeina tos poros, kurios jau turi nemažai įsipareigojimų ir kurioms skyrybos atneštų daugiau rūpesčių nei bendras gyvenimas“, – pasakoja pašnekovė.
Kantrybė – šansas išlikti porai?
Psichoterapeutė nudžiugina, kad praėjus šiuos etapus, atsiranda šansas santykiams vystytis toliau.
„Ketvirtasis – tai kantrybės etapas, kuriame mokomasi leisti kitam (ir sau) būti savimi. „Neremontuojant“, nekeičiant, nereikalaujant. Priimant tai, kad gyveni ne su tokiu pačiu kaip tu, o su kita asmenybe.
Ir tik penktajame – įsipareigojimų vykdymo – etape jau gimsta meilė, kurią, žinoma, reikia puoselėti ir auginti“, – teigia A. Dilienė.
Dar yra šeštasis – draugystės etapas. Ir tik pasiekę septintąjį etapą gali džiaugtis brandžia meile.
Skirtumai – dar ne nuosprendis
Anot psichoterapeutės, mūsų skirtumai ir tai, kad bėgant laikui keičiamės, toli gražu nėra priežastis skirtis.
„Juk į santykius, santuoką kiekvienas ateiname jau su savo „bagažu“ – vaikystės patirtimis, jaunystės sprendimais, išmoktais elgesio modeliais. Ir jau pirmajame santykių etape pradedame tuos savo „lagaminus“ po truputį kraustyti ir derintis turimą bagažą – kas tinka, pasiliekame, kas ne – atsikratome. Jei tai darome nuolat, be pykčio, konkurencijos ir su tikslu likti drauge- viskas klostysis sklandžiai,“ – sako A. Dilienė.
Svarbu augti kartu
Anot A. Dilienės, santuokoje su vyru Vaidotu skaičiuojančios jau dvidešimt devintus metus, asmenybės pokyčiai taip pat yra natūralus procesas: mokomės arba ne, tobulėjame arba ne, augame arba stovime vietoje.
„Tačiau dažnai atsitinka taip, kad vieno sutuoktinio augimas vyksta kur kas sparčiau nei kito. Kuomet vienas nespėja arba nenori augti, būti įdomiu pačiam sau ir partneriui – gali įvykti skyrybos“, – sako psichoterapeutė.
Tam, kad taip neatsitiktų, A. Dilienė pataria nenustoti mokytis: rasti naujų hobių, veiklų, mokytis kalbų, tobulinti profesijos įgūdžius ir pan. Visai nebūtina, kad sutuoktiniai tobulėtų toje pačioje srityje. Priešingai, išmokę, sužinoję skirtingų dalykų jie tik papildys vienas kitą.
Taip pat A. Dilienė pabrėžia, kad neretai vieno sutuoktinio teigiami pokyčiai paskatina kito pasikeitimų pradžią.
Kitų sėkmingos patirtys taip pat gydo
Neretai žmonės galvoja, kad jei jau santykiai nesiklosto savaime, tai toliau kankintis ir juos tęsti neverta. Jei dar bandėte partnerį „paremontuoti“, bet nepavyko, tuomet tikrai vienintelė išeitis – skyrybos.
Visgi psichoterapeutė A. Dilienė ragina suabejoti tokiu savo sprendimu ir išdrįsti kreiptis į specialistus: šeimos konsultantus, psichologus, psichoterapeutus. Pabandyti lankyti seminarus apie asmenybės ugdymą, skaityti knygas.
„Nelikite vieni, kalbėkitės, ieškokite kitų žmonių sėkmingų patirčių. Išgirdę kitų porų problemas ar jų sprendimo būdus, sugebėsite save iš šalies pamatyti ir sau padėti, paauginti savo santykius, pereiti į brandesnį santykių etapą“, – sako pašnekovė.
